Gamta, miestas, sveikata

Nepasakysiu didelės naujienos, jog dauguma Lietuvos, kaip ir pasaulio, gyventojų gyvena mieste. Procentai negali nei liūdinti, nei džiuginti. Tiesa, sąlygos įvairiose vietose yra labai skirtingos: viena yra gyventi pramonės dūmų ar dulkių užterštame mieste, kita - džiaugtis pajūrio miestelio švariu oru ir malonia aplinka. Neabejoju, kad kiekvienam norisi būti sveikam, daug uždirbti, gerai gyventi. Bet miestai tam nėra palankūs. Sveika aplinka ir sveikas gyvenimo būdas susiduria su kitokia realybe. Mieste daug žmonių sėdi darbe, į jį važiuoja savo automobiliu, laisvalaikį praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano, savaitgaliais išgerdami bokalą kitą, žiūrėdami sportinį renginį. Nors tai ne apie visus, bet apie daugelį.

Taigi. Miestas yra mūsų gyvenamoji aplinka. Aplinka mus veikia ir mes veikiame aplinką, jos poveikiai gali būti:

sveikatą stiprinantys;

sveikatą palaikantys;

sveikatą žalojantys.

Nereikia didelio proto pripažinti, kad žmogus yra gamtos padaras. Iki šiol maitinamės natūraliu maistu ir rengiamės natūraliomis medžiagomis, nors ir ne 100 procentų. Tik gyvename dirbtinėje aplinkoje. Ir ekonomikos raida vis labiau ją skiria nuo gamtinės. Butą tik dirbtinai gali palyginti su ola ar palapine, bet miške niekur nerasite televizoriaus, šaldytuvo ir kondicionieriaus. Aš jau nekalbu apie transportą ir gyvenimo būdą, kuris keičia ne tik mūsų fiziologiją, bet ir kūno struktūrą. Galų gale mes geriame dirbtinai išvalytą vandenį, kvėpuojame pačių pagadintu oru, gyvename cheminių, elektrinių ir kitokių dirgiklių prisotintame būste.

Vienas faktas, liudijantis gamtinės aplinkos įtaką. Kolumbijos universiteto mokslininkai tyrė miesto aplinkos įtaką vaikystės astmai Niujorke, atliko tyrimą dėl kaimyninių gatvių medžių skaičiaus ir ligos paplitimo tarpusavio ryšio. Tyrimas parodė, kad esant 343 medžių viename kvadratiniame kilometre astmos dažnis sumažėjo net 24-29 proc. vaikams nuo 4 iki 5 metų.

Remdamasis plačia moksline literatūra galiu pateikti tokį gamtos įtakos apibendrinimą.

Visi šie teiginiai atrodo pernelyg bendri ir abstraktūs. Pateiksiu keletą labai gerai mokslui žinomų pavyzdžių, kaip gamtos objektai mieste veikia žmogaus ar grupės sveikatą. Pirmas ir akivaizdžiausias yra reikalavimas daugiau laiko praleisti lauke. Patalpų teršalai yra daug blogesni jūsų sveikatai nei oras lauke. Pagal Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos apsaugos agentūros (EPA) bendrą poveikio vertinimų metodikos tyrimą, teršalų lygis namuose yra 2-5 kartus didesnis, o kartais ir daugiau nei 100 kartų didesnis negu išorėje. Nesvarbu ir tai, ar namai yra pramonės, ar kaimo vietovėje. Jei esate patalpose arba kitoje užterštoje aplinkoje, norint normaliai veikti organizmui tenka dirbti sunkiau, kad gautų deguonies. Tai padidina kraujospūdį ir širdies ritmą.

Akių sveikata. Dirbtinės šviesos provokuoja blogą akių darbą. Tyrimai rodo, kad dirbtinės šviesos poveikis gali veikti neigiamai ir provokuoja trumparegystę. Vienas tyrimas parodė, kad vaikai, kurie praleido ne mažiau kaip dvi valandas per parą lauke, turėjo keturis kartus mažiau galimybių būti trumparegiai nei vaikai, kurie praleido ore mažiau nei vieną valandą per parą. Taigi, jei dirbtinė šviesa namuose yra problema, tai natūrali šviesa yra sprendimas.

Vitaminas D. Kadangi saulė mus aprūpina vitaminu D, tai yra viena iš akivaizdžių priežasčių, kodėl reikia išeiti! Jis, padėdamas maksimaliai padidinti kalcio absorbciją, skatina kaulų ir dantų sveikatą. Jis taip pat gali sumažinti insulto, širdies ligų, vėžio, diabeto, autoimuninių ligų, išsėtinės sklerozės, osteoporozės, Alzheimerio ir kitų ligų riziką. Vitaminas D, tiesiog per kraujagysles, sumažina kraujospūdį ir gerina kraujo tekėjimą.

Geresnis miegas. Mūsų vidinis kūno laikrodis reguliuojamas per miego modelius. Tai vadinama cirkadiniu ritmu, kuris natūraliai yra susietas su saulės tvarkaraščiu. Padidėjęs dirbtinio apšvietimo poveikis ir per ilgas laikas, praleistas viduje, gali pakeisti jūsų dienos ritmą. Kiekvieną dieną saulės spindulių dozė gali padėti atsipalaiduoti ir atsigaivinti, ji padeda reguliuoti melatonino gamybą. Melatoninas yra hormonas, pagamintas kankorėžinės liaukos, kuri kontroliuoja jūsų kūno vidinį laikrodį. Tinkamas melatonino kiekis užtikrina ramų miegą.

Mūsų aplinka mieste dažnokai keičiama „gražiais“ medžiais, „mielais“ importiniais gyvūnais, egzotinėmis gėlėmis balkonuose ar ant stogų. Siekis lyg ir mielas, bet neteisingas. Sveikatą saugo tai vietovei tinkantys augalai, toje vietovėje gyvenantys paukščiai bei gyvūnai. Natūralumas yra tas bruožas, kuris rodo tinkamumą žmogui ar bendruomenei. Galima Lietuvoje auginti bananus bei citrinas, tačiau tinkamesni yra kiti augalai, nebūtinai bulvės. Natūralūs medžiai, natūrali vandens tėkmė ar telkinys, darželis prie namo yra ta gamta, kuri padeda žmogui labiau nei visi vaistai kartu paėmus. Dėl to „sveikesnių“ miestų planuotojai „įjungia“ natūralias „žalias“ salas į miesto sudėtį arba net kuria naujas, žinodami kad tai didina ne tik jo patrauklumą, bet ir gerina miestiečių gyvenimą ir sveikatą. Kad ir kaip benorėtume gyventi kitur, miestas greitai taps visuotine aplinka.

Europoje kiekvienais metais skelbiamas konkursas „Žalioji sostinė“. Gaila, jog apsiribojama tik sostinėmis. Manyčiau, kad Klaipėda galėtų irgi siekti Žaliojo miesto statuso.