2018 m. spalio 20 d. 06:14 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Nuomonės  >  Nuomonės

Nuomonės

Broliška konkurencija mokesčiais

2018-09-26, 11:22

Ieva VALEŠKAITĖ

Broliška konkurencija mokesčiais nuotrauka, foto

Ieva VALEŠKAITĖ

© Asmeninio albumo nuotr.

Konkuravimas mokesčių dydžiu ir taisyklėmis pastaruoju metu dažnai nušviečiama itin negatyviame kontekste. Dažnai patrauklias mokesčių sistemas turinčios šalys kaltinamos tuo, kad gauna nepagrįstai didelę naudą, nepatirdamos kaštų, kurie atitenka kitoms šalims ar regionams. Tačiau mokesčių sistemos konkurencingumas ne tik natūralus, bet ir neatsiejamas nuo patrauklios aplinkos verslui ir tiesioginėms užsienio investicijoms bei bendros šalies gerovės.

Pavyzdys čia esame mes patys – užsienio investuotojai neslepia Baltijos šalis vertinantys kaip vieną regioną. Skirtumai, kuriuos mes dažnai sureikšminame, jiems neatrodo esminiai. Įsivaizduokime investuotoją iš 82 mln. gyventojų turinčios Vokietijos. Skirtumas tarp 2 mln. gyventojų turinčios Latvijos ir Lietuvos su 2,9 mln. gyventojų atrodo visai nedidelis. O ir kelionė nuo Vilniaus iki Rygos trunka vos geru pusvalandžiu ilgiau nei iki Klaipėdos. Kitaip tariant, Baltijos šalių rinką drąsiai galime traktuoti kaip vieną. Tad ir sprendimui, kur verslui įsikurti, tikėtina, didesnę svarbą turės vidiniai veiksniai – teisinė aplinka, mokesčių sistema, biurokratija ir administracinė našta. Atmeskime išskirtinius „viliotinius“ investuotojams, kurie ne visada duoda norimą ilgalaikį rezultatą, ir pažvelkime, kaip išsiskirti iš pažiūros panašioje trijulėje.

Visų pirma, turėtumėme užtikrinti, kad įsisteigti mūsų šalyje galima būtų greičiausiai ir pigiausiai. Mūsų šalyje aukščiausia riba, nuo kurios privalu registruotis pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, o atidarant uždarąją akcinę bendrovę taikomas toks pats minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas kaip Estijoje – 2,5 tūkst. eurų. Tačiau norint įsteigti akcinę bendrovę Lietuvoje reikia didesnio įstatinio kapitalo nei Latvijoje ir Estijoje. Akcinės bendrovės minimalus įstatinio kapitalo dydis yra 40 tūkst. eurų, Latvijoje – 35 tūkst. eurų, Estijoje – 25 tūkst. eurų.

Antra, Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių apmokestina atgal į verslą investuojamą pelną. Latviai ir estai apmokestina tik paskirstytąjį pelną. Jei palyginsime, kiek pinigų „į rankas“ liks verslo savininkui pelno mokesčiu apmokestinus, dividendais paskirsčius ir gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinus 1 tūkst. eurų dydžio pelną, pamatysime reikšmingus skirtumus. Lietuvoje ši suma „į rankas” sieks apie 720 eurų, Latvijoje ir Estijoje – apie 800 eurų. Jei Lietuvoje gyventojų pajamų mokesčio tarifas būtų padidintas (pavyzdžiui, iki 20 proc. – tokio dydžio, koks bus taikomas darbo santykių pajamoms), šie skirtumai taptų dar ryškesni.

Skiriasi ne tik sumokamų mokesčių dydis. Esama ir apskaitos ypatumų. Latvijos ir Estijos įmonėms nėra aktualios turto nudėvėjimo ir nuostolių perkėlimo į ateinančius laikotarpius taisyklės. Šiuos skirtumus atspindi ir tarptautiniai konkurencingumo reitingai. „Doing Business 2018“ indeksas atskleidžia, kad Estijoje daugiau nei dvigubai trumpiau trunka deklaruoti ir sumokėti mokesčius (50 val. per metus) palyginti su Lietuva ir Latvija (atitinkamai 109 val. ir 169 val.). Ir čia – tik teoriškai paskaičiuotas laikas. Realybėje tam dažniausiai sugaištama gerokai daugiau laiko. O versle kiekviena minutė gali būti svarbi.

Sritis, kurioje pirmaujame prieš kaimynus – nekilnojamojo turto apmokestinimas. Jei bendrovė svarstytų įsigyti 200 tūkst. eurų vertės žemės sklypą ir analogiškos vertės pastatą, mažiausiai apmokestintas toks turtas būtų Vilniuje (apie 2,2 tūkst. eurų). Rygoje tektų atseikėti apie 6 tūkst. eurų, o Taline – 5 tūkst. eurų.

