Atsibudo...

Atsibudo...

Atsibudo...

Poniai Renatai, įsikūrusiai nedidelę maisto prekių parduotuvėlę Klaipėdos senamiestyje, prieš 16 metų, kai buvo padidintas PVM mokestis ir mieste dar tarsi burtų lazdele mostelėjus viena po kitos vėrėsi prekybos tinklų parduotuvės, neliko kitos išeities kaip baigti tą verslą. Pasak jos, nuolatiniai pirkėjai, dažniausiai garbesnio amžiaus žmonės, labai apgailestavo, kad šalia jų namų neliko tokios patogios parduotuvėlės.
"Tie nuolatiniai pirkėjai krepšių dažniausiai neimdavo - duona, varškės pakelis, bryzelis mėsos ar žuvies gabaliukas tilpdavo jų rankose. Apyvarta nebuvo didelė. Bet nedidelio pelno mūsų šeimai, įskaitant ir vyro pajamas kitame smulkiame versle, pakakdavo pragyventi ir auginti vaikus. Bet versliukus ir man, ir vyrui teko nutraukti. Karštligiškai pradėjom sukti galvas, ką daryti toliau. Rinktis nebuvo iš ko, liko tik emigracija. Du paauglius vaikus palikome savo tėvams ir išvažiavome į Skandinavijos šalį, kurioje, kaip ir daugelis lietuvių, įsidarbinome žuvies perdirbimo fabrike. Nerūpėjo nei šalies grožybės, nei pramogos. Nes turėjome tikslą sukaupti pakankamai lėšų, kad vėl atidarytume parduotuvėlę. Pradinį kapitalą turėjome jau po pusantrų metų. Ten nusižiūrėjome vietą, kur gyvenantys žmonės dažnai paaimanuodavo dėl maisto produktų privalą važiuoti vos ne pusšimtį kilometrų į prekybos centrą, išsinuomojom patalpas. Buvome nustebinti, kai apsilankę pačių įvairiausių tarnybų darbuotojai nereikalavo nei kokių produktų "kilmės" dokumentų, nei puldavo žiūrėti, kur tualetas, koks sandėlis ar švarios rankos ir panašiai. Pirmas jų klausimas buvo: "Kuo jums galėtume padėti?" Ir iš tiesų labai daug kuo padėjo išsiaiškinti, kokių standartų galbūt neatitinkame. Lietuvoje būtume mokėję baudas. Iš karto ir be jokių paaiškinimų. Ir, o stebukle, metus laiko buvome atleisti nuo mokesčių. Metų pakako prisijaukinti pirkėjus. Dabar jau mokame mokesčius, ir gana didelius. Bet žinome, kad turime ir socialines garantijas", - pasakojo p. Renata.
Apie visa tai prabilti ją paskatino žinia iš Lietuvos, kad ketinama gaivinti smulkųjį verslą.
"Linkėčiau, kad tai pavyktų. Bet per šešiolika metų smulkaus verslo traukiniai labai toli nuvažiavo, nes mylimą Lietuvą apleido daug verslių žmonių, puikiai įsikūrusių svečiose šalyse. Nežinau, koks turėtų įvykti stebuklas, kad grįžtume prie geldos, kurią trumparegiai politikai su nepakeliamų mokesčių našta taip negailestingai suskaldė", - sakė emigracijoje 16 metų gyvenanti ir dirbanti moteris.
Ji dar pasidžiaugė, kad su jais gyvena ir išaugę vaikai, padedantys parduotuvėje ir besimokantys šalies prestižinėse kolegijose.

Lauktuvės

Klaipėdietė poetė, eseistė Dalia Bielskytė, susiruošusi į Ispaniją, socialiniame tinkle kreipėsi patarimų, ko ji galėtų nuvežti lauktuvių ispanų porai. Štai patarimų suvestinė, kurią p. Dalia padovanojo socialinio tinklo draugams, gal ji bus pravarti ir kitiems, susiruošusiems svečiuosna į kitą šalį: šimtalapis, lietuviškas medus su žolelėmis, obuolių sūris, baltas varškės sūris, "Džiugo", "Liliputo" sūriai, "Rūtos" saldainiai ir jų rinkiniai, naminė juoda duona, Bočių duona, rūkytos mėsos produktai, Lauktuvių trauktinė, Bičių pikio trauktinė, Stakliškių midus, lietuviški uogų ir vaisių vynai, vardiniai puodeliai, natūralios vilnos šlepetės, kojinės, patalpų aromatizatoriai "Lietuvos kvapas". Jeigu pasinaudotumėte šioje suvestinėje suminėtomis gėrybėmis, labai laukčiau pranešimų, kaip į lauktuves reagavo pačių įvairiausių tautybių žmonės.

Pagalbos turgelis

Televizorius. Ponia Birutė dovanoja gerai veikiantį televizorių, pasiimti patiems. Tel. 8 615 15644.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder