2017 m. lapkričio 22 d. 11:11 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Nuomonės  >  Nuomonės

Nuomonės

Artėjant mūšiui Seime dėl aukštojo mokslo Lietuvoje (pastatai, studijų rinka ir ES lėšos

(6)

2017-06-15, 08:00

Dr. Vytautas Jokubauskas

Artėjant mūšiui Seime dėl aukštojo mokslo Lietuvoje (pastatai, studijų rinka ir ES lėšos nuotrauka, foto

Dr. Vytautas Jokubauskas.

© Asmeninio archyvo nuotr.

Stebime jau nežinia keliolikto sezono muilo operos „mokslo reforma“, antros serijos „Penkių armijų mūšis“ Lietuvos Respublikos Seime pradžią. Visi telkia ir rikiuoja pajėgas, drąsina save bei prijaučiančius įvairiais koviniais šūkiais. Stiprina savo pozicijas naujais pasiūlymais teisės aktų projektams, po kuriais pasirašinėja Seimo nariai. O dėl ko bus kaunamasi? Visuomenei bandoma įdiegti mintį, kad elfai kovoja ar tai su šlykščiais orkais ar tai su godžiais nykštukais (dwarfs), kurie priešinasi gėrio jėgoms – „Lietuvos reformatoriams“. Kas su kuo bei prieš ką kovoja sunku suprasti net labai įdėmiai stebint, nes pozicijos bei sąjungininkai kinta priklausomai nuo pokyčių (svyruojančios nuomonės dėl „reformos“ krypties) Seimo „valstiečių“ bei Vyriausybės „žaliųjų“ stovyklose. Nors yra ir „ideologiškai“ nesutaikomų priešininkų, šis Gordijaus mazgas apraizgė Kauną.

Bet dėl ko kaunamasi? Ar tikrai dėl pokyčių universitetuose:

1) universitetai kartų su ŠMM atstovais susėstų ir susitartų, kas kokias studijų programas vykdo, laikantis tam tikrų kriterijų;

2) mokslininkai dėstymui skirtų iki 20-30 proc. savo darbo laiko ir skaitytų ne daugiau kaip 2-3 kursus, nes dabar dažniausiai yra atvirkščiai – iki 70 proc. laiko tenka skirti paskaitoms;

3) mokslininkai gautų ne tik atlyginimus, bet ir pinigų savo veiklai vykdyti (komandiruotėms, konferencijoms, reikiamai įrangai bei knygoms);

4) būtų sprendžiama, kaip nuo 2018 m. veiks nemokamo aukštojo mokslo sistema;

5) svarstoma, kaip sukurti patrauklias studijų universitetuose sąlygas: nemokamos studijos, bendrabučiai, studijų programos anglų ir rusų kalbomis jaunimui iš Ukrainos, Baltarusijos ir kitų šalių, kuris po 4 ar 6 studijų galėtų likti gyventi Lietuvoje, taip per aukštojo mokslo sistemą sprendžiant ir demografinę problemą;

6) tariamasi, kaip pertvarkyti universitetų infrastruktūrą, kad ji būtų moderni ir patraukli, patogi darbui, pigiai eksploatuojama;

7) mąstoma, kaip maksimaliai įveiklinti už ES lėšas pastatytus (KU dar statomą) mokslinių tyrimų slėnius;

8) analizuojama, iš kokių išteklių bus finansuojami moksliniai tyrimai, kai baigsis ES asignavimai;

9) keičiama priėmimo į universitetus tvarka, kai studentas yra anoniminis vienetas LAMA BPO sistemoje. Įvedant motyvacijos pokalbius su kandidatais, juk visuotinai pripažinta, kad motyvuoti studentai tai kokybiškų studijų pagrindas. Tačiau dabar priėmimas vyksta visiškai neatsižvelgiant į kandidatų motyvaciją bei asmeninį pasirengimą studijuoti konkrečioje programoje. Būsimų studentų likimą nusprendžia kompiuterinė programa pagal balų dešimtąsias bei šimtąsias dalis ir pasirinkimų prioritetus. Taip filosofija besidomintis gali patekti į filologijos studijas, gabus fizikas į mediciną ar istoriją.

Ir šių klausimų kontekste visiškai yra nesvarbu, kiek Lietuvoje universitetų – 14, 10 ar 5.

Tačiau apie tai tikrai net neina kalba. Prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitydama savo metinį pranešimą dalį problemų jau apnuogino, teigdama - „Ką pirmiausia girdime: vietoj kokybinių pertvarkų – dešimčia dienų pailginti mokslo metai, kurpiami pastatų perskirstymo ir parceliavimo planai“. Ši užuomina tik patvirtino prielaidas, kad universitetų tinklo pertvarkos užsakovai stambūs verslo magnatai (tapę rimtais aukštojo mokslo „reformos“ ekspertais), kurie siekia privatizuoti dali Vilniuje esančių universitetų nekilnojamojo turto (Vyriausybės darbo grupė įvardijo ir sumą – 50 mln. eurų).

Kitas mūšio objektas yra studijų rinka, t.y. kaunamasi dėl būsimų studentų iš Vilniaus. Taip vėl iškyla varžymosi dėl tų pačių pastatų, kurių reikia ir VDU, ir verslui, problema. Prieš šį kauniečių norą turėti filialą sostinėje stoja jau ne tik žemės sklypais suinteresuoti verslininkai, bet ir naujos konkurencijos pabūgę stambūs Vilniaus universitetai.

Trečia „reformatorių“ problema yra ES struktūrinės paramos įsisavinimas. Remiantis Vyriausybės darbo grupės pateikta informacija – 150 mln. eurų. Tai matomai bus pagrindinė priežastis, kodėl didieji universitetai po kelių metų išsisukinėjimo taip staiga pakeitė nuomonę dėl tinklo pertvarkos ir entuziastingai šūkalioja kovingus šūkius apie „valstybinį požiūrį“, „atsakomybę prieš Lietuvą ir jos visuomenę“ bei pasiryžimą „pasiaukoti“ dėl bendrojo gėrio ir atlikti struktūrinę reformą – prisijungti vieną kitą mažesnę aukštąją mokyklą (taip gaunant ir dalį ES pinigų). Jau ne kartą girdėjome, kad KTU jungimasis su LSMU vertas – 127 mln. papildomų eurų, o VDU su LEU – 53,95 mln. eurų. Palyginimui – KU kasmetiniai asignavimai iš valstybės biudžeto – apie 7,5 mln. eurų.

„Reformatorių“ problema kaip tą pasiekti, nes norėdami nuraškyti šiuos tris vaisius, savo priešingus interesus turi suderinti stambūs verslo atstovai ir didieji Vilniaus bei Kauno universitetai. Čia sunkiasvorių kova, kaip sumo imtynėse – kraujo žinoma nebus, tik susistumdymai tarp visuomenėje gerbiamų subjektų. Be to, šiam „kilniam“ lėšų įsisavinimo tikslui pasiekti (dėl pastatų ir ES lėšų gavimo) būtina paaukoti kelis mažesnius universitetus. Tačiau pastarieji drįsta turėti savo nuomonę ir priešintis. Todėl yra kaltinami valstybinio požiūrio neturėjimu, nes nesupranta 150 mln. eurų įsisavinimo čia ir dabar svarbos. Juk ES pinigai amžinai nelauks, greitai gali būti perskirstyti kitur.

Dirbama pagal gana paprastą planą:

1) nedidinti ir apriboti finansavimą iš biudžeto ir kitų fondų;

2) biurokratiniais ribojimais sumažinti jaunimo galimybes įstoti į universitetus:

   a) nustatant minimalų studentų skaičių grupėse – socialinių ir humanitarinių mokslų bakalauro programose mažiausiai 15, o magistro 12, kitų mokslų atitinkamai 10 ir 8. Taip mažesniais ribiniais skaičiais tiksliesiems mokslams prisiderinta prie trijų didžiųjų specializuotų universitetų poreikių, kad jie kuo mažiau patirtų nuostolių ir gerokai sukrečiant VDU, MRU bei kitus;

   b) keliat minimaliojo stojamojo balo ribą, nekeičiant mokymo kokybės bei pasiekimų bendrojo lavinimo mokyklose. Didinama regionų atskirtis ir kuriami neišsilavinusiųjų teritoriniai gerai. To perspektyvą liudija ŠMM 2016 m. analizė – mokinių pasiekimai žemiau vidurkio yra 30 savivaldybių, atitinka vidurkį 5, o 25 yra aukščiau Lietuvos vidurkio.

3) sumenkinti universitetų reputaciją teiginiais apie neva prastą studijų kokybę juose;

4) skleisti paniką dėl mažėjančio studentų skaičių, kuris ne va bus „mirtinas“ – veda į bankrotą.

Trimituojama apie katastrofiškai mažėjantį studentų skaičių, tačiau surinkus 1990–2015 m. duomenis matome, kad pirmą nepriklausomybės dešimtmetį studentų buvo beveik dvigubai mažiau nei jų yra dabar (1994 m. 51,5 tūkst., o 2015 m. – 93,5 tūkst.), o valstybinių aukštojo (universitetinio) mokslo institucijų skaičius nepakito. Nepriklausomoje Lietuvoje po 1990 m. buvo įkurta tik viena nauja aukštoji mokykla – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (1994 m.), visos kitos tik pakeitė savo pavadinimus.

Lietuvos auštųjų universitetinių mokyklų (universitetų, akademijų ir institutų) bei studentų skaičius jose 1990–2015 m.

Gal galėtų „reformatoriai“ paaiškinti kodėl 2020 m. 14 universitetų su 60-70 tūkst. studentų bus blogai ir mirtinai pavojinga, kai šalies ekonomika auga ir gauname ES paramą. O 1991–1993 m. irgi 14 aukštųjų mokyklų buvo tik 50-60 tūkst. studentų, šalis patyrė ekonominę blokadą, milžinišką BVP nuosmukį, tačiau tada niekas jų nesiūlė uždarinėti ar mažinti skaičių. Tų laikų absolventai nespiegia dėl prastos kokybės ir kad nieko neišmoko, kai kurie tada baigė planuojamus „uždaryti universitetus“ dabar jau tapo ministrais ir net premjerais. Taip ir norisi paklausti: pone Premjere, gerbiami Ministrai kaip su Jūsų išsilavinimo kokybe? Gal apie tai Prezidentė per savo metinį pranešimą ir kalbėjo...

Kai nežinoma kelių šimtmečių praeitis suprantama, tai istorikų darbas, tačiau kai pamirštama ar norima pamiršti dviejų dešimtmečių senumo faktus jau kyla klausimas kodėl? Proto stygius, kaip teigia Prezidentė, ar tikslinga manipuliacija faktais. Ateitis parodys. Tačiau nesuklysime spėdami, kad šią vasarą visa žiniasklaida mirgės apie dar vieną „mirtiną smūgį universitetams“, nes vėl į juos įstos mažiau studentų nei pernai (dėl mažėjančio gimstamumas ir didinamo stojimo balo), t.y. maždaug tiek pat kaip ir 1996–1998 m. ir gerokai (dvigubai) daugiau nei 1990–1993 m. Rinkos ekonomika taip iškraipė realybę, kad viskas turi tik augti, o jei taip nėra – krizė. Ar tikrai!?

Palyginus 27 m. statistinius duomenis galima daryti prielaidą, kad demografinė krizė nėra mirtinai pavojinga universitetams. Tik šiuo faktu naudojamasi siekiant pakenti universitetų reputacijai, įtikinti visuomenę bei akademinę bendruomenę, kad padėtis krizinė. Tačiau čia pirma reikėtų atsakyti į klausimą, kodėl dešimtmetį (1998–2008 m.) taip smarkiai augo studentų skaičius, kad per tą laiką patrigubėjo? O matomai todėl, kad Vyriausybė pamažu universitetus pradėjo laikyti ne autonominėmis elitinėmis mokslo, žinių bei išsilavinimo bet eilinėmis verslo įstaigomis, ne daugiau nei kebabinė ar pakelės degalinė. 2009 m. „krepšelinė“ liberalų reforma buvo tos politikos apogėjus. Prisidėjo ir globalūs pokyčiai visuomenėje bei to rezultatas – aukštojo išsilavinimo masinis siekis, nes pasaulis sparčiai kinta ir plintant robotizacijai darbininkiškos profesijos nyksta. Bet dabartinė sumaištis irgi nei apie mokslą, nei apie studijas, o tik apie 200 mln. eurų, kelis sklypus Vilniuje ir būsimus „krepšelius“ – pinigus už studentus iš Vilniaus.

Apibendrinant padėtis panaši į tai, kada priešo kariaunos pasiekia jiems neįveikiamą tvirtovę. Apsiaustuosius iš pradžių apšaudo, po to gąsdina bei marina badu (kad dalis gynėjų paliktų pilį), kasasi po pamatais, o galiausiai ją padega ir stebi. Perfrazuojant visiems žinomą šmaikštų žurnalistą Su tuo galime ir pasveikinti ne tik mūsų jauną demokratiją, bet ir jauną verslą bei didžiuosius universitetus. Tik ar šitie universitetiniai Pilėnai tikrai „vardan tos Lietuvos“?

Mokinių pasiekimų ir savivaldybių socialinės, ekonominės aplinkos ryšys


Ryšiai raudonai pažymėtose savivaldybės prasta socialinė, ekonominė aplinka ir žemi mokinių pasiekimai bendrojo lavinimo mokyklose. Tamsiai žaliai - savivaldybės, kur gera aplinka ir aukšti mokinių pasiekimai. Mokinių pasiekimai žemiau vidurkio yra 30 savivaldybių, atitinka vidurkį 5 savivaldybėse, o 25 savivaldybėse yra aukščiau Lietuvos vidurkio.

Studentų ir dėstytojų skaičiai Lietuvos universitetuose, akademijose ir institutuose 1990–2015 m.

Metai (studijų pradžios)

Institucijų

 

Iš viso buvo studentų

 

Priimta studentų

 

Baigė studijas

 

Dėstytojų

(pagrindinėse pareigose)

1990 m.

13

67300

13400

9472

-

1991 m.

14

60500

10000

9219

-

1992 m.

14

55100

9300

9521

-

1993 m.

14

52800

12900

11986

6192

1994 m.

15

51500

15600

13161

6534

1995 m.

15

54000

18500

12366

6560

1996 m.

15

58800

20300

12280

6641

1997 m.

15

67100

24600

11800

6586

1998 m.

15

74500

26600

13100

7256

1999 m.

16

84300

30100

14900

7155

2000 m.

19

95600

34500

17100

6546

2001 m.

19

106900

38600

18900

6046

2002 m.

19

119600

41100

20500

6227

2003 m.

21

130200

43900

23000

6464

2004 m.

21

138500

42700

24000

6211

2005 m.

21

141800

43400

28100

6408

2006 m.

22

143200

44300

30100

6463

2007 m.

22

144300

46900

31200

6618

2008 m.

22

149017

49545

30535

6468

2009 m.

23

144301

40659

32410

6497

2010 m.

22

133564

33391

32328

6400

2011 m.

23

125046

33432

30333

6602

2012 m.

23

113780

32524

28871

6698

2013 m.

23

104923

30371

28341

6652

2014 m.

22

98872

29713

23032

6193

2015 m.

22

93524

27059

22578

6011

Sudaryta remiantis Lietuvos statistikos departamento leidžiamuose metraščiuose pateikta informacija.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

kestutis

2017-09-05   10:50

IP: 193.216.63.142

dr. Jokubaitis yra tyčinis melagis, kuriantis fake news. Vien jo interpretacijos, kodėl mažėja studentų, ko vertos! "dėl mažėjančio gimstamumas ir didinamo stojimo balo". Studentų mažėja dėl didinamo stojamojo balo!!! Tokio briedo seniai negirdėjau.
Niekur dr. neužsimena apie itin prastą studijų kokybę, ar mažėjantį gimstamumą, kas yra pagrindinės priežastys, kodėl mažėja studentų.
Aš suprantu, kad sovietinė nomenklatūra itin dreba dėl savo darbo vietų ir kuria va tokias graudžias istorijas, nesusijusias su realybe. Labai gaila (negaila), bet tokių niekam nereikia. Baigėsi katino dienos ir kavutės gėrimai, reiks arba dirbt, arba užsidaryt. Ai dar jei žvilgtelsit į statistikos departamento informaciją, tai pamatysite, kad, "kodėl dešimtmetį (1998–2008 m.) taip smarkiai augo studentų skaičius". Augo, nes augo mokyklą baigusių skaičius, o ne dėl kažkokių "reformų", kaip kad peza apsimelavęs dr. Jokubauskas.

Dalia

2017-09-04   21:51

IP: 86.100.178.125

100 proc. tiesos.

2017-09-04   21:05

IP: 188.69.208.176

Gerai parašyta, bet neatsakyta. Lyg ir verslininkus išvyti iš šios istorijos ar dar ką nors. Gal derėtų baigti maudytis ties universitetais. Mano galva, visa jo pradžia yra nevisprotiškas valdymas ir kvailiausias programų akreditacija. Misterijos vaidmuo buvo ir yra nesuprantamas, o gal ir nereikalingas. Reikalingos studijų valdymo naujos taisyklės ir keli reikalavimai, kurie būtų aiškūs ir kvailiausiam rektoriui. Gal juos renka pagal netinkamą?

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Nuomonės

Daugiau kaip prieš mėnesį Lietuvoje startavo Dalios Grybauskaitės globojama iniciatyva, vardu „Idėja...

Klausimas pačiai Daliai Grybauskaitei nuotrauka, foto

Kai praeitą šeštadienį skiltyje paminėjau kelis neoficialius senjorų klubelius, jais susidomėjo keliolika...

Gražinos skiltis nuotrauka, foto

Įstatymų leidėjas sodininkų bendrijų nariams yra suteikęs išimtinę kompetenciją spręsti svarbiausius bendrijos...

Bendrijų šeimininkai ar teisinio chaoso įkaitai? nuotrauka, foto

Jei iš tikrųjų šią savaitę vargais negalais Seime priimta miškų ūkio reforma...

Lietuvos kariuomenei - urėdų batalioną! nuotrauka, foto

Naujos triukšmo valdymo taisyklės sujaudino verslą nuotrauka, foto

Ekonomikos naujienos, Tikimasi, jog iki sausio 1 d. dienos bus spėtos parengti ir suderinti...

Potvynis slūgsta nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos m. savivaldybė informuoja, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis,...

Teismas atmetė "Neptūno" skundą nuotrauka, foto

Kriminalai, "Neptūno" krepšinio klubo apeliacija - bevaisė. Klaipėdos apygardos teismas atmetė komandos skundą...

Dabar visi vairuotojai turi ypatingai suklusti nuotrauka, foto

Klaipėda, Tragiška avarija antradienio rytą užfiksuota Klaipėdoje, kur žuvo jaunas BMW vairuotojas. Pirminiais...

Ekonomikos naujienos, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 2 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...