Bet D.Grybauskaitė - „šventoji“ politikė, palaiminta paties Briuselio, todėl anapus kritikos.
Jeigu koks nors Turkmenistano prezidentas surengtų koncertą savo antrosios kadencijos pabaigtuvių proga, tegul ir su vietinėm žvaigždėm, mūsų „formuotojai“ feisbuko platybėse mirtų iš juoko.
O kai mūsų žvaigždės šitaip ima apdainuoti „šventąją“ politikę už biudžeto pinigus, budri „influencerių“ akis kažkodėl užsimerkia...
Jeigu koks nors Baltarusijos Batka apie save susisuktų propagandinį filmuką ar vietos rašytojams lieptų parašyti jį liaupsinančią knygą - lietuviškieji socialiniai tinklai sprogtų iš pykčio, o patyčių srautai lietųsi, lyg vasaros liūties purvas kanalizacijos vamzdžiais...
O kai mūsų „demokratijoje“ tokiais fokusais užsiima prezidentūra, nuomonių formuotojai tik sutartinai linkčioja galvelėmis: taip, parodyta labai teisingai...
Tačiau ypač šią „vakarietiškas vertybes“ puoselėjančią publiką turėjo piktinti prezidentės maniera bendrauti su žiniasklaida: tik suderinti klausimai, kuriuos gali užduoti savi, patikimi „žurnalistai“ ir jokių spaudos konferencijų, kur gali atsirasti tikras žurnalistas ir paklausti „ne to“...
Jeigu šitaip su žiniasklaida bendrautų koks nors Putinas iš „teroristinės valstybės“, dar būtų suprantama, bet štai Putinui kažkodėl vis dar įmanoma užduoti nesuderintus klausimus...
Kaip užtarnaujamas ar suteikiamas toks „šventojo“ statusas? Kadangi šis klausimas „nesuderintas“, tai atsakymo bus galima paieškoti žvaigždžių koncerte: tokiose vietose renkasi žmonės, galintys pasidžiaugti geromis biudžetinėmis karjeromis, sotūs ir normaliai parūkę...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą