"Braiberių" importo problema

"Braiberių" importo problema

"Transparency International" (TI), su korupcija visame pasaulyje kovojanti organizacija, šią savaitę paskelbė ataskaitą apie tyrimą, kurio tikslas nustatyti verslo atstovų kyšininkavimo užsienyje tendencijas.

2011 metų išvestinis TI Kyšininkavimo užsienyje indeksas (KUI) rodo, kad iš 20 labiausiai išsivysčiusių, taip pat 8 besivystančių šalių, kurios pirmauja pagal užsienio investicijų apimtis pasaulyje, didžiausiais kyšininkais laikomi Rusijos ir Kinijos verslininkai. TI šį rodiklį paskelbė remdamasi veik trijose dešimtyse šalių atlikta 3 016 verslo atstovų apklausa.

Pasaulio verslininkai mažiausiai linkusiomis kyšininkauti užsienyje laiko Nyderlandų ir Šveicarijos bendroves. Tačiau TI ataskaitoje pažymima, kad iš trijų dešimčių šalių, kuriose buvo apklausti verslo atstovai, nėra nė vienos, kurios būtų laikytinos atmetančiomis kyšininkavimo užsienyje praktiką. JAV ir Jungtinė Karalystė, kuriose veikia itin griežti įstatymai, draudžiantys kyšininkauti užsienyje, pateko į pirmąjį dešimtuką, tačiau anaiptol nėra "visiškai švarios".

Apklausos rezultatai liudija, kad kyšininkavimas labiausiai paplitęs statybų bei valstybių finansuojamų darbų sektoriuose. Verslo atstovų požiūriu, dažniausiai kyšininkauti linkę viešųjų pirkimų ir paslaugų, komunalinių paslaugų, nekilnojamojo turto, verslo ir teisinių paslaugų teikimo, naftos ir gamtinių dujų sektoriuose veikiančių kompanijų atstovai. Verslininkų teigimu, pasaulyje plačiai paplitusi bendrovių praktika papirkinėti valstybės pareigūnus siekiant laimėti viešųjų pirkimų konkursus, apeiti nustatytas taisykles, pagreitinti sprendimų priėmimą ar paveikti juos savo naudai. KUI rezultatai rodo, kad kyšininkavimas yra gajus ir valstybės, ir privačiame sektoriuje - įmonės yra beveik taip pat linkusios mokėti kyšius kitų bendrovių atstovams, kaip ir valstybės tarnautojams bei politikams.

Nors diduma bent kiek gyvenimo aplinka besidominčių žmonių šioje diagnozėje nesunkiai atpažintų ir Lietuvos nacionalines bėdas, žiniasklaidoje išsamesnių komentarų apie tai dar nebuvo galbūt dėl to, kad mūsų šalies verslininkų veiklos užsienyje praktika tiriama nebuvo. Lietuvos verslas globalioje rinkoje yra pernelyg mikroskopinis, kad ne tik apie jo praktikas, bet apie jį apskritai kas nors žinotų. Be to, stambiausios Lietuvos bendrovės palyginti ligi šiol retai imdavosi ambicingos ekspansijos užsienyje (išimtis galbūt Baltijos šalių rinka apsiribojantis "Maximos" prekybos tinklas), o nedrąsūs bandymai retai baigiasi sėkmingai.

Vis dėlto paskutiniu metu Lietuvos verslo grupės vis dažniau praneša apie ketinimus investuoti užsienyje. Ko gero, aktyviausiai - Rytų rinkose. Net imasi aktyvių, kartais net įžūlokų lobistinių pastangų (nes prasilenkiančių su šią veiklą reglamentuojančio įstatymo normomis), siekdamos, kad politikai dėtų aktyvesnes pastangas "gerinti" politinius santykius, tarkime, su Rusija ir Baltarusija, dėl jų verslo intereso.

Veik neabejoju, kad daugeliui šalies piliečių yra visiškai nusispjaut, kokiais būdais užsienyje lietuviai kala pinigą. Tačiau problema gali būti daug įdomesnė pamėginus ją analizuoti kitu kampu. Galima neklystant nuspėti, kad daug labiau už Lietuvą korumpuotose šalyse sėkmingai besiverčiančios lietuviško verslo grupės yra priėmusios tenykštes žaidimo taisykles, kurios nei skaidrios, nei formaliai teisėtos ne tik pagal Lietuvos, bet, dažnai, ir pagal vietos įstatymus. Iš už to kampo kylantis svarbiausias klausimas: kokios verslo praktikos įgūdžių iš tos šalies tautietis verslininkas parsiveža Marijos žemėn. Galima iki valiai filosofuoti, jog formali valstybės siena užkerta kelią šiai problemai. Teoriškai kalbant, jeigu užsienyje lietuvis verslininkas tampa banaliu "braiberiu" (angl. briber - kyšininkas), dar nereiškia, kad plėtodamas savo verslą Lietuvoje jis elgiasi taip pat.

Vienas įžymiausių šiuolaikinės Rusijos analitikų, Mokslų akademijos Sisteminės analizės instituto mokslo bendradarbis Andrejus Pionkovskis ta proga sako: "Vakarų verslininkai neturėjo imuniteto ir buvo labai imlūs rusiškame versle vyraujantiems virusams: korupcija, kyšininkavimas, skaidrumo stoka - šie užkratai turėtų dominti europiečius, nes juos iš Rusijos čia besiverčiančios vakarietiškos kompanijos parsiveža į savo namus."

Kada prieš keletą metų Švedijoje kilo skandalas dėl to, kad ligi tol veik nepriekaištingos reputacijos kompanijos IKEA vadybininkai pripažino Rusijoje mokėję kyšius, švedai ne tik moralizavo, bet ir klausė: "Ar IKEA, esant aplinkybėms, imtų kyšininkauti ir Švedijoje?"

Kyšininkavimo praktika nuo Norvegijos iki Nigerijos, nuo JAV iki Rusijos pagarsėjusio Vokietijos koncerno "Siemens" akcininkai pakeitė visą kompanijos vadovybę, nes dėl "braiberių" reputacijos ėmė strigti verslo plėtra. "Šiandien sąžiningą įmonės veiklos kultūrą laikome konkurenciniu pranašumu", - "Verslo žinioms" sakė dabartinis "Siemens" bosas Peteris Loescheris ir jo vadovaujama kompanija vien į korupcijos mažinimo programas Rusijoje investuoja 100 mln. dolerių.

Ir jeigu iš Minsko sugrįžęs tautietis Sąjūdžio (ne komjaunimo) kartos verslininkas garsiai sako, jog "pas Lukašenką sutvarkyti reikalus yra patogiau", tai tampa Lietuvos problema, nes jis veik neabejotinai sės propagandinį užkratą, o gal net imsis lobistinių pastangų ir čia: šalyje, kuri pati niekaip negali išsikapanoti iš korupcijos balos.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder