Verbos
Sekmadienį su kadagių puokštelėmis - žemaitiškomis verbomis - tikintieji užplūs bažnyčias. Pašventintos verbos mūsų senolių buvo užkaišomos už šventųjų paveikslų. Ir namus saugodavo nuo visokio negero visus metus. Iki kito Verbų sekmadienio.
Prieš kelias dienas skiltis gavo tokio turinio ponios Laimos laiškelį: "Sekmadienį eisiu į bažnyčią pasišventinti verbos. Bet gal žinote, kaip turėčiau elgtis su prieš metus, dvejus ir daugiau metų šventintosiomis? Jų jau susikaupė nemažas glėbys. Šventintas "senoles" išmesti į konteinerį man atrodo šventvagystė. Kaip turėčiau pasielgti su jomis deramai?", - laiškelyje klausė p. Laima.
Paprastai Verbų sekmadienio išvakarėse Lietuvos bažnyčių šventoriuose iš metus "atitarnavusių" verbų sukuriami laužai. Tereikia tik sužinoti, kelintą valandą Jūsų parapijos bažnyčioje bus atliekamas tas ritualas, nes laužų kūrenimo laikai būna skirtingi. Na, o jeigu dėl kokių priežasčių neturite galimybių tokiame rituale dalyvauti, kadagių puokšteles galima sudeginti ir namie, geriausiai sudėjus į varinį dubenį. Jeigu tokio neturite, naminį ritualą galima atlikti ir nedegioje kriauklėje. Čia jau nuo žmogaus priklauso, - melsis ritualą atlikdamas ar ras savus žodžius su jomis atsisveikindamas. Beje, namuose sudeginus kadagines verbas, pasklinda malonus, tarsi smilkalų kvapas. Esu girdėjusi, kad "atitarnavusios" verbos nešamos ir ant artimųjų kapų jas įkasti žemėn. Iš tiesų - šventintas verbas paprasčiausiai išmesti į konteinerį ir man atrodo šventvagystė. Sinoptikai Verboms pažadėjo pavasarišką orą. Daugelio metų patirtis lyg ir patvirtina liaudies išminties teiginį: jeigu Verbų sekmadienis saulėtas, Velykos bus apniukusios. Ir atvirkščiai.
Gražaus ir prasmingo Verbų sekmadienio.
Berželiai
Lietuvoje turime gražią tradiciją: prieš dvi-tris savaites iki Velykų prisiskinti berželių šakų, kurių jau sukrauti pumpurėliai šiltoje patalpoje labai greitai išskleidžia žalius lapelius. Dėl tų berželių skilties skaitytojas p. Mindaugas parašė štai kokio turinio laiškelį: "Nuo mažumės mūsų namuose Velykoms būtinai išsisprogdindavome beržo šakelių. Tą tradiciją tęsiau ir aš, jau sukūręs savo šeimą. Dabar esu našlys, du sūnūs ir duktė savo gyvenimus kuria toli nuo Lietuvos. Prisiskinti berželių šakų nueiti, nuvažiuoti į mišką nebeturiu jėgų. Jau kelerius metus nebeturiu jėgų. Bet tradicijos išsisprogdinti berželius vis tiek laikydavausi nusipirkdamas jų šakelių prie prekybos centro, iki kurio dar nueinu. Šiemet prie to prekybos centro tarsi iššluota - nei kas česnakais beprekiauja, nei beržo šakelių kaip ankstesniais metais kas besiūlo. Ar čia valdžia su močiutėmis ir diedukais pasitvarkė, ar tie darbštuolėliai aptingo?", - domisi p. Mindaugas. Beržo šakelių ir aš šiemet neprisiskyniau. Bet vienoje gėlių parduotuvėlėje aptikau įvairiomis spalvomis - geltona, oranžine, violetine, žalia - nudažytų beržo šakelių. Žinoma, jos žalių lapelių neišskleis, bet labai gražiai atrodys apkabinėtos auksarankės p. Ainos išsiuvinėtais kiaušiniais. Na, o velykinę žalumą atstos prekybos centre nusipirkti sudaiginti grūdai, ant kurių suguldysiu svogūnų lukštais dažytus kiaušinius.
Pagalbos turgelis
Padėka. Prieš kelias dienas į turgelį buvo kreipęsis p. Mindaugas, iš kurio buvo pavogta piniginė su dokumentais. Vakar turgelis iš jo gavo tokio turinio laiškelį: "Ačiū už pagalbą. Jau kitą dieną, kai turgelyje apie tai buvo pranešta, paskambino moteris, kuri buvo radusi mano dokumentus netoli konteinerio. Ačiū jai ir turgeliui."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą