Jei kas prisimena, kaip išdidžiai į savo gimtųjų kaimų šokius savaitgaliais sugrįždavo naujieji miestiečiai, lygiai tas pats jaučiama ir dabar. Tik Havajų papūgos sugrįždavo į savo tėviškes iš arčiau. Dabar - iš toliau.
Bet esmė išlieka. Nes žmogus visada pučiasi, jei yra iš didesnio ar turtingesnio bažnytkaimio. Ar bent tokį prieš gimines, buvusius kaimynus suvaidina. Itin sėkmingą.
Nes malonu pavaizduoti, jog tavo plunksnos ryškesnės. Šit buvau kažkoks nupiepęs, Afrikoje nežinomos valstybės ar kaimo atstovas. O dabar - jau žmogus. Net mokyklos direktorė pirma sveikinasi.
Klausia - iš kur, Joneli, atvykai. Toks išgražėjęs, surimtėjęs, suaugęs. O Havajų papūga atsako - "iš Londės", "Iš Norgės", "Iš Kipro. Tik ten dabar PAS MUS labai karšta, o PAS JUS Lietuvoje šiek tiek vėsiau".
Dalis jų Kipruose, "Londėse" bei "Norgėse" jau įsitvirtinę. Jau ten namus perka. Jau vaikus į vietines mokyklas leidžia. Ten mokesčius moka. Jau nesugrįš. Bent taip sako. Arba sugrįš tik tada, kai Lietuvos ekonomika suklestės, valdžia jų atsiprašys, puls po kojomis. Bent taip pagalvoja ar net pasako kartais.
Tačiau, atmetus sakymus, vis vien neaišku, kur Havajų papūgos iš tikrųjų gyvena. Kur jų dvasios namai. Nes būtent į Lietuvą, į tą gimtąjį lizdą sulekia pasipuikuoti, paišlaidauti ir bravūriškai pasistaipyti.
Ne į Islandiją. Ne į Zimbabvę. Ne į Australiją. Bet tik namo, namo... Kaip anksčiau iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos - į gimtuosius Kaniukus. Kad iškart prabiltų savo gimtąja tarme.
O dabar iš "Londės" - į gimtąją Lietuvą. Pasistaipyti prieš kitus lietuvius lietuviškai. Na, ir tegul. Vis smagiau. Gal žmogus visus metus laukė atostogų. Kad galėtų Lietuvoje pasidžiaugti.
O ir jiems jaukiau nei svetimkalbėje "Norgėje". Gali girtis kiek nori, bet būtent Lietuvoje krikštija savo vaikus, čia tuokiasi. Vadinasi, tik su savo Tėvyne nori susieti pačias brangiausias asmenines akimirkas. Būtent čia, savo tautiečių būryje, gali pasigirti užsienyje sėkmingai susiklosčiusiomis karjeromis.
Čia jiems netgi pavydi labiau. Nes čia jie labiau įdomūs. Ne šiaip beveidžiai praeiviai pasaulio didmiesčiuose.
Kas labiausiai išduoda, kad Havajų papūgos - vis dar jaučiasi užsienyje svetimos? O tai, jog gydytis, taisyti dantis, gimdyti nori Lietuvoje. Mūsiške medicina labiau pasitiki.
Kaip nepatiklūs karaliai ieškodavo pačių patikimiausių barzdaskučių, taip ir nepatiklūs emigrantai susirgę ar laikinai pasilpę intuityviai ieško pačios patikimiausios, jaukiausios vietos.
Būtent Tėvynėje. Štai ir kyla klausimas. Ar tos Havajų papūgėlės tikrai užsieniuose laimingos. Gal tik vaidina?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą