Mėgstama sakyti: toks gyvenimas. Drįsiu nesutikti. Gyvenimas toks, kokį mes patys jį sukuriame. Gerą ar blogą - priklauso ir nuo aplinkos, ir nuo asmenybės.
Tai lyg ir kelios abstrakcijos, bet aš noriu atkreipti dėmesį į vieną žmogaus savybę -azartą. Apie jį galima kalbėti skirtingai, t.y., ir teigiamai, ir neigiamai. Iš ekonominės ir psichikos pusės. Galima azartą pripažinti liga, galima jį traktuoti kaip žmonijos variklį. Sakykim, didieji geografiniai atradimai buvo pagrįsti tuo, jog jūreiviai visą gyvenimą siekė rasti naujų kraštų, o motyvaciją skatino azartas.
Tačiau geriausiai šis žodis yra žinomas kaip azartinių žaidimų samplaikos sudėtinė dalis. Kortos ar lažybos – sudėtinė reklamų dalis. Nors turime gal ne mažiau įdomesnių žaidimų, kaip krepšinis ar futbolas, tinklinis ar tenisas – visi jie nepripažįstami azartiniais. Nebent pereinama prie lažybų.
Tai kas yra azartas? Ko gero, visi yra patekę į azarto būseną. Mykolo Riomerio universiteto tyrėjų grupė kartu su bendrovėmis „Vilmorus“ ir „Dialogas“ pristatė tyrimą, kuriame pirmą kartą sistemingai bei nuosekliai išnagrinėti Lietuvos gyventojų lošimo įpročiai. Trys populiariausi azarto tenkinimo būdai Lietuvoje (respondentai galėjo nurodyti daugiau nei 1 atsakymą): loterijos bilietų (65,3 proc.), momentinės loterijos bilietų (35,3 proc.) bei internetinis loterijos bilietų pirkimas ar dalyvavimas e-loterijose (8,0 proc.). (Visą straipsnį galite rasti čia).
Tai santykinai paprasti dalykai. Deja, azartas gali virsti liga, manija. Amerikiečių psichiatrija pripažino apsipirkimą liga. Pas mus dažnai matomas kitas variantas, kai pavargus moteris ar vyras užgriozdina savo kambariuką ar net butą niekam nereikalingais daiktais. Keista, bet tai ta pati liga.
Bandymas laimėti loterijoje yra grįstas noru greitai praturtėti. Tai vos ne bendras visų azartinių priklausomybių pagrindas. Rasti lobį ar aukso pilną žemę, laimingą bilietą ar sėkmingą santuoką, nugalėti stipresnį priešininką, sutikti burtininką ar fėją, kuri jus padarys laiminga – tai noras iš esmės pakeisti gyvenimą neįdedant pastangų, bent jau nepersistengiant. Pasakose bei mituose toks siužetas yra dažnas. Homero „Iliada“ - irgi apie tai.
Nesiimsiu ilgai aptarinėti azarto prigimties, nes man įdomūs du dalykai: kokie žmonės yra azartiški ir kodėl? Kas atsitinka, kai toks asmuo tampa vadovu (politiku)? Dabar aišku, kodėl Rusija taip dažnai atsiduria nenumatytoje, jai pačiai nepalankioje situacijoje. Arba kodėl JAV prezidento politika dažnai būna sunkiai nusakoma.
Turime ir Lietuvoje keletą politikų, kurių veikla gali būti charakterizuojama kaip azartiška, kai procesas – svarbiau, nei rezultatas. Pavojai - nenuspėjami, stabdžių nėra. Azartišką žmogų ekonomikoje stabdo bankrotas, politikoje tokių būdų nėra. Tiesa, demokratinėje visuomenėje yra rinkimai ir perrinkimai, tačiau ir šiai sistemai randama „priešnuodžių“: populizmas ir totalitarizmas.
Kokie yra azartiškos asmenybės bruožai? Psichologai sako, jog tai impulsyvumas, agresyvumas, noras jaustis galingu, rizikos troškimas, polinkis mistiškam mąstymui, žema savivertė, nepakantumas norų neišpildymui, polinkis į depresiją. Pradinius vardintų bruožų etapus pereina visi, tačiau kai kurie užsilaiko ir išsaugo juos jau suaugus. Ne veltui sakoma, kad kai kurie išlaiko vaikiškus bruožus iki mirties.
Tačiau azartišku ne gimstama, o tampama. Pirmiausia tokia asmenybė įgyja pakantumą nepateisintai rizikai, nes neturi aiškesnių kriterijų situacijos įvertinimui. Dažnai randasi natūraliai despotiškos ar nepilnos šeimos situacijoje, kurioje vaikai neturi aiškių draudimų arba jie būna prieštaringi. Tuomet asmuo turi elgtis savarankiškai, aklai, rizikuoti. Kiek vėliau tai tampa taisykle ar įpročiu. Jei tėvai ir aplinkiniai nestabdo tokios raidos krypties, azartas gali nesunkiai pereiti į maniją ir tapti priklausomybe. Mokėjimas laiku sustoti yra psichinės sveikatos požymis. Jis yra įtakojamas tos aplinkos, kurioje veikia ar auga asmuo.
Atrodo, kad tai grynai psichikos problema. Tačiau patologiniam azartui būdingi ir fiziologiniai pokyčiai galvos smegenyse. Lošiant savęs apdovanojimo sistema (galvos smegenyse esanti nervų ląstelių struktūra, įtakojanti žmogaus elgesį) yra pastoviai dirginama, o tai sukelia reguliacinių procesų smegenyse sutrikimą. Visa tai skatina rizikuoti ir didinti pinigų sumas lošiant. Pavyzdžiui, vienas iš labiausiai jaudinančių momentų žaidime tampa kortų atvertimas, kurio metu yra patiriamas jausmas, panašus į ekstazę. Kitais žodžiais, azartiškumas iš nuotykio palaipsniui pereina į ligą. Negerai, kai žmogus pinigus išleidžia loterijos bilietams ar kazino. Bet jei tokia asmenybė tampa koncerno, investicinio fondo ar valstybės vadovu, griūtis neišvengiama. Turime istorijų, kai banko vadybininkas yra pridaręs milijardinių skolų, turime prasilošusių žaidėjų, bet žymiai svarbiau yra tai, kad daug azartiškų asmenų patenka į politines viršūnes. Jiems neįmanoma pateikti diagnozės, jie išrinktieji. Tiesiogine ir perkeltine prasme. Gydytojai nesiima atsakomybės už tokias asmenybes, o visuomenė nesugeba suprasti, kad prieš juos - ligonis.
Liga yra liga, ligonis serga. Būtina ieškoti būdų, kaip riboti azartiškas asmenybes ne tik nuo kazino ar loterijų, bet ir nuo ekonominio bei politinio valdymo. Visuomenė turi būti atsakinga už savo narius, bendrapiliečius.
Vytautas VALEVIČIUS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą