Dėl vienos verslo grupės dominavimo Baltijos jūroje

Dėl vienos verslo grupės dominavimo Baltijos jūroje

Atviras laiškas Lietuvos visuomenei, žiniasklaidai ir šalies vadovams
Dėl vienos verslo grupės dominavimo Baltijos jūros žvejyboje

Mes, dauguma Baltijos jūros žvejų, esame pasipiktinę šiuo metu prieš žemės ūkio ministrą Bronių Markauską ir Seimo nario Dainių Kepenį, taip pat mus, daugumą žvejų, vykdomomis viešųjų ryšių priemonėmis. Tai daroma sąmoningai todėl, kad Seimas ir Vyriausybė bando sumažinti LR žuvininkystės įstatyme numatytų žvejybos kvotų koncentracijos ribą nuo 40 proc. iki 25 proc.

Šį siūlymą yra pateikusi grupė Seimo narių, jį pristatė Seimo narys D. Kepenis. Jį remia žemės ūkio ministras B. Markauskas. Kai kuriose žiniasklaidos priemonėse žemės ūkio ministrui B. Markauskui ir Seimo nariui D. Kepeniui daromas spaudimas. Pateikiami vienpusiški straipsniai, galimai už pinigus, bet realiai kaip paslėpta reklama apie tai, kad neva kovo mėnesį priimant žuvininkystės įstatymo pataisas bus padaryta žala vienai verslo grupei.

Vertėtų paminėti, kad bandymas keisti žvejybos kvotų koncentraciją ,,audrina" tik vieną žveją - Algirdą Aušrą. Likusios trylika įmonių, dar gaunančių žvejybos kvotas su Žemės ūkio ministerijos pozicija sutinka.

Baltijos jūros žvejyboje yra susiklosčiusi sveiku protu nesuvokiama situacija, kai vienai žvejybos bendrovei UAB ,,Banginis" buvo suteikta apie 76 proc. šprotų ir apie 78 proc. strimelių Lietuvos žvejybos kvotų dalis. Ir tokia žvejybos koncentracija buvo sukurta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro Kazimiero Starkevičiaus 2012 m. 1apkriio 27 d. įsakymu Nr.3D-892.

Šis įsakymas UAB ,,Banginis" žvejybos kvotas iš karto padidino apie 33 proc. šprotų ir apie 29 proc. strimelių dalimis. Tokiu popieriniu ministro veiksmu buvo žymiai pagerintos žvejybos sąlygos vienai žvejybos bendrovei kitų žvejybos subjektų sąskaita. Šiuo metu apie 40 darbuotojų ir 4 laivus turinti UAB ,,Banginis" įgijo žymų pranašumą prieš kitas žvejybos įmones, kuriose yra 29 žvejybiniai laivai ir dirba apie 200 žmonių.

Teismai pripažino, kad 2013 ir 2014 metais kvotos buvo skiriamos neteisėtai. Teisme taip pat pripažinta, kad žemės ūkio ministras, priimdamas sprendimus dėl žvejybos teisinio reguliavimo, viršijo savo įgaliojimus. Apie tai, kad didžiu1is žvejybos kvotų koncentravimas vienose ,,rankose" daro didelę žalą valstybei pasisakė ir Lietuvos konkurencijos taryba.

Tuometinė žemės ūkio ministerija, valdoma Darbo partijos de1eguotų ministrų Virgilijaus Juknos ir Virginijos Baltraitienės, nepadarė nieko, kad teismuose priimtos nuostatos būtų įteisintos ir teisingumas atstatytas didesnę dalį kvotų skiriant kitoms žvejybos bendrovėms. Dar daugiau toliau skirstant kvotas buvo įtraukiami ir 2013, 2014 metų duomenys, nors tų metų kvotų skirstymas juridiškai pripažintas neteisėtu.

2014 m. gruodžio 23 d. Seimas priėmė Žuvininkystės įstatymo pataisas ir apribojo, kad vienas ūkio subjektas gali gauti ne daugiau kaip 40 proc. vienos rūšies žuvų žvejybos kvotų. UAB ,,Banginis" atliko reorganizaciją ir padalino verslą. Iš UAB ,,Banginis" akcininkų kapitalo įkurta nauja bendrovė UAB ,,Baltijos šprotai". Iš UAB ,,Banginio" valdytų apie 76 proc. šprotų ir apie 78 proc. strimelių kvotų UAB ,,Baltijos protai" perduota apie 40 proc. šių žuvų per1eidžiamųjų žvejybos teisių.

Tokiu būdu buvo ignoruotos Seimo pastangos sureguliuoti žvejybos kvotų koncentraciją taip, kad žvejybos sektoriaus ūkio subjektų gaunamos kvotos įgautų padorumo ribas. Jokioje kitoje ES valstybėje nėra taip, kad kokia nors verslo grupė, gaudama va1stybės kvotas, butų dominuojanti. Daugumoje va1stybių realiai egzistuoja iki 20 proc. vienos žuvies rūšies žvejybos kvotų koncentracija vienos verslo grupės rankose. Ne veltui Lietuvos teisinės institucijos yra kreipęsi į Europos teisingumo teismą, iš kur pranešta, kad byla bus nagrinėjama.

Todėl mums, daugumai žvejų, yra suprantamas ir sveikintinas Seimo nario D. Kepenio siūlymas sumažinti vienos verslo grupės dominavimą. Siūlyta, kad ūkio subjektai neturėtų daugiau kaip po 20 proc. vienos rūšies žuvų kvotų. Žemės ūkio ministras B.Markauskas bandydamas rasti kompromisą tą procentą pasiūlė padidinti iki 25 proc. Mes, dauguma Baltijos jūros žvejų, vardan kompromiso, su tuo sutiktume.

Tačiau ir toliau matome su Algirdu Aušra susietos verslo grupės pastangas iš1aikyti šprotų ir strimelių žvejybos monopolį vienose rankose. Jau viešai paskelbta, kad UAB ,,Banginis" ir UAB ,,Baltijos šprotai" dar kartą bus skaidomi į dar dvi bendroves. Ir tai būtų dar vienas akibrokštas Seimui, nesiskaitymas su Lietuvos va1džios institucijomis.

Manome, kad bandant kliudyti Seimo pastangas teisingai sureguliuoti Lietuvai skirtų žvejybos kvotų skirstymą, daroma žala valstybės valdymo prestižui, formuojamas nepagarbos Lietuvos teisinei sistemai precedentas, galimai sąmoningai bandoma sugriauti Lietuvos žuvininkystės bendruomeniškumą.

Taip pat daroma nepataisoma žala kitoms Lietuvos žvejybos bendrovėms. Yra laikoma, kad pagal Lietuvos kvotų dalis išgyventi iš žvejybos gali ta įmonė, kuri yra gavusi bent penkis procentus kvotų nuo bendrų visų žuvų kvotų dalies. 1š 15 bendrovių, kurioms paskirtos menkių, šprotų ir strimelių galimybės 2017-2019 metams, mažiau nei 5 proc. nuo bendro jų kiekio turi net 6 bendrovės. Imant atskirai šprotus mažiau nei 5 proc. turi net 11 bendrovių, imant atskirai strimeles - net 12 bendrovių.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila

Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos ,,Jūros žvejys" pirmininkas Artūras Maželis

Asociacijos ,Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas" pirmininkas Arvydas Žiogas

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder