Dabar griovių kasti negalima, mąstyti, kaip visada tingisi, tai ką žmogui veikti? Su tokia problema visi mes susiduriame pirmą kartą. Juk energijos nors kibirais semk, noras taip pat nedingęs, o griovio kasti nebereikia, dar daugiau – už kasimą gali būti netgi nubaustas.
Tai ką daryti, kaip tūlam lietuviui gyventi, kokio medžio vaisiais penėti be veiklos ir polėkio džiūstančią sielą? Išeičių išradingas tautietis randa.
Štai vieni, kad koronavirusas neprikibtų, mėgaujasi alkoholiniais patiekalais ir taip gausiai, kad pasibaigus saviizoliacijai, trokšta izoliuotis ir toliau. Ir izoliuojasi, juk sąlygos, kaip reta puikios!
Kiti prisiminė, kad yra toks žmogaus išradimas, kaip knyga. Nors seniai ją rankose buvo laikę ir jau užmiršę kai kurias raides, bet, negalėdami kasti griovių, vėl paėmė į rankas ir norėjo net paskaityti, deja, kol prisiruošė, karantinas pasibaigė. Tad, vėl padėjo į vietą... iki kito karantino.
Treti kelias dienas pasėdėję, akis įbedę į vieną tašką, ilgai netraukė, puolė pjautis su šeimynykščiais, t.y. žmona, uošve, vaikais, tėvais, trumpai sakant, tarpusavyje. Čia karantino pabaigos visi laukia labiau, nei išganymo.
Kai tik atgaus laisvę, dings vieni kitiems iš akiračio ir vėl įsivyraus taika ir tarpusavio supratimas.
Tačiau sultingiausius ir skaniausius vaisius kasdien raško visokie politikai, politikieriai ir internetiniai komentatoriai.
Pastarieji į trečią vietą įrašyti ne atsitiktinai, nes du pirmieji yra lyg ir jų maitintojai, kasdien ant vaišių stalo patiekiantis tokius apetitą sužadinančius patiekalus, kad vien užuodęs jų kvapą, gali antakius nusidraskyti.
Nepatingėkite pasižvalgyti po internetinius portalus. Rasite visko. Štai, kad ir prezidentė! Ar tai komunistinė praeitis jai neduoda ramybės, ar klaidos padarytos prezidentaujant spaudžia sąžinę, tačiau akivaizdu, kad poreikis visur ir visada būti neklystančia (toks yra dar vienas ir redakcijai jo pavardė žinoma), visada pirmose eilėse, niekur nedingo.
Išklojo į šuns, atleiskite asilo, dienas premjerą ir sveikatos ministrą ir sulaukė gausybės pasekėjų. Tiesą sakant, jų ir taip netrūko, bet čia pasipylė kaip pūliai iš pratrūkusios voties!
Išsirikiavusi armija sekėjų, puolė pritarinėti ir, reikia pasakyti, toli pralenkė savo divą.
Skustagalvis, plikis, patologinis melagis, ko gero švelniausi ir gražiausi epitetai. Kiti ėjo toliau: imbecilas, idiotas, debilas, daunas, silpnaprotis...
Bet ir tai dar ne riba, labiausiai šiame žanre įsimiklinę šaudė iš stambiausio kalibro: nusikaltėlis, bjaurybė, pūlinys, išsigimėlis, šlykštynė...
Jei kas nors pagal šituos entuziastingų komentatorių charakteristikas pabandytų sukurti psichologinį tokio žmogaus portretą, neabejotinai sužinotume, kaip atrodo ne, ne Veryga, o tipiškas lietuviškų socialinių tinklų komentatorius!
Kodėl jie tokie pikti, trokštantys kuo labiau įžeisti, įskaudinti, paniekinti? Juk tų žmonių, apie kuriuos taip rašo, dažniausiai gyvų nėra matę, jie ir šiaip jiems nieko blogo nėra padarę.
Skaitant tokias mintis (jei apskritai jas galima pavadinti mintimis), pirmas įspūdis, kad tai neadekvatūs, gyvenimo nuskriausti, nelaimingi žmonės, taip bandantys realizuoti save, sukurti iliuziją, kad dėl jų bėdų ir nenusisekusio gyvenimo yra kalti kiti, tik jokiu būdu ne jie patys.
Tačiau labiausiai į akis krinta tai, kad taip „drąsiai“ dėstantys savo pažiūras, yra tipiški bailiai. Būtų dar galima dar pateisinti, jei jie po tomis „auksinėmis mintimis“ parašytų tikrą savo vardą ir pavardę, nurodytų elektroninio pašto adresą.
Bet ne, slepiasi po visokiais „Naisių maras“, „Kauno Nuto“, „Jockerr“ ir kitokiais pseudonimais. Bijo, nujaučia, kad daro negerai, šlykščiai, bet susilaikyti negali, pernelyg malonu, labai jaudina, kažkas panašu į orgazmą...
Pasijauti tikru vyru, na, ir kas, kad virtualioje erdvėje. Kitur juk neišeina!
Apie tai rašau ne šiaip iš negalėjimo „kasti griovių“. Įsisiūbavusi patyčių nekultūra jau senokai peržengė visas įmanomas ribas. Ir tai nėra kažkas netikėto.
Jei Prezidentė trečią valstybėje asmenį ir ministrą, dabar nešantį vienam žmogui sunkiai pakeliamą krūvį, per visas „massmedias“ lygina su gyvuliais, tai kodėl to negali daryti eilinis Lietuvos pilietis, juoba tas, kuriam ministras liepė iš namų nekišti nosies?
Viskas visiems galima, vartai atidaryti, srutos teka laisvai! Pagiežos nuodai švirkščia iš politikų lūpų, nenusileidžia ir TV kanalai, internetiniai portalai ir realus gyvenimas!
Visos ribos ištrintos. Tarp tėvų ir vaikų, nebėra amžiaus skirtumų, nuopelnų... Visi vienodi, mokyklos direktorius ir mokinys, įmonės vadovas ir eilinis darbuotojas, pašalpininkas ir per tris darbus, kad išlaikytų šeimą, lakstanti motina, niekdarys ir darbštuolis...
Štai, prasidėjo nuotolinės pamokos moksleiviams. Ruošėsi mokiniai, ruošėsi mokytojai, bet geriausiai pasiruošė niekdariai. Sužinoję kodus jie prisijungė prie tinklų, tyčiojosi iš mokytojų ir mokinių, bei kitaip žlugdė mokymo procesą, dėl ko daug kur teko nutraukti pamokas.
Nutverti už rankos, suprantama, nieko aiškaus neišlementų. Ir būtų nuoširdūs, nes jie tikrai nežino, kodėl taip daro. Įprasta, taip ir panašiai elgiamasi visada ir visur.
Apipylei mokyklos direktorių fekalijomis, na, ir kas? Juk nubaudė direktorių, nes tas praradęs savitvardą, sudavė per tavo durnagalvę, o pats tapai mokyklos didvyriu. Tiesa, laikinai, nes kitas tokio pat proto veikėjas jau suka galvą, kaip jam dar šauniau pasižymėjus.
Prezidentė valstybės vadovus įvardija kaip gyvulius, Seimo narys pritrūkęs argumentų savo oponentus išvadina gandragalviais, TV laidos vedėjas moterys – nieko neveikiančiomis būtybėmis, paauglys savo motiną pasiunčia ant trijų raidžių, o mokytoją reikalaujančią tvarkos (greičiau prašančią, nes reikalauti dabar yra pavojinga) – dar toliau.
Ko ne grandininė reakcija savo klaikiausias grimasas atskleidžianti socialiniuose tinkluose, kur nereikia jokių stabdžių, tik spausk iki dugno gazą. Ir spaudžia, laiko į valias, griovių kasti juk nereikia, galvoje nykuma, lyg rudeniniame danguje, kur kaip vieniša varna retsykiais užklysta kokia mintelė, bet ir ta nyki kaip būtis be turinio, be formos, be meilės.
Tad taip ir gyvename, kaip šunys voljeruose.
Lojame vieni ant kitų nesusimąstydami kam, kodėl, už ką?
Lojame kad loti!
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą