Europarlamentui toli iki “Eurovizijos”

Tai, kad kitą savaitgalį poilsiautojų sezoną pradės apmirusi Šventoji, girdėti garsiau nei Europos Parlamento rinkimų šauklių balsai. Keista, o juk taip veržėmės į tą Europą.

Pamėkliški stendai su menkutėmis, vėjo ar konkurentų aptrintomis kandidatų nuotraukomis skurdžiuose plakatuose. Žiūrovus nuo televizorių ekranų vejantys “debatai” - tos pačios kalbos. Apie nieką. Ir pažadų gausybės ragas. Apie viską.

Matai didžiumą tų kandidatų į Briuselį bei Strasbūrą ir purtaisi. Dažnai atrodo, kad žmogelis, rytą atsikėlęs ir sumąstęs Europos Sąjungos teisės aktus leisti, galėtų nebent prekybos centre prie kasos sėdėti. Tiesa, vargu ar priimtų - ten irgi reikia kažką žinoti.

Bet kur tau! Jis - pats rimčiausias kandidatas į Europos Parlamentą. Nemokantis kalbų, nes bus vertėjų. Nežinantis, kas ta Europos Sąjunga, nes galbūt pasiskaitys internete. Arba iš kokios brošiūros, jeigu internetas - tamsus miškas.

Tokios nykumos apglėbta Lietuva sekmadienį antrą kartą rinks europarlamentarus. Kažin ar saulėtas ir karštas bus savaitgalis? Tuomet turbūt, kaip ir praėjusįjį, vilkstinės rinkėjų automobilių vėl šaus į pajūrį, Trakus, prie Molėtų ežerų.

Eiliniam rinkėjui tas europinis seimelis toks tolimas ir nesuprantamas, kad iki Šventosios jomarko jam dar taip toli. Ten, prie jūros, tai bent viskas aišku: kopos, merginos, alus, rūkytas karšis, o vakare dar ir nemokamos muzikos duos.

Nykios bambančios televizijos ekrane galvos tėra visa rinkimų agitacija. Apie šios kampanijos svarbą, kaip ir apie patį Europos Parlamentą, nei šalies vadovai, nei tikri autoritetai nekalba. Žmonės jau seniai net Seimo nebenori rinkti, o kuo juos suviliosi dvylika europarlamentinių apaštalų pavardes paskelbti? Karšio, alaus, jūros juk nepasiūlysi.

Europos Parlamento rinkimai - juk ne “Eurovizija”. Ten bent gali akis paganyti, klausą palavinti, internete su “oponentais” pasipliekti. O kuo patrauk-lūs rinkimai? Būtinybe susirasti pasą, rinkimų apylinkę, kažkur eiti už kažką balsuoti? Ir jokio šou. Jokios atrakcijos.

Nenoriu būti juodu pranašu ir užliūliuoti tautą, kad Europos Parlamento rinkti neverta. Eiti į šiuos rinkimus lietuviams gyvybiškai būtina. Baisiausia, kas gali įvykti šį sekmadienį, - į mums skirtas vietas Europarlamente išsirinksime lenkus ir rusus. Negaliu nieko bloga pasakyti apie šias tautybes, tačiau ar ir Briuselyje nutils lietuvių kalba?

O Seimo narys Valdemaras Tomaševskis juk tam ėmė ruoštis jau prieš kelis mėnesius. Ne prezidentu jis norėjo tapti, o savo partiją, priglaudusią ir rusų organizacijų aktyvistus, išvesti į europinius vandenis. Tai matyti jau ir dokumentuose.

Praėjusią savaitę Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktos rinkimų į Europos Parlamentą politinės kampanijos pradinės ataskaitos ir deklaracijos rodo, kad daugiausiai pajamų ateinančio sekmadienio mūšiui gavo Lietuvos lenkų rinkimų akcija. 520 tūkst. 78 litus ir 68 centus. Iš 2 mln. 609 tūkst. 51 cento, gautų visoms partijoms kartu sudėjus.

Lenkų rinkimų akcininkai jau daugiausiai ir išleido - 470 tūkst. 494 litus ir 16 centų. Žinant, kad jų rinkėjai yra beveik šimtu procentų aktyvūs, darosi baugu. Prie lenkų prisidėję rusai žada imti klaipėdiečių, visaginiečių balsus.

Dar baugiau, jeigu sinoptikai kitą savaitgalį išpranašaus Kretos vertus orus. Vieni lėks prie jūrų ir ežerų, kiti - prie balsadėžių. O pirmadienį vėl klyksime, kad laimėjo ne tie. Kartais verta palaužyti tradicijas.

Julius GIRDVAINIS, "Respublika"