Tačiau darbo jėgos apmokestinimu atsiliekame nuo estų. Mokesčiai, mokami nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), Lietuvoje sudaro 31 proc. darbo vietos kainos, Latvijoje – 43 proc., o Estijoje – vos 28 proc. Mokesčiai nuo vidutinės algos atitinkamai sudaro 40, 43 ir 37 proc. Tiesa, nuo 2019 m. įsigaliojus mokesčių pakeitimams, su estais darbo apmokestinimo srityje turėtumėme susilyginti. Žemiausios socialinio draudimo įmokų lubos Latvijoje menkai padeda atsverti didelį darbo apmokestinimą. Už Baltijos šalių vidutinį atlyginimą „į rankas“ darbuotoją samdyti būtent šioje šalyje yra brangiausia. Nedaug nuo Latvijos atsiliekame ir mes: norint darbuotojui sumokėti 829 eurus, darbo vieta Latvijoje kainuoja 1 445 eurus, Lietuvoje – 1 420 eurų, Estijoje žymiai mažiau – 1 264 eurus.

Įmonės, kurios veikia žemesnių atlyginimų sektoriuose, turėtų kelissyk pagalvoti prieš pasirinkdamos Lietuvą. Mūsų šalyje ne tik didžiausias minimalios socialinio draudimo įmokos ir bruto darbo užmokesčio santykis. Įstatymu nustatyta minimali mėnesinė alga sudaro didžiausią vidutinio šalies darbo užmokesčio dalį, lyginant su Latvija ir Estija. MMA didinant, tam tikriems sektoriams (dažniausiai besikuriantiems regionuose), kurie yra mažiau našūs, naudoja daugiau nekvalifikuotos darbo jėgos, taptume mažiau patrauklūs.

Net ir suteikus verslui palankiausias sąlygas, ne mažiau svarbu išlaikyti bendradarbiavimo atmosferą. Ypač tuomet, kai santykiai nesiklosto sklandžiai. Lietuvoje – plačiausias alternatyvių mokestinių ginčų sprendimui priemonių spektras – turime ne tik įpareigojančius sprendimus, bet ir galimybę susitarti su mokesčių administratoriumi dėl mokėtinos sumos dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Tačiau patys mokestiniai ginčai, dėl ilgesnio sprendimų priėmimo termino Lietuvoje trunka ilgiau, o mokesčių mokėtojai turi mažiau laiko apskųsti apskaičiuotą mokesčių sumą ar kitą jų atžvilgiu priimtą sprendimą.

Draugiškos varžybos su kaimynėmis visoms trims Baltijos šalims gali duoti daug naudos. Net jei šias varžybas potencialūs investuotojai stebi vos akies krašteliu, galime būti tikri – kai prireiks pasirinkti veiklos vietą, jie tikrai pasitikrins varžybų rezultatą. Kai kurios mūsų pozicijos vis dar silpnos, todėl itin svarbu demonstruoti atkaklias pastangas ir gerinti „žaidimą“.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Nuomonės

Vėjo, vėjo, vėjo! Toks šūkis, kaip visi gerai žinome, yra buriuotojų palydovas....

Apie ekstremalų sportą: ar verta ieškoti kaltų? nuotrauka, foto

Išaušo rytas, ir pirmieji lankytojai užplūdo kuklią didelio prekybos tinklo parduotuvę netoli...

Mėnesį dirbau kasininku, dabar tai sapnuoju tik košmaruose nuotrauka, foto

Rengiant šį pranešimą kilo didelė abejonė, ar teisingai mes identifikuojame, kad uostas...

"Laiko daryti gerai nebėra, reikia daryti labai gerai" nuotrauka, foto

Niekam ne paslaptis, kad mūsų valstybės nacionaliniam saugumui mirtiną pavojų kelia... trąšos,...

Rinkimai artyn, pavojų ir regėjimų daugyn nuotrauka, foto

Nagrinėta Aurimo Didžbalio byla dėl dopingo nuotrauka, foto

Sportas, Lietuvos sunkios atletikos federacija skelbia, kad ketvirtadienį Budapešte įvyko Aurimo Didžbalio bylos...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (552) nuotrauka, foto

Klaipėdos akvarelės, "Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Ventės rage – paukščių rekordas nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, 2018-ieji įeis į paukščių žiedavimo stoties Ventės rage istoriją – per ...

Liberalų krizė apima visą Lietuvą nuotrauka, foto

Lietuvos naujienos, Liberalų krizė apima visą Lietuvą: Pagėgiuose spaudžiama ranka Komskiui, Klaipėdoje bręsta skilimas.

Sportas, Paskelbta prieš 7 val.

Klaipėdos akvarelės, Paskelbta prieš 12 val.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 12 val.

Lietuvos naujienos, Paskelbta prieš 13 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...