Idėjinis Jūros šventės pamatas atlaikė

Pakvietusi švartuotis muzikos uoste, Jūros šventė šiemet išsikėlė uždavinį sukurti muzikuojančios pajūrio vasaros fiestos įvaizdį. Per tris dienas klaipėdiečių ir miesto svečių vertinimui buvo pristatyta daugiau nei 100 įvairiausio žanro renginių, dauguma iš jų - vienaip ar kitaip susiję su meniniais pasirodymais. Nemažai projektų buvo įgyvendinti pirmą kartą.

Pasibaigus 51-ajai Jūros šventei, ją organizavusios viešosios įstaigos "Jūros šventė" direktorius Remigijus Mockus neslėpdamas sako, jog buvo be galo sunku, ypač per tris šventines dienas, kai renginiai vijo vienas kitą.

"Sustabdyti šios grandininės reakcijos nebebuvo galimybių ir teko akimirksniu spręsti iškylančias didesnes ar mažesnes problemas", - sakė R. Mockus.

Tačiau, anot jo, svarbiausia, kad Jūros šventė tvirtai išstovėjo ant savo idėjinio pagrindo - Klaipėda tapo tikru muzikuojančiu uostu. R. Mockaus manymu, šiemet šventė būtent tuo ir išsiskyrė, kad jos gerbėjai galėjo rinktis koncertus pagal savo skonį, muzikuojančių netrūko ir miesto gatvėse.

"Manau, jog šimtu procentų pasitvirtino pučiamųjų orkestrų projektas. Kolektyvai papuošė šventines eisenas, žadindami miestą kūrė šventinę nuotaiką. Ir jei prieš Jūros šventę tik maniau, jog Klaipėdoje galėtų atsirasti nauja tradicija - pučiamųjų orkestrų festivalis - tai dabar tuo net neabejoju", - sakė R. Mockus.

Taip pat jis pasidžiaugė kokybišku džiazo orkestro "City Jazz Big Band" koncertu, drąsiu "Operos bastiono" iniciatorių bandymu atrasti savo publiką tarp "Jūros šventės" lankytojų, koncertais Kruizinių laivų terminale ir Teatro aikštėje. Daugiausiai pagyrų VšĮ "Jūros šventė" vadovas pažėrė koncerto "Chorų lagūna" organizatoriams. Jo manymu, tai buvo vienas geriausių Jūros šventės muzikinių projektų per visą istoriją apskritai.

"Man padarė įspūdį čia nuskambėję aukščiausios kokybės pasaulinio garso kūriniai, profesionalus jų atlikimas su puikiomis orkestruotėmis, choreografija ir kostiumais", - sakė R. Mockus.

Anot pokalbininko, mieste netrūko ir jūrinės dvasios, ypač ją padėjo sukurti patys dalyviai ir žiūrovai, nepatingėję pasipuošti dryžuotais marškinėliais, jūrininkų kepuraitėmis ar kokiais kitais jūriniais atributais. Gausiai Jūros šventėje dalyvavo ir patys jūrininkai, jų šeimos, artimieji. Ypač didelio dėmesio jubiliejus mininčios jūrinės bei krovos kompanijos, taip pat ir jūrininkai sulaukė per šventės atidarymo koncertą.

"Džiugu, kad tai, kuo mes didžiuojamės, pamatė ne tik buvusieji koncerte, bet ir visos Lietuvos žiūrovai, renginį stebėję per televiziją", - teigė R. Mockus.

Paklaustas apie nesklandumus ar organizatorių padarytas klaidas, R. Mockus neneigė, kad tokių būta. Tačiau, anot jo, daugelis taip ir liko matomos tik patiems organizatoriams, nes nuoširdaus ir sąžiningo komandos darbo dėka publika jų tiesiog nepastebėjo.

"Šiek tiek nusivyliau kai kurių verslininkų elgesiu. Jiems svarbiausia buvo jų pačių, o ne Jūros šventės ar jos dalyvių interesai. Stengėmės kaip įmanoma labiau visą verslą koncentruoti renginių vietose, išvaduoti nuo prekeivių senamiesčio gatves, tačiau nuolat atsirasdavo tokių, kurie bandydavo gudrauti ir įsikurti neleistinose vietose", - teigė R. Mockus.

Jo nuomone, šiek tiek chaoso įnešė ir tai, jog kasmet Jūros šventė nevaldomai liberalėja, joje atsiranda privačių struktūrų, kurių veiklos negali kontroliuoti šventės organizatoriai. Šiemet tai pasireiškė veiksmų nesusiderinimu, informacijos apsikeitimo trūkumu, tarpusavio komunikavimo stygiumi. Tai, anot R. Mockaus, turėtų būti diskusijų ir svarstymų tema rengiantis kitai Jūros šventei.

Tačiau nepaisant kai kurių nesklandumų, R. Mockus sakė manąs, jog ši Jūros šventė pateisino lūkesčius ir tiek klaipėdiečiams, tiek miesto svečiams padovanojo daugybę įsimintinų ir gerų įspūdžių.

"Klaipėda visas tris šventės dienas siuntė vienintelę žinia - tai Jūros šventę švenčiantis laisvas miestas prie jūros", - džiaugėsi VšĮ "Jūros šventė" vadovas.