Bendrijų šeimininkai ar teisinio chaoso įkaitai?

Bendrijų šeimininkai ar teisinio chaoso įkaitai?

Įstatymų leidėjas sodininkų bendrijų nariams yra suteikęs išimtinę kompetenciją spręsti svarbiausius bendrijos veiklos organizavimo klausimus - iš bendrijos narių rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organo narius, valdybos pirmininką, revizijos komisiją, nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką. Atrodytų, kad bendrijos nariai yra patys savo bendrijų šeimininkai, tačiau realybėje šios bendrijos narių teisės gali būti tik realios tikrovės neatitinkantis dalykas.

Dėl teisinio chaoso neįtikėtina situacija dabar yra susiklosčiusi sodininkų bendrijoje "Vaiteliai". Apie tai 2017 07 04 buvo rašyta "Vakarų eksprese".

Nuo 2016 m. birželio SB "Vaiteliai" bylinėjasi teismuose dėl to, kad 5 sodininkai - E. Mickūnas, A. Glinckis, D. K., V. Kulys, V. Laukaitis - teisme ginčija 289 narių raštu išreikštą nuomonę dėl bendrijos valdymo. 2017 06 23 d. Klaipėdos rajono teismas uždraudė visiems bendrijos nariams priimti sprendimus dėl bendrijos valdybos narių rinkimo. Apie tokį sprendimą 2 500 bendrijos narių, kurių atžvilgiu taikomas šis draudimas, teismas neinformavo.

2006 m. spalį bendrijai ėmėsi vadovauti L. K., iki tol jau kelis mėnesius ėjusi valdybos pirmininkės pareigas, nors rinkimų nebuvo (tai įrodo Registrų centro išrašai). Nors bendrijos valdybos pirmininko kadencijos laikotarpis yra treji metai, 2010 m. bendrijos narių susirinkime bendrijos valdyba nebuvo renkama, o valdybos įgaliojimai nebuvo perregistruoti Registrų centre.

Darbuotojų atlyginimus sodininkų bendrijoje turi nustatyti jos nariai. L. K. iki šiol nėra perdavusi bendrijai dokumentų, iš kurių būtų aišku, kas ir kokiu pagrindu nustatė jai atlyginimą, kokiu pagrindu jis buvo didinamas - jau nuo 2006 m. jis buvo dviejų minimalių mėnesinių algų dydžio. O buvęs valdybos narys V. Laukaitis dabar reiškia nepasitenkinimą dėl lygiai tokio pat dabartinio pirmininko atlyginimo dydžio, nors pirmininkas pradėjo jį gauti tik po 3 metų darbo bendrijoje, kai iš esmės pagerėjo bendrijos finansinė padėtis bei buvo nuveikti realūs darbai ir atlyginimas buvo patvirtintas bendrijos narių.

Nors iš sodininkų buvo renkamos įmokos daugiausia grynaisiais pinigais, kurių priėmimas galimai ne visada būdavo įforminamas tinkamai (bendrijos banko sąskaita buvo atidaryta tik 2003 m.), su tiekėjais laiku bendrija neatsiskaitydavo. Kaupėsi skolos už sodininkams tiekiamą elektros energiją, padavus bendriją į teismą grėsė elektros energijos atjungimas visiems sodininkams. 2013 m. sausio 1 d. bendrijos neapmokėtų sąskaitų suma AB "Lesto", VĮ "Klaipėdos regiono keliai" viršijo bendrijos turimas lėšas beveik 15 000 Lt.

Nuo 2008 m. buvo renkama tikslinė įmoka "dokumentų tvarkymui" - po 30 Lt kasmet iš kiekvieno sodininko, tačiau per 5 metus vietiniai elektros tinklai taip ir nebuvo parduoti bendrovei VST.

Kilus sodininkų nepasitenkinimui 2013 m. buvo išrinkta nauja bendrijos valdyba, valdybos pirmininku išrinktas R. Aniulis. Vietiniai elektros tinklai gavus bendrijos narių pritarimą buvo parduoti AB "Lesto" per 5 mėnesius.

Naujoji valdyba pradėjo domėtis, kur buvo naudojamos bendrijos lėšos. Buvusi valdyba atsisakė perduoti buhalterinius ir juridinius bendrijos dokumentus, dėl to teko dokumentų reikalauti teismine tvarka. Nors galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas įsiteisėjo dar 2015 m., o buvusi valdybos pirmininkė sumokėjo 200 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą, buhalteriniai dokumentai už 1991-2012 m. laikotarpį nėra perduoti iki šiol.

Buvusi valdyba už 18 000 Lt įrengė vieną autobusų stotelę, o 2014 m. dabartinė valdyba už keturias autobusų stoteles-paviljonus, 5 šiukšlių konteinerių aikšteles ir 5 skelbimų lentas sumokėjo tik 40 000 Lt.

2014 m. atsisakius grynųjų pinigų rinkimo iš sodininkų bendrijos finansinė padėtis iš esmės pagerėjo. Paaiškėjo, kad daug asmenų iš viso nemokėjo jokių mokesčių bendrijai 10 ir daugiau metų, neatsiskaitydavo už sunaudotą elektros energiją. Pradėjus tvarkingai naudoti bendrijos lėšas tapo įmanoma ne tik laiku atsiskaityti su tiekėjais, bet ir sumažinti metinį bendrijos nario mokestį 28,96 Eur 2014 m. iki 24 Eur už 6 arų sklypą 2017-aisiais. Be to, bendrijos nariai papildomai nemoka už atliekų tvarkymą, šias išlaidas padengia bendrija. Taip sodininkai papildomai per metus sutaupo nuo 11,58 iki 55,03 Eur.

Tačiau nuo pat 2013 metų bendrija priversta bylinėtis su grupele sodininkų dėl įvairiausių klausimų:

dėl neperduotų buhalterinių dokumentų;

dėl buvusios buhalterės negrąžinto bendrijai priklausančio kompiuterio, namuose laikytų bendrijai priklausančių dokumentų ir bendrijos lėšų;

dėl atleistos už pravaikštas buhalterės etato panaikinimo;

dėl sprendimo deklaruoti atliekas (norima jį panaikinti, kad už jų tvarkymą sodininkams reikėtų papildomai mokėti);

skundžiama ir sodininkams suteikta galimybė nuomotis bešeimininkius žemės sklypus.

Tokie penkių sodininkų veiksmai yra kurstomi buvusios valdybos narių bei negali būti paaiškinami nei loginiais, nei ekonominiais motyvais.

Dabartinė bendrijos valdyba yra atvira visiems sodininkų pasiūlymams, kaip tvarkytis geriau. Tačiau keletas asmenų net ir pozityvius dalykus ginčija ir juos neigia nieko nesiūlydami, tad kenkia daugumai bendrijos narių, kurių yra beveik 2 500.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder