Ar viskuo galime gydytis?

Ar viskuo galime gydytis?

Gydymas gydymui nelygu. Štai Ispanijos vyriausybė paskelbė karą alternatyviosios medicinos metodams, tokiems kaip akupunktūra ir homeopatija, pavadindama juos pavojingais sveikatai ir ketina uždrausti teikti tokias paslaugas gydymo įstaigose. (https://www.lzinios.lt/lzinios/Prie-kavos/ispanija-skelbia-kara-alternatyviajai-medicinai/276122).

Negaliu ginčytis su Ispanijos vyriausybe, nes organizacija, atstovaujanti visos Europos mokslo įstaigoms, publikavo pareiškimą, kuriame tiesiai šviesiai pareiškė, kad homeopatija yra nesąmonė bei įspėjo, kad „homeopatinių produktų reklamavimas ir vartojimas kelia reikšmingas grėsmes“.

Tad turime keistą situaciją. Lietuvos sveikatos ministras kartu su Seimo nariais alternatyviąją mediciną siekia reglamentuoti, t.y.  taisyklėmis nustatyti jos taikymo tvarką. Tuo metu kitos Europos valstybės į tokius „gydymo“ būdus žiūri neigiamai.

[CITATA]

Štai pavyzdys: chiropraktika.  Ji yra naudojama ir pas mus. Chiropraktika – tai gydymo būdas, didžiausią dėmesį skiriantis judamojo aparato ir nervų sistemos sutrikimų gydymui bei poveikiui bendrai sveikatai.

Apie jį – specialisto nuomonė, gydytojo dr. Dainiaus Butvilo komentaras:

„Chiropraktika yra vienas iš metodų, Lietuvoje dažnai žinomų kaip manualinė terapija. Deja, šio gydymo pavadinimas nevisiškai tikslus, kadangi labai daug gydymo būdų yra susiję su gydymu rankomis. Kad ir kaip būtų, pažvelgę į įvairių šalių rašytinius šaltinius rastume, kad metodai, panašūs į chiropraktiką, žinomi ir taikomi daugybę metų. Tai leidžia teigti, kad šis gydymo metodas yra reikalingas bei turintis savo panaudojimo sritį. Iš kitos pusės, kaip ir bet kuris kitas gydymo metodas, chiropraktika turi savo stipriąsias bei silpnąsias puses.

Stiprioji pusė yra tai, kad kai kuriais atvejais, pvz., nugaros skausmų atvejais, galima gauti gana greitą teigiamą poveikį, tai kartais būna sunku pasiekti kitais būdais.

Silpnoji pusė siejasi su straipsnyje minimais pavojais – neprofesionalų rankose chiropraktika gali stipriai pakenkti sergančiojo sveikatai. Todėl užsiimantys chiropraktika žmonės neabejotinai privalo puikiai išmanyti žmogaus anatomiją, suvokti pagrindinius biomechanikos principus, žinoti, kada veikti, o kada nesikišti. Viliuosi, kad anksčiau ar vėliau chiropraktikos specialistai bus rengiami ir Lietuvos medicinos mokyklose, tai padės apsaugoti žmones nuo nepageidaujamų šio metodo poveikių“.  https://www.sveikaszmogus.lt/Terapijos-2407

Kitas pavyzdys - akupunktūra. Pas mus ji apgaubta importiniu šydu ir didelėmis kainomis.  Mūsų Vikipedija rašo: „Akupunktūra (lot. acus – adata + punctura – (į)dūrimas) – alternatyvios medicinos gydymo metodas, paremtas tam tikrų kūno taškų dirginimu specialiomis adatomis. Akupunktūra atsirado Kinijoje, vėliausiai pirmajame tūkstantmetyje pr. m. e., rasti archeologiniai įrodymai, datuojami Hano dinastija (202 m. pr. m. e. – 220). Šiais laikais – tai tradicinės kinų medicinos dalis, taip pat paplitusi ir kitose Azijos šalyse. Tiesa, susidomėjimas akupunktūra Kinijoje mažėjo nuo septynioliktojo amžiaus, nes ji buvo laikoma prieštaringa ir neracionalia. Vis dėlto žinias ir įgūdžius išlaikė akademikai bei šią praktiką naudoję kaimo gydytojai. “

Dabar atsiverčiu kitų šalių tos pačios enciklopedijos puslapį, skirtą šiai procedūrai. Ten angliškai tiesiai šviesiai parašyta: placebo:  https://en.wikipedia.org/wiki/Acupuncture. Jei kas dar nežino, priminsiu, kad tai neturintis medicininio poveikio veiksmas ar daiktas.

Toliau dar įdomiau. 1680 metais pirmajame paminėjime galima rasti pasakojimą apie 30 auksinių adatų, implantuotų į kaukolę.  Čia ir prasideda abejonės dėl taip liaupsinamos ilgos istorijos.  Plonos adatos iš aukso ar sidabro atsirado palyginti neseniai. Anksčiau žmonija neturėjo tokios metalo apdirbimo technologijos. Kas nesupranta, gali pasiklausti specialistų - metalo technologų. Todėl sakyti, kad akupunktūra turi tūkstantmetę istoriją, nevertėtų.

Tai gana naujas darinys, ir nėra nei vieno rimto mokslinio tyrimo, kuris tiesiogiai patvirtintų šio metodo efektyvumą.

Nesu medikas, todėl pateikiu 2018 metų spalio mėnesio straipsnį: „Akupunktūros veiksmingumo veiksniai, susiję su insulto rizikos veiksniais: sisteminė peržiūra. Išvados: Šioje apžvalgoje nenustatyta jokių įtikinamų akupunktūros intervencijos poveikio įrodymų, kaip pagerinti insulto rizikos veiksnius. Šaltinis: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/30365567?fbclid=IwAR1Nd-qlYn1uigSFWTiDa3mCeZHJ5voKAyRV4lUrWyKh6s6lVzM-6XPW1ho

Nenoriu būti pesimistu, tačiau akivaizdu, kad žmonės blogai vertina savo gebėjimus mąstyti. Jie linkę tikėti tais, kurie juos maloniai apgauna. Prekyboje tai akivaizdu, tačiau gydymo srityse reikia sudėtingesnių mechanizmų.

Mokslas turi galimybių analizuoti ir atmesti senuosius metodus, kurie jau yra atgyvenę, tačiau tam, kaip visuomet, trūksta resursų. Pinigai kaupiasi akupunktūros salonuose ir centruose, vaistinėse iki šiol prekiaujama homeopatijos produktais: tepalais, tabletėmis ir panašiai. Jų veiksmingumas artimas nuliui, tačiau pajamos milžiniškos.

Atsirinkti tai, kas naudinga, gali tik bendruomenė kartu su valstybe. Mokslas ir kritinis visuomenės požiūris leidžia apsivalyti nuo nereikalingų apnašų. 

Kad ir kokia didinga buvo praeitis, jos vieta - istorijoje. O ateitį reikia kurti čia ir dabar.

Vytautas Valevičius

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder