Gražinos skiltis

Vox populi

Ponia Angelė skilčiai parašė štai tokio turinio laiškelį: "Prieš 28 metus kovo 11-ąją vakarojome apsikabinę televizorius. Nieko tikro nežinojome, bet jautėme - kažkas turi įvykti svarbaus. Prie televizoriaus budėjo ir mano dabar jau šviesaus atminimo mama, šiaip jau kaip tvarkinga pilietė miegoti susiruošianti 21-22 val. "Budėjom" abi. Ir sulaukėm Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto paskelbimo be keliolikos minučių 23 val. Mano mama, augusi daugiavaikėje Klaipėdos krašto šeimoje, neturėjo galimybių mokytis, nes šeimoje buvo vyriausia ir gal nuo 12 metų dirbo pačius įvairiausius darbus, kad padėtų auginti jaunesnes sesutes ir brolius. Bet skaityti ir rašyti buvo pramokusi. Tačiau labai dažnai pagalvodavau, kad ji su savo išmintimi dažnai lenkia ir diplomus institutuose ir universitetuose atsiėmusius. Taigi, kai Atkuriamojo Seimo salėje tvyrojo neperdedant euforija, mano mama su naktiniais marškiniais sušoko šokį "Mes laisvi, mes laisvi". Praėjo beveik 30 metų, o aš prieš Kovo 11-ąją nuolat prisimenu tą jos nuoširdų šokį vienintelei žiūrovei - man. Kažin kaip ji įvertintų visa, kas per tuos 28 metus Lietuvoje vyko? Juk ji turėtų su kuo lyginti", - svarstė p. Angelė.

O ponas Vytautas, taip pat skilčiai parašęs laiškutį, nieko nelygino. Jis, beje, prisipažinęs balsavęs už valstiečius, skėlė kakton: "Jau beveik įpusėjo mūsų išrinkto Seimo kadencija. Per visokiausius skandalus neįžvelgiu nieko, kas iš žadėta būtų bent minimaliai įgyvendinta. Vieni skandalai, kuriems gesinti, matyt, ir išeina visa seimūnų energija. Keliais eurais padidintos pensijos? O kiek viskas pabrango? 30 eurų "vaiko pinigų"? Man gaila mano vaikų pastangų krūvoms pažymų pateikti, kad anūkėliams tie 30 būtų skirti... Taip, ponas Veryga drebino Lietuvos padangę "ukazais" ir "prikazais". Bet jų verte labai abejoju. Pigesnio alkoholio žmonės važiuoja į kaimynines šalis, atgimė nunykę "taškai". Tad tik nuostoliai šalies biudžetui. Apie vaistus su receptais tai net nenoriu kalbėti: dėl pigesnių drožk pas šeimos gydytoją, brangių - prašom ir be receptų. Kam nauda? Žinoma, ne žmogui", - laiškelį baigė p. Vytautas.

Pasitaikė ir visai linksmas ponios Gerdos pastebėjimas: "Blogai gyvenam? Baikit inkšti. Mano karta bučiuodavosi tarpuvartėse, o šiandieninė jaunoji karta bučiuotis važiuoja į Maldyvus, Balį, blogiausiu atveju - į Kanarus", - tvirtino ji.

Šunų ir šunyčių "minos"

Kiekvieną pavasarį, kai sniegas aptirpsta, redakciją ima atakuoti miestelėnai, besipiktinantys aptiktais šunų per žiemą sukauptais "turtais". Ne išimtis ir šis pavasaris. Į redakciją kreipėsi keliolika klaipėdiečių, tarp kurių būta ir vaikų darželių auklėtojų, su raginimais kažką daryti su tokiu per žiemą sukauptu "paveldu". Na, niekaip neįprantame savo augintinių spiras ar "dešreles" susirankioti. Nors puikiai žinome, kad jas namo gali parsinešti į kiemus pavasarį išleisti pašelti vaikai ar anūkai, o ir patys ne kartą ir ne du užverdame, kai namo parėję pradedame dairytis, iš kur čia sklinda smarvė...

Kai vieną gruodį buvau nuvykusi pasisvečiuoti į Vokietiją pas ponią, penkiolika metų gyvenusią ir dirbusią Klaipėdoje, ji mus nuvežė pasigėrėti Kelno apylinkių nuostabiais peizažais ant didelio sniegino kalno. Mums pavyko - tame snieginame kalne buvo nedaug žmonių. Kai kurie buvo atsivežę ir savo augintinius. Vienu momentu bičiulė vokietė kumštelėjo į pašonę, akimis nurodydama kryptį, kur žiūrėti. Pamačiau mažiuko šuniuko šeimininkę, į maišelį dedančią jo paliktą "turtą". Akimis sekiau, ką ji toliau darys? Žinoma, ji ėjo prie dėžės, kuri, matyt, ir buvo skirta tiems "turtams" maišeliuose palikti. Kol bičiulė vokietė gyveno Klaipėdoje, beje, ir pati auginusi šuniuką, ji niekaip neatsistebėdavo, kokie mes esame abejingi gyvenamajai aplinkai. Ir, surinkdama savo šuniuko spireles, bambėdavo: "Na, ar tą padaryti taip sunku?" Mėgsti nuo kalno švilpti rogėmis, pamėk jas ir į kalną užsitempti - sako slavų patarlė. Taigi, turi draugą ant pavadėlio, na, nepatingėk ir jo paliekamais "turtais" pasirūpinti.

Dėl šios, atrodytų, lengvai išsprendžiamos problemos, matyt, atakuojamos ne vien žiniasklaidos redakcijos, bet ir merija. Jau keletą kartų dėl miestelėnų skleidžiamų nepasitenkinimo bangų veidaknygėje į miestelėnus pasirūpinti augintinių "turtais" kreipėsi merijos tarnautojai, o ir pats meras. Deja, balsai tyruose: tirpstantis sniegas vėl atidengia per žiemą susikaupusias "gėrybes".