Bloga mityba - blogiau už rūkymą

Bloga mityba - blogiau už rūkymą

Pavadinimas gali išgąsdinti. Galiu parodyti ir originalą angliškai, bet problema gana lietuviška. Gyvename geriau, valgome dažniau, sveriame daugiau. Nors visi tą lyg ir žino, bet mano, jog tai - apie kitus, o ne apie jį, jo vaikus, ir neduokdie, žmoną.

Deja, naujausi skaičiai liudija ką kita. Visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad kasmet daugėja antsvorio turinčių vaikų ir paauglių. Jų per paskutinius penkerius metus Lietuvoje padaugėjo beveik dešimtadaliu. Anot medikų, jei anksčiau nutukimo rizika buvo aktuali suaugusiesiems, vyresniems nei 40 metų amžiaus žmonėms, tai dabar pastebima, kad antsvorio turi vis daugiau mažamečių. Pastebėta, kad nutukimo rodikliai ypač auga jau paauglystėje, nuo pat 12 metų.

Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys. Medikai sako, kad tik nedidelei daliai antsvoris atsiranda dėl genetikos ir ligų. Tačiau pagrindinės nutukimo priežastys – netinkamas gyvenimo būdas: šio amžiaus vaikai nepakankamai juda, valgo daug pridėtinio cukraus, neišsimiega.

Pabadysiu nekartoti žinomų klišių, o tiesiog peržiūrėti, ką specialistai teigia apie išsivysčiusių šalių valgių trūkumus. Nesiimsiu komentuoti minties, kad „A new study published in the Lancet found that, poor diet is responsible for more than 1 in 5 deaths globally, making it more deadly than tobacco and high blood pressure“ (bloga mityba atsakinga už 1 mirtį iš 5 pasaulyje).

Pasaulis didelis, o mes nesame pernelyg skaitlingi. Taigi, ar sugebame atskirti gerą, vidutinį, nenaudingą ir blogą maistą?

Aišku, kad ne. Paprastai remiamasi įpročiais arba reklama. Taip valgė mano šeima, tėtis ir mama, taip gamino mano močiutė ar teta. Kiti puola prie gražių žurnalų ar akį veriančios reklamos per televiziją bei „Youtube“.

Bloga mityba daugeliu atvejų gali pakenkti jūsų kūnui. Tai gali padidinti jūsų nutukimo riziką, kuri kelia pavojų sveikatai, įskaitant širdies ligas. Medžiagų kiekis taip pat svarbus: mažai vaisių turinti dieta siejama su padidėjusia insulto ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika; didelio natrio kiekio dietos gali padidinti skrandžio vėžio riziką; mažai skaidulų turinčios dietos gali padidinti gaubtinės žarnos vėžio riziką.

Kodėl mityba tokia prasta? Tyrimai randa tris pagrindinius veiksnius, kurie labiausiai įtakoja ankstyvos mirties riziką: didelis natrio suvartojimas (daugiau nei 3 gramai per dieną), mažas visaverčių grūdų suvartojimas (mažiau nei 125 gramai per dieną) ir mažas vaisių suvartojimas (mažiau nei 250 gramų per dieną). Jei ką domina mirčių pasaulyje priežastys ir pasekmės, siūlau peržiūrėti šią schemą: https://vizhub.healthdata.org/gbd-compare/#

Kas gi trukdo? Nesugebėjimas suprasti savo kūno, jo poreikių. Turime žinoti, kad yra produktų, kurie organizme gali sukelti uždegimą, išbalansuoti hormoninę sistemą. Maisto produktai, kurie tinka vienam, gali netikti kitam. Problemą gali kelti grūdai, ankštinės daržovės, pieno produktai, riešutai ir sėklos, kiaušiniai. https://drpaulclayton.eu/blog/breakfast-in-america/

Dar daugiau ligų ir disharmonijos organizmui sukelia greitas maistas. Jis gaminamas skubiam skrandžio užpildymui, o ne visavertei mitybai. Žmogus valgo tam, kad užtikrintų organizmui reikiamų medžiagų kiekį.  Pernelyg daug siūlomų (net vaikams ar paaugliams) produktų tampa pavojingais vartojant ilgą laiką. Medicininės farmakologijos mokslininkas Paulas Claytonas teigia, kad šiuolaikinės medicinos ginklai nukreipti ne į tuos taikinius, o maisto produktų pramonės ir farmacininkų įtaka medicinai yra didelė problema.

Modernioje mityboje trūksta kai kurių gyvybiškai svarbių ingredientų. Tai, ką daugelis valgo dabar, tikrąja ta žodžio prasme naikina žmogaus audinius, naikina patį žmogų. Tai lėtinės degeneracinės ligos.  Mes ne tik neužkertame kelio ligai, tačiau apdorotu, maistine verte beturčiu maistu tas ligas skatiname, kad vėliau galėtume jas gydyti.

Istoriniai mokslo duomenys rodo, kad skirdami daugiau dėmesio mitybai daugeliu atveju neleistume ligai išsivystyti iki klinikinio lygmens. Tikiu, kad galėtume užkirsti kelią 80-90 proc. lėtinių degeneracinių ligų.“ https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1020961/mokslininkas-nepabuges-maisto-pramones-tai-ka-daugelis-valgome-tikraja-ta-zodzio-prasme-naikina-zmogu-is-vidaus?fbclid=IwAR30YL0gI-jvzTXd6ZLl0oVMLFq5dOtCYLeb_0iIN1Q2NroiJ3qidc6CSfw

Taigi lyg ir vėl aišku. Suaugę nenori patarimų, o tik „stebuklingų“ vaistų, pageidautina vienos kapsulės. Deja, to nėra ir nebus. Todėl keli nesudėtingi patarimai:

    • Valgyti reikia reguliariai ir, pageidautina, tuo pačiu metu. Koks bebūtų dažnumas, organizmas bandys prisitaikyti pats.
    • Nereikia galvoti, ką išmesti iš valgymo galimybių (raciono) o tai, ką dar pridėti, įjungti.
    • Daržovės yra ta maisto rūšis, kurios gali būti daug, kai net vaisių perteklius gadina virškinimą, apdorotos daržovės – žymiai rečiau.
    • Druskos perteklius keičia kraujospūdį. Geriau mažiau druskos, nei per daug.

      Vytautas Valevičius
      Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras

      Skaitomiausi portalai

      Raktažodžiai

      Rašyti komentarą

      Plain text

      • HTML žymės neleidžiamos.
      • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
      • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
      Sidebar placeholder