Evangelija pagal Dalai Lamą

"Kad gyventume laimingi, mums nereikia didesnio kiekio pinigų, mums nereikia daugiau šlovės, mums nereikia tobulo kūno ir netgi idealaus partnerio. Tiesiog dabar pat, šią akimirką mes turime protą, kurio visiškai pakanka, kad pasiektume absoliučios laimės būseną.

Vieni žmonės stori, kiti ploni. Kai kurie labai gražūs ar labai protingi. Bet jei užfiksuotume visus tuos žmones rentgeno aparatu, pamatytume tik daug vienodų skeletų su tuščiomis akiduobėmis.

Mano požiūris į religiją paprastas: nėra būtinybės statyti didingas bažnyčias, taip pat nėra jokio reikalo kurti sudėtingas filosofijas. Širdis - štai mūsų bažnyčia, gerumas - štai mūsų filosofija.

Jei problemą galima išspręsti, vadinasi, nėra jokio reikalo dėl jos jaudintis. Jei problema neišsprendžiama, jaudintis dėl jos beprasmiška.

Kartais tylėjimas yra pats geriausias atsakymas.

Būkite geri, jei tai įmanoma. O tai įmanoma visada.

Padėkite kitiems, jei tai įmanoma. O jei neįmanoma, bent jau nekenkite.
Kiekvienas žmogus širdyje nešiojasi viltį. Jei kartais ji žlunga, dar nereiškia, kad žlugo viskas.

Beprasmiška tikėtis šypsenos iš kitų tokiam žmogui, kuris pats nesišypso."
Kartą Dalai Lamos paklausė, kas jį labiausiai stebina šiame pasaulyje. Jis atsakė: "Tai žmogus. Nes jis aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Paskui jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs.

Mes iš tiesų nugalime savo priešus tada, kai paverčiame juos draugais.
Žmonės buvo sukurti tam, kad juos mylėtų, o daiktai buvo sukurti tam, kad jais naudotųsi. Šiandien pasaulyje tiek chaoso yra dėl to, kad mes naudojamės žmonėmis, o mylime daiktus.

Prisiminkite, kad negauti to, ko norisi, kartais yra laimė.
Laimė ne turėti, bet nenorėti turėti.

Mes nesukursime taikos Žemėje, jei pirmiau nesukursime jos savo širdyje."
Kaip viskas paprasta... Tik kodėl mes vis tiek norime turėti, jokiu būdu neatleidžiame savo menamiems ar tikriems priešams, užuot susidraugavę, kodėl tiek jaudinamės dėl problemų, kurias galime ar negalime išspręsti...

Pabaigoje dar viena Dalai Lamos sentencija: "Metuose yra tik dvi dienos, kai nieko negalima padaryti. Viena vadinasi - VAKAR, o kita - RYTOJ."