Gražinos skiltis

Pasipiktinimas valdomis

Šiaulių g. 19 name gyvenanti ponia Janina stebėjosi, kodėl jai tenka atsakyti už kaimynų paliktą netvarką. "Laiptinėje po laiptais, kai labai trūko vietos, buvo padėta dukters šašlykinė, anūko dviratis, sena lova. Iš administratoriaus Vitės valdų atėjo laiškas, kad ten laikyti daiktų negalima. Viską sugrūdome į butą, kad niekam nekliūtų. Bet toje vietoje daiktus susidėjo kažkas iš kaimynų, visokių senų plytelių, šiukšlių, padangų, dar kažko. Tie daiktai tikrai ne mano, savo viską surinkau. Dabar man atėjo antras laiškas, kad turiu iškraustyti viską, o jei to nepadarysiu, administratorius iškraustys ir pateiks sąskaitą už atliktus darbus. Niekaip nesuprantu, kodėl turiu kraustyti arba mokėti, jeigu tie daiktai net ne mano? Ir kodėl tuos laiškus siunčia tik man, nejau tik aš viena čia gyvenu?" - piktinosi moteris. 

Kalėdinių dovanėlių karštinė

Artimiesiems reikia, bičiuliams, kolegoms - taip pat. Pirkti kokius nors kinų blizgalus? Fu... "Štampuotas" prekybos centrų dovanėles? Kaip neįdomu, kai, tikėtina, iš ko nors gausi tą patį...

Taigi, vienais metais kalėdiniu periodu nuėjau pas floristę pasimokyti daryti kalėdines dovanėles. Klijavom kavos pupeles ant penkiažvaigždės kartonėlio, o viduryje jos - spingsulė, suaktyvinanti kavos pupelių kvapus. Juos pastiprinti galima ir citrusų meniškai įkomponuotomis riekelių puselėmis. Iš kažkokių augalų tuščiavidurių "vamzdelių" konstravome kalėdinių laiškų įdėklus, apklijuodami auksiniais kaspinėliais. Meistrė floristė įgudusiomis rankomis dovanėles konstravo greitai. Na, o kol besimokančios sučiupinėja, kol sudėlioja, kol priklijuoja... Bet koks džiaugsmas, kai pasieki rezultatą. Deja, džiaugsmo nepatyriau jas įteikusi, nes apdovanotieji, tiesa, ne visi, nesureagavo į "hand made". Etikečių "hand made by Gražina" juk nepriklijavau. Tai koks skirtumas - tarp kinų blizgalo ir su tokia meile sukonstruoto dalykėlio?

Šiemet nusprendžiau "eiti" paprastesniu dovanėlių karštinės keliu. Tose dovanėlėse taip pat bus šilumos, tik laiko sąnaudos kur kas mažesnės. Pasitelkuas fantaziją galima labai puikių dalykų prigalvoti. Sėkmės.

Susikaupimo metas

"Kalėdos turi ateiti tyliai", - sako dvasininkai, kuriuos, kaip ir daugelį mūsų, jau net erzina "džinglbelai", aidintys kiekvienoje pakampėje. Gal laukdami Kalėdų pagalvokime apie tokius dalykus, apie kuriuos visai nenorime galvoti bėgdami kasdienybės maratonus.

Knygos apie ant mirties slenksčio esančių žmonių paskutines mintis autorė Broni Vair (Bronnie Ware) daugelį metų praleido dirbdama paliatyvaus gydymo įstaigose, kur jai teko rūpintis žmonėmis paskutines 3-12 jų gyvenimo savaičių. Dauguma žmonių išgyvena visą spektrą emocijų, bandydami susitaikyti su artėjančia mirtimi - neigimą, liūdesį, baimę, pyktį, tačiau galiausiai, anot autorės, visi susitaiko ir randa vidinę ramybę. B. Vair daugelį metų klausdavo savo pacientų, ko jie labiausiai gailisi savo gyvenime, o jų atsakymais pasidalino su savo tinklaraščio ir knygos skaitytojais. Štai, ką mirštantieji dažniausiai atsakė:

1. Gailiuosi neturėjęs daugiau drąsos gyventi taip, kaip aš noriu, o ne taip, kaip kiti tikisi iš manęs.

2. Gailiuosi, kad dirbau per daug. Beveik visi jie gailėjosi tiek daug laiko praleidę sporto salėse užuot bendravę su draugais.

3. Gailiuosi, kad neturėjau drąsos išreikšti savo jausmų. Daugelis stengiasi nuslopinti kai kuriuos jausmus, norėdami išlaikyti gerus santykius su aplinkiniais. Senatvėje jie gailisi, kad gyvenimas tapo vidutinišku ir daugelis tiki, kad jų liga - tai užslėptų emocijų padarinys.

4. Gailiuosi, kad neišlaikiau ryšio su senais draugais. Daugelis pacientų sakė besigailintys, jog vis neatrasdavo laiko ne tik seniems, bet ir esamiems draugams - koją pakišdavo darbas, reikalai, buitis.

5. Gailiuosi, kad neleidau sau būti laimingesniam. Stebėtina, bet toks atsakymas pasitaikė labai dažnai. Mirties patale gulintys sakė tik dabar suvokę, kad laimė visgi yra pasirinkimas, kurį daro kiekvienas iš mūsų. Pokyčių baimė leido jiems įsisukti į patogaus gyvenimo ratą, kuris dažnai vis dėlto jų netenkino.

Taigi. Gal turime galimybę ką nors gyvenime keisti dar iki to "mirties patalo", kai suvoki, ką svarbaus gyvenime praleidai ar neišdrįsai "pasiimti"...

Tel.49 34 35 darbo dienomis nuo 10 iki 13 val.