2018 m. sausio 23 d. 14:22 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Nuomonės  >  Nuomonės

Nuomonės

Daktarų Kalėdos būna visokios

2017-12-27, 12:04

Henrikas VAITIEKŪNAS, lsveikata.lt

Daktarų Kalėdos būna visokios nuotrauka, foto

Henrikas Vaitiekūnas.

Turbūt nesupyksite dėl to: šitas nedidukas puslapis visuomet yra skirtas ne visiškai profesionaliems savaitraščio skaitytojams.

Jis yra visai ne daktarams, kuriuos mylime (turbūt), ir net ne sesutėms (gerosioms), slaugutėms (mielosioms), sanitarėms (mažai pastebimoms, kai jos dirba, ir labai reikalingoms, kai jos kitam koridoriaus gale kiek užtrunka).

Lygiai prieš dvylika mėnesių – kuomet su Garbiąja Redaktore tarėmės, kokias gi įžvalgas Visai Nedaktaras galėtų rimtame medicinos savaitraštyje skelbti – tarsi probėgšmais buvo užsiminta, kad reikėtų žurnalisto, kuris iš šalies pažvelgtų į ligoninės ar poliklinikos, į Profesoriaus ar Rezidento darbą. Tokio, kuris net į klinikos rūbinę pažvelgtų tarsi į teatro fojė. Tokio, kuris žinotų, kada žodį „ministras“ reikia rašyti mažąja, o žodį „Daktaras“ - didžiąja raide. Ir tokio, kuris eilėje prie gydytojo durų sėdėdamas išgirstų, ką pacientai kalba. Arba dar paprasčiau, bet ne prasčiau: tiesiog pats taptų Pacientu.

Žinoma, prieštarauti jau beveik galite. Nes jau žinote, kad lipantiems į lėktuvą nėra būtinos aerodinamikos žinios arba techninės reaktyvinio variklio charakteristikos. Bet kodėl tuomet, kai užvakar peržengėte poliklinikos slenkstį, visokeriopais būdais gąsdinote registratūroje dirbančią Onutę? Kodėl negražiai su ja kalbėjote, kai ji pasakė, kad pas urologą vietų (kaip kokiam lėktuve) nėra ir bus tik po trijų savaičių?

Tada jūs sakote: „Aš visą gyvenimą mokėjau mokesčius“. Mintyse (nes garsiai bijote tai daryti) visus be išimties medikus vadinate kyšininkais. Skambindami iš Kauno giminaičiui Vilniuje ištariate „Bepigu jums ten, sostinėje, kur geri daktarai, o mūsiškiai tik ir vaikšto kišenes atkišę“. Ir taip toliau. Ir dar gražiau. Ir nieko čia sugalvota nėra – tik eilėje ties gydytojų kabinetais nugirsta.

Jei būčiau nenugirdęs, skaitytumėte dabar kitą rašinį. Bet aš nenoriu jūsų paleisti. Todėl pabandysiu sugriebti tvirčiau.

Istorija, kurioje vardai ir titulai išgalvoti, o visa kita yra tikrų tikriausi, tik dabar ir prasideda. Geografinė nuoroda – reikalinga: turime pranešti, kad netoli ligoninės yra žuvingas ežeras.

Petras stovėjo ant to ežero kranto ir rūkė paskutinę cigaretę. Sportinis krepšys su rūbeliais gulėjo prie jo kojų, o komandiruotė į Helsinkį buvo sugadinta. Nes prireikė Petrui skubios tulžies pūslės operacijos. Akmenys kažkokie užkimšo kažką toj pūslėj ir skaudėjo nemaloniai. Bet daktaras buvo malonus. Pasakė, nieko tokio, jog Profesorius atostogauja: jis ir pats vienas, girdi, susitvarkys. Nes dar ne tokias operacijas daro. „Po savaitės būsi sveikas“, - pasakė. Petras daktaru patikėjo. Gražiai viršutinėj kišenėlėj sulankstė 50 eurų (žmona liepė duoti anesteziologui) ir pravėrė klinikos duris.

Aišku, nenorėjo pižamos ir dėl to susibarė su Vyriausiąja Sesute. Bet nugalėjo sesutė. Ir kitos dienos rytą – kai 50 eurų jau gulėjo pižamos kišenėlėje – Petras jau skaičiavo lempas. Visi jas skaičiuoja į operacinę vežami: lempų buvo dvidešimt devynios. Manė prisiminsiąs šį skaičių, kai atgal veš. Bet atgal nevežė: kai Petras atsibudo, blausiai švietė viena didelė. Ir bjauriai pypsėjo pypsis.

Kas nors kartą gulėjo reanimacijoje, tą pypsį ilgai atsimena. Gal net per ilgai. Bet ne pypsis buvo baisiausia. Kai atsimerkė, išvydo gal bent dvidešimt veidų. Išsigandusių. Aplink stovėjo daug vyrų ir moterų. Visiškai baltų. „Angelai?“ – paklausė savęs Petras. Bet savo balso neišgirdo...

Tuo metu Profesorius atostogavo. Vėliau jis pasakojo štai ką:

- Kai išeinu atostogų, telefoną beveik visuomet išjungiu. Ir niekuomet aparato neimu į žvejybą. Bet tądien aplinkybės keistai susiklostė: vidury ežero, bangoms plakant ir vėjui švilpiant, išgirdau, kad skambina. Nutariau neatsiliepti, nes atostogos gi. Bet už pusvalandžio vėl paskambino. O dar už pusvalandžio – vėl. Atsiliepiau. Pagalbos šaukėsi daktaras B. Kažką prisidirbo. Pasakiau, kad atostogauju. Bet vis tiek prašė pagelbėti. Piktas buvau be galo.

- Petras tuomet jau tikrai vedė derybas su angelais, - vėliau sakė jo žmona, kuri ir šiandien, daugeliui mėnesių praėjus, dar nežino, kad cholecistektomija – elementari ir kasdiena daroma tulžies pūslės operacija.

Toji operacija – paprasta ir nesudėtinga, jei chirurgas yra patyręs ir jo rankos nedreba. Bet iki atominio grybo ji išauga, jei tos rankos dirba negrabiai, o skalpelis „paslysta“. Tąkart paslydo. Nes operacija buvo ne laparoskopinė, o atviroji.

Kad ištaisytų chirurgo B klaidą ir nuslėptų tądien pernelyg drebėjusias jo rankas (vėliau kolegos sakė, kad buvo perpjautas pagrindinis tulžies latakas), per vieną savaitę pacientui Petrui Toje Klinikoje buvo padarytos keturios (!) atvirosios chirurginės operacijos. Esmė: buvo išgelbėta paciento Petro gyvybė. Bet chirurgas B. Petro neatsiprašė. Tik burbėjo ir barė jį visaip, kad, girdi, seniai tokio blogo ligonio neturėjęs.

- Vis tiek gerai, - sakau Petrui, – likai gyvas. Ir bala nematė to chirurgo drebančiomis rankomis.

O kadangi dalijamės kalėdinėmis istorijomis (Petrą operavo pirmąją Kalėdų dieną), sumanau jam atsilyginti ir savąją papasakoti.

Ir pasakoju, kaip per kažkurias Kalėdas buvau į svečius pakviestas. Linksmame draugų būry buvo ir vyno, ir šokių. Ir jaunimo, ir vyresnių. O vakarui smagiai įsilingavus, vienam vyresniojo amžiaus šokėjui ėmė streikuoti širdis. Žmogus pabalo ir ėmė kvapą gaudyti. O paskui ir pulsas dingo. Ir mėlynuoti pradėjo. Manėm, kad pagalba jau nespės snieguotomis gatvėmis atvažiuoti.

- Numirė? – klausia Petras.

- Tai, kad ne, - sakau jam. – Nes kompanijoje buvo gydytojas. Nesvarbu, kad vynelio jau pakankamai paragavęs, bet padarė, ką reikia: ir dirbtinį kvėpavimą, ir širdies masažą, ir net tabletę kažkokią iš kišenės išsitraukęs davė. Išgelbėjom prietelį. Net „greitukės“ nebereikėjo...

Pasipasakojom. Sėdim ir tylim.

- Klausyk, - sakau. - O koks buvo to tavo galvažudžio daktaro B vardas?

Ir pasakė Petras tikrą vardą ir tikrą pavardę. Ir pasirodė tuomet, kad abu darbus – ir gerą, ir nelabai – padarė Tas Pats Daktaras.

Todėl jam ir šiemet palinkėsim Ramių Kalėdų.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Nuomonės

Davose prasideda garsiausias ekonomikos forumas. Svarbus, įtakingas ir garsiausiai linksniuojamas. Tačiau ar...

Taip būti neturėtų: ar beldžiamės į visas svarbiausias duris? nuotrauka, foto

Neturiu didžių iliuzijų, kad iš užsienio importuojamų spaudos leidinių reikalai yra bent...

Kurių liga sunkesnė: alkoholikų ar blaivininkų? nuotrauka, foto

Neseniai įvyko kraupus įvykis – buvo nužudytas apsaugos darbuotojas Klaipėdos „Akropolyje“. Šis...

Apsaugos darbuotoją sukrėtė kolegos mirtis nuotrauka, foto

Daugiau kaip prieš mėnesį Lietuvoje startavo Dalios Grybauskaitės globojama iniciatyva, vardu „Idėja...

Klausimas pačiai Daliai Grybauskaitei nuotrauka, foto

Pramogoms ant ledo - dar ne laikas nuotrauka, foto

Klaipėda, Išsiilgusius žiemos pramogų teks nuliūdinti - lipti ant užšalusių Klaipėdos vandens telkinių...

Šįvakar - "Neptūno" ir italų dvikova nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos "Neptūno" krepšininkai, vos spėję atsikvėpti po "Betsafe-LKL" dvikovos su Kauno "Žalgiriu",...

Vaidilos aikštėje - mažiau automobilių nuotrauka, foto

Klaipėda, Įsibėgėjo Vaidilos aikštės tvarkymo projekto rengimas - iki šių metų pabaigos tikimasi...

Lietuvis vadovavo tarptautinei narkotikų kontrabandininkų grupuotei nuotrauka, foto

Kriminalai, Lietuvoje praėjusią savaitę sulaikytas vyras, įtariama, vadovavęs tarptautinei narkotikų kontrabanda užsiėmusiai...

Klaipėda, Paskelbta prieš 2 val.

Sportas, Paskelbta prieš 2 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...