Gražinos skiltis

Ar išgelbės vėliavos?

Liko savaitė iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečio. Taip gražiai atrodo reklama, kai mūsų daugiabučių namų balkonai turėtų pasidabinti tokia brangia mūsų širdžiai trispalve. Kitas reikalas - ar iš tiesų pasidabins? Būtų tikrai gražu. Gal vėl aplankytų Baltijos kelio vienybės ir susitelkimo jausmas? Bet juk jausmai taip dažnai skiriasi nuo gyvenimo realybės. Štai aną dieną klaipėdietė ponia Vida pranešė štai ką: "Šiandien su vyru pervažiavome visą Klaipėdą. Temperatūra teigiama, automobiliai ir sunkvežimiai fontanais taško balas, kurių duobėtose nepagrindinėse gatvėse nestinga. Balų nestigo ir pagrindinėse. Nustebome, kai beveik kas puskilometrį regėjome druskos barstytuvus. Na, kam švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus, kai nėra jokio reikalo. Stebėjomės su vyru", - patirta lyg ir nuoskauda dalijosi mūsų laikraščio skaitytoja. O ar nesistebim, kai skutama žolė ten, kur jau žemė ir taip matosi, o visai gretimam kvartale - piktžolės suvešėjusios taip, kad panašu į džiungles. Sakysite - gyvenimo smulkmenos. Bet, kaip sako liaudies išmintis, - mažas akmenėlis didį vežimą verčia. "Na, ar tie druskos barstytojai nemato, kad beprasmiškai dirba?" - dar pacituosiu p. Vidą. Iš atminties gelmių iškilo vaizdelis, kai anuomet, pliaupiant lietui, į gatves išvažiuoja laistytuvų voros "konkuruoti" su liūties pliūpsniais. Yra grafikai, ir lyg doriems darbininkams nusišvilpti, kad vanduo laistomas perniek. Dabar panašiai atrodo sniego valytuvai, važiuojantys vienas paskui kitą, kai magistraliniuose keliuose to sniego nėr. Žinoma, piktinamės. Pirmiausiai - valdžia. Visai nepagalvodami, kad šiuo atveju keiksmus turėtume adresuoti tarnyboms, - koordinacijos, suderintos vadybos stoka. O, be to, - negi komandas vykdantieji savo viršininkams neturėtų pranešti: kur jie siunčiami - "darbo fronto" nėr. Be mobiliojo telefono, regis, jau niekas nebeišsiverčia. Tarsi ir smulkmenos, bet jos liudija kiekvieno mūsų gyvenimo poziciją. Jeigu balkone Lietuvos nepriklausomybės proga išsikabinsime kad ir penkias trispalves, kažin, ar jos išgelbės mus nuo aplaidumo, korupcijos reiškinių. Kad ir nuo tų "gyvenimo smulkmenų".

Skundų dėžutės

Viena ponia viešojoje erdvėje pareiškė: "Na, jeigu taip, tai reikia ir man prisiminti, kas prie manęs priekabiavo: vidurinėje mokykloje per kūno kultūros pamokas mokytojas akimis nurenginėdavo, jau universitete klasikinės filologijos dėstytojas paskaitas skaitydavo, akis įbedęs į mano, o ne kurios nors kitos kursiokės kojas. O kai per kūno kultūros paskaitas šokinėdavau per ožį ar darydavau kūlversčius ant čiužinių, jau keli dėstytojai varvindavo seiles. O kartą vienas jų net prisipažino mylįs. Vadinasi, ir man reikia rengtis juoda suknele, prisismeigti baltą rožę ir tiesiu taikymu varyti į teismą teisybės ieškoti - #metoo." Nors pareiškimas su humoro doze, tačiau toji "dozė" prišaukė kažkurio sovietmečio memuaristo pasakojimą apie "skundų dėžutes", kurios būdavo prikalamos net prie medžių gūdžiuose miškuose. Ir tie skundai labai dažnai nulemdavo kažkurio žmogaus ar šeimos, ar ir darbininko, tarnautojo likimą keliauti į Sibiro "kurortus" ar net būti sušaudytam. Taip jau klostosi, kad pas mus tų skundų dėžučių vis daugiau randasi, tik jau elektroniniu pavidalu: įvairios tarnybos mus ragina pranešti apie netinkamą kaimynų elgesį, apie skriaudžiamus vaikus ir dar apie visokius negerus mūsų gyvenimo reiškinius. Tikrai nežinau, kiek šiais laikais žmonės naudojasi tokiomis galimybėmis skųsti. Bet šita epidemija "me too" man yra kokti. Tai visai nereiškia, kad pateisinu prievartautojus, priekabiautojus. Bet toje epidemijoje įžiūriu kažkokių nepasiteisinusių ambicijų, gal ir svajonių atšvaitus. Ir tereikėjo kažkam pasinaudoti populiariausia "skundų dėžute" - socialiniais tinklais, ir apkaltintasis žmogus netenka pastogės, darbo. O dažnai ir šeimyninis gyvenimas griūva. Vadinasi, griūva ir visas gyvenimas - be argumentų, be įrodymų to, kas buvo, o gal ir ne prieš šimtą metų. Nežinau, kaip kas tai vertina, bet man toji epidemija, pasikartosiu, kokti. Beje, reikia pažymėti, kad priekabiavimu kaltinami ne kokie kaimynai, kiemsargiai. Užsimojama į visuomenei gerai žinomus, o, kas svarbiausia, vertinamus žmones.

Pagalbos turgelis

Atvirukai. Iš pono Algirdo turgelis gavo tokio turinio laiškelį: "Esu Lietuvos laisvės gynėjas. Man Vasario 16-oji yra didelė šventė. O ypač artėjanti - šimtmečio. Ta proga norėčiau daug ką pasveikinti, siųsdamas atvirukus. Tačiau mano pensija nedidelė, neįstengčiau įpirkti ir pašto ženklų. Viliuosi, kad rastųsi žmonių, galinčių paremti, ir aš galėčiau pasveikinti tuos, kuriuos noriu pasveikinti su šia didele mūsų švente. Tel. 8 603 16687."

Kvietimas. Vokalinis ansamblis "Pagairė" kviečia prisijungti vyresnio amžiaus moteris ir vyrus. Repeticijos vyksta rytais. Skambinti vadovei tel. 8 684 13506.