Pasveikę pacientai bei dirbantys su COVID-19 – raupsuotieji
Vietoje to, kad aplinkiniai ar draugai pasidžiaugtų, jog žmogus išsilaisvino nuo koronaviruso, dažnai nuo jo šalinamasi, be to, jis sulaukia kaltinimų neva nuo jo užsikrėtė ar galėjo užsikrėsti vienas ar kitas žmogus. Pasveikusiems nuo COVID-19 reikalinga skubi psichologų pagalba, nes jie jaučiasi lyg už geležinės sienos, atstumtieji.
Medicinos personalo, dirbančio tiesiogiai su COVID-19, entuziazmas ir pasiaukojimas taip pat jau išblėso. Dauguma jų yra pervargę. Nebemotyvuoja net žadamas du kartus didesnis atlygis, ypač po to, kai Kretingos savivaldybė paskelbė mokėsianti 35 eurus už dienos darbo valandą ir 45 eurus už darbo valandą naktį. Kretinga savo įstaigai komandą rado, tačiau sukėlė pasipiktinimo bangą kitose įstaigose – kodėl mums tiek nemoka?
Realiai dirbantys su COVID-19 nesulaukia jokio palaikymo. Vieni kaltina juos norint pasipelnyti, kiti – norint pasijusti didvyriais. Tai taip lietuviška, kai kitą žemindamas, pats geriau pasijunti? O kiek jų, realiai dirbančių su COVID-19 pacientais? Suskaičiavus visas įstaigas ir visą personalą – nuo gydytojų iki valytojų – nebus daugiau nei 300. Štai jie – tikrieji didvyriai. Vertėtų sudaryti jų sąrašą.
Sutapimas, bet vakar Vilniuje, Olandų žiede daugiau nei mėnesį buvęs užrašas „Vilnius myli medikus“, nuimtas, supakuotas ir išvežtas. Meilė baigėsi.
Aprašymus dėl skrydžių pateikti lengviau, nei kaip elgtis su pacientais
Medikai prisipažįsta, jog kiekvienas savaip vertina paciento išgijimo faktą. Ligoninėse ir toliau gydoma dešimtys pacientų, kurių COVID-19 testai jau neigiami, tačiau jiems reikalingas tolimesnis gydymas dėl koronaviruso pažeistų plaučių ar kitų jo sukeltų pasekmių. Tokio paciento mirtį reikėtų sieti su COVID-19, ar ne?
Operacijų štabo vadovas yra pateikęs smulkius aprašymus, kaip organizuoti sportinio skraidymo varžybas karantino metu, žaisti tenisą, golfą. Tačiau nėra algoritmo ir gairių, kada pasveikę pacientai – tiek namuose, tiek slaugos įstaigose – gali be papildomų apsaugų bendrauti su nesirgusiais, kada dėl karantino nukabintus paveikslus, gėles, pacientų nuotraukas galima vėl sugrąžinti į palatas.
Ar po dviejų neigiamų testų po kurio laiko pasveikusiam pacientui nereikėtų pakartotinai atlikti galutinio testo Ir daugybė kitų neatsakytų klausimų iš realaus gyvenimo
„Semper erratis“ arba aplinkui tik visur ir visad klystantys
Kasdienės sveikatos apsaugos ministro ir Visuomenės sveikatos centro vienos vadovių konferencijos įgavo šou elementų. Negirdėjau nė vieno pagyrimo. O ir pozityvi informacija nukeliama į paskutinį planą. Vien kaltinimai, kaltinimai. Pirmiausiai kliuvo Šiauliams, tuomet Klaipėdai, dabar Vilniui.
Vienas iš kaltinimų, kad ne visi slaugos įstaigų darbuotojai laiku atliko testus. Bet ar ne Operacijų vadovas A.Veryga 2020-04-17 atšaukė savo sprendimą, kad slaugos ir palaikomojo gydymo bei paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojams nebereikia testuotis kas septynias dienas?
Ar ne Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai, kurie privalo dalyvauti imant mėginius, nesileidžia į jokias kalbas dėl įstaigų darbuotojų testavimo darbovietėse? Anot jų, visi darbuotojai turi rasti laiko ir automobilį, registruotis telefonu 1808 ir vykti į mobiliuosius punktus.
Sergantieji ir darbuotojai nebuvo testuojami dar ir todėl, nes reikėjo vykdyti besimptomių asmenų gaudymo gatvėse, turgavietėse ar akropoliuose, planą. Operacijų vadovas įsakė Vilniaus miesto savivaldybei per tris dienas rasti 3000 norinčių pasitikrinti, Kaunas turėjo rasti 1500, Klaipėda 500, kitų miestų gatvėse turėjo būti rasta po 300 norinčių tikrintis asmenų.
Be to, operacijų vadovas A.Veryga labai pavėluotai, tik 2020-04-17 priėmė sprendimą, kad socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojai vilkėtų ir vienkartinius chalatus, ne tik būtų su medicinine kauke ir pirštinėmis.
Kasdien kaltinimai įstaigų vadovams žeriami ir dėl personalo komandų, kurios kiekvienoje įstaigoje neturėtų nepersidengti, t.y. personalas, dirbantis su sveikais ir infekuotais pacientais.
Kur rasti tiek personalo, kuris pagal Operacijų vadovo sprendimus negali vienu metu dirbti keliose darbovietėse, kaip buvo įprasta? O kiek dar medicinos personalo saviizoliacijoje. Ir nors leidžiama grįžti į darbą po 7 dienų ir dviejų neigiamų testų, nelabai kas skuba juos daryti ir grįžti į darbą. Daugybė medicinos personalo turi nedarbingumo lapelius, yra pasiėmę apmokamas arba neapmokamas atostogas. Ir tai jų teisė.
Jei iki šiol SAM spaudos konferencijose į miltus buvo malamos stacionarias paslaugas teikiančios įstaigos, dabar klius kiekvienai pasirinktai įstaigai, kuri vėl pradėjo teikti ambulatorines paslaugas.
Didžiuojuosi, kad mūsų šalyje yra puikių IT specialistų ir vadybininkų. Tik jų sudaryti algoritmai išgelbėtų medikus. Tik ar atsiras norinčių išspręsti šią užduotį ir realiai padėti gydymo įstaigoms:
Uždavinys. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje yra trys šeimos gydytojų kabinetai. Vizitui užrašyti gali tik pats gydytojas ar su juo komandoje dirbanti slaugytoja, centralizuoti ar internetiniai užrašymai draudžiami. Prie gydytojo kabineto gali laukti ne daugiau nei vienas pacientas.
Kaip užrašyti pacientus, kad nesusitiktų ne tik gydytojo, bet ir šalia dirbančių gydytojų:
– asmenys iki ir virš 60 metų;
– asmenys, turintys ir neturintys lėtinių ligų;
– asmenys, turintys ir neturintys virusinės infekcijos simptomų.
Kas galėtų paaiškinti, ką daryti, kad nesusitiktų, pvz., virš 60 metų turintis ir neturintis lėtinių ligų? Arba iki 60 metų neturintis lėtinių ligų, bet turintis virusinės infekcijos simptomų ir iki 60 metų neturintis lėtinių ligų ir neturintis virusinės infekcijos požymių?
Be to, po kiekvieno paciento vizito, patalpos turi būti valomos. Žinoma, gydytojams rankos nenukris, bet ar tikrai jie turėtų valyti patalpas?
O jei ne jie, kaip sudėlioti specialiosios „po vizitų“ valytojos darbo grafiką, kad ji suspėtų aptarnauti tuos tris kabinetus ir dėl jos kaltės nesusidarytų ilgesnė nei vieno paciento eilė prie gydytojo durų? Be to patalpos turi būti vėdinamos kas valandą.
Plačiai atverkim langus
Nuo pirmadienio visose valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybės valdomose įmonėse ne rečiau nei kas valandą bus privaloma vėdinti patalpas.
Jei kas valandą nekauks sirenos ar visuomeninis transliuotojas kas valandą neprimins, galimai kažkas užmirš ir bus įvardintas kaip priešas Operacijų vadovo spaudos konferencijose.
Tiesa, sprendimas „vėdinti darbo patalpas ne rečiau kaip vieną kartą per valandą plačiai atidarius langus“galioja ir Sveikatos apsaugos ministerijai ir Nacionaliniams visuomenės sveikatos priežiūros centrams, taip mėgstantiems visus kritikuoti.
Šioje šalyje vietos sunkiems ligoniams – nėra
Ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas A.Veryga balandžio 10 dieną paskelbė sukrečiantį dokumentą, kad palaikomojo gydymo ir slaugos įstaigose gali likti tik vegetacinės būklės pacientai.
Tuo tarpu pacientai, kuriems nėra sukakusios 120 Teritorinės ligonių kasos apmokamos dienos ir jų sveikatos būklė nereikalauja nuolatinės priežiūros, turi būti išrašomi į namus.
Kitą dieną, balandžio 11-ąją, Operacijų vadovas praplėtė savo sprendimą tiems, kas nesuprato, panikavo ir rovėsi plaukus, jog slaugos įstaigose negali likti nė vieno paciento, gydomo daugiau nei 120 dienų, tai yra nė vieno taip vadinamo „komercinio“ paciento, už kurių slaugą moka artimieji.
Ta dalis pacientų, kurių artimieji nesuspėjo pasiimti iki balandžio 27 dienos, atsiduso, nes tądien sprendimas buvo pakeistas – jei moka artimieji, gali likti slaugos įstaigoje ir po 120 dienų. Tuo tarpu tiems, kurie grįžo į namus, durys užsivėre.
Operacijų vadovas nusprendė, kad, jei namuose:
– pacientas turi nervų ligą su sistemine atrofija, degenaricę ligą, sutrikusius ekstrapiramidinius judesius, demielinizuojamosios nervų sistemos ligomis, polineuropatijos ir kitais periferinės nervų sistemos sutrikimais, cerebriniu paralyžiumi ir kiti paralyžiniais sindromais, mikrocefalija ir hidrocefalija,
o onkologinis ligonis:
– karščiuoja
– esant suformuotai dirbtinei išangei, nustatytas žarnų nepraeinamumas
– reikalingas nuolatinis morfijus
– sutrikęs rijimas
– progresuoja neurologiniai simtptomai,
tai gali patekti į slaugