Daktaras kviečia... pašokti

 
O močiutė (šiuolaikinė močiutė: mat taip pat turi feisbuką) visai rimtai sureagavo: pasidažė, pasikvėpino ir dar draugę pakvietė. Tik nemanykit, kad taip paprastai viskas ėjosi. Buvo ir pykčių su seneliu (tas eiti griežtai atsisakė) ir – nepatikėsit - priekaištų, kad niekas jau seniai naujo ridikiulio nedovanojo. Bet gi ne apie ridikiulį – tokią senovišką moterišką rankinę - čia mes, o apie vakaronę. Jos rezultatus galime net gražiai sunumeruoti.
 
Pirma, močiutės Aldona ir Veronika sužinojo, kas yra LOFTAS. Tai – toks buvęs fabrikas, kuriame dabar koncertuoja būgnininkai.
Antra, ne tik afrikietiškos muzikos ir lietuviškų eilėraščių pasiklausė, bet gavo dar ir po taurę NEMOKAMO karšto vyno. Ir kavos.
Trečia, prisišoko smagiai, kai grojo kapela RATILAI. Ir susipažino su žolininku, kuris patarė, kaip nuo gripo apsisaugoti.
Ketvirta (ir tai yra svarbiausia), buvo pakviestos į senųjų metų palydėtuves. Ir pasižadėjo ne vienos, o su SENELIAIS ateiti.
 
Manau, kad tokia rašinio pradžia jus paveikė daug maloniau, nei kad būtų nuteikęs koks nors grynai mediciniškas sakinys su žodžiais „gerontologija“, „geriatrija“ ar visai biurokratiškas darinys, pavyzdžiui, „sveiko senėjimo programa“.
Kaip keista bebūtų, bet tas sveikas senėjimas medicininėse institucijose (žinoma, jų užkulisiuose) pastarosiomis dienomis vis garsiau girdimas. O jei girdimas užkulisiuose, vadinasi, tuoj pasigirs ir avanscenoje, t.y. didžiojoje spaudoje. Todėl paaiškinsiu, kas tai yra.
 
Medicinos valdininkai, kaip visada, tai įvardina sudėtingu žodžių mišiniu. Girdi, tai yra pusiausvyra tarp žmogaus gebėjimų bei tikslų (čia tokia beveik citata). Tai yra priminimas, kad reikia sveikai maitintis (už minimalią pensiją?). Tai yra patarimai, kad reikia atsisakyti žalingų įpročių (negi dar negirdėjote?). Ir tai yra būtinybė rūpintis dvasinės sveikatos stiprinimu (čia vėl beveik citata iš ministeriškų dokumentų). Na, žodžiu, mišinys. Tik ne kūdikiams, o seneliams.
 
Sveiko senėjimo programose dalyvauja visa Europa. Na, pavyzdžiui, 2015 m. į Klaipėdą atvykę italai buvo surengę senoliams kūrybines laboratorijas, kuriose skaitė paskaitas apie atminties lavinimą, užsienio kalbų senyvame amžiuje mokymą ir t.t. 
 
Šių metų balandžio mėnesį Vilniuje vyko sveikam senėjimui skirta konferencija. Paskaitas vedė garbingi profesoriai. Bet turbūt nė vienas šį rašinį dabar skaitančiųjų šito neprisimena. Ir ko gero net nežino, kad Lietuvoje sveiko senėjimo programa veikia jau dvejus metus. Ir vadinasi ji ne paprastai, o „Nacionalinė mokslo programa „Sveikas senėjimas““. Ir prigrūsta ji štai tokių žodžių: „Senėjimui būdingos patologijos yra kompleksiniai dinaminiai procesai, kuriems suprasti būtini tolesni tyrimai, moksliniai darbai ir diskusijos, todėl naujų technologijų taikymas yra bei artimiausioje ateityje bus svarbūs senėjimo biologijos ir su senėjimu susijusių ligų patogenezės mechanizmams atskleisti, naujoms diagnostinėms bei terapinėms priemonėms kurti...“
 
Apie ką čia? Mūsų močiutės Aldona ir Veronika ne tik liežuvius nusilaužtų, bet ir atgal atžiltų, jei pamėgintų tai suprasti. Bet aš paaiškinsiu: čia apie tą vakarėlį, kuriame tos močiutės buvo. Apie koncertų lankymą, bendravimą, linksmą šokį ir verygiškai nekaltą karšto vyno taurę, kuri, beje, nebejaunam žmogui, kaip šokėjai patys sakė, šaltą žiemos vakarą - labai į sveikatą!
Apie rimtus dalykus. Deja, tik apytiksliai. Nes skaičiai kasdien kinta.
 
Lietuvoje gyvena maždaug 550 tūkst. vyresnių nei 65 metai žmonių. Vyresnių nei 80 metų – 151 tūkst. O „Eurostatas“ (tokia statistikos tarnyba) prognozuoja, kad 2030 m. trečdalis Lietuvos bus sena Lietuva. Amžiumi.
O progresyvusis ir pažangusis pasaulis žiūri į ateitį. Ir nori, kad nebejauni lietuvaičiai gyventų taip pat solidžiai, kaip kokie nebejauni prancūzai ar anglai. Todėl (rašinys rašomas dar biudžeto nepatvirtinus) sveikam senėjimui Lietuva skirs apie 700 tūkst. eurų. Pažangusis pasaulis, kaip visada, mums pridės. Ir galbūt ta sveiko senėjimo programa Lietuvoje pagausės dar... keturiais milijonais eurų! Visai įtikėtina. Bet!
 
Atspėkit, kiek iš tų eurų matys (bent iš tolo) tos dvi mūsų bobutės su savo diedukais, atėjusios pašokti? (Už salę reikia mokėti). Kiek bus skirta gruodžio 14-ąją keliausiantiems į Kalėdinį pėsčiųjų pensininkų žygį? (Net lazdų niekas už dyką nedalina). Ir kiek iš tų milijonų bus skirta paskaitas apie sveiką ir visavertę mitybą skaitantiems? (Būgnų muzikos ir kapelos „Ratilai“ jau nebeskaičiuoju)... 
Dvi tame vakarėlyje dalyvavusios sesės – Elena Ziutelienė ir Alvina Laiconienė – kvietė prie kolektyvo jungtis. Pagalvosiu apie tai. Nes, sako, pernai sesutės su kolegėmis ir Briuselį aplankė, ir į teatrą nueina, kur bilietas kainuoja... vieną eurą.
Bet ne iš tų pinigų. Todėl laikas suvesti galus.
 
Visos linksmybės, apie kurias čia rašiau, nieko bendro su sveiko senėjimo programa neturi. Tai Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos ir jos vadovės Grasildos Makaravičienės nuopelnas. Asociacijos Vilniaus skyriui vadovauja Vlada Maleckienė. Tai jos žmonės dabar, prieš Kalėdas, šimtui šalančių Vilniaus pensininkų padovanojo šiltus vilnonius pledus. Bet, žinoma, ne iš tų pinigų, kurie skirti sveikai senatvei. Nes apie tokius pinigus tos moterys nėra girdėjusios. Arba – tik girdėjo. Bet akyse nematė.
 
Dabar turėtų darsyk išgirsti, nes vėl artėja pinigų dalybų metas. Tik panašu, kad jis bus vėlei apdengtas ir apklostytas pseudomokslinėmis frazėmis. O pinigėliai nukeliaus ten pat, kur nukeliavo ir skirtieji e.sveikatai. Senėjimas Lietuvoje yra nesveikas. Todėl ir yra teisus tas šiandien mano neįvardintas šeimos daktras. Tas, pakvietęs aną savaitgalį į šokius.
Kai mums nepadeda, turime padėti sau patys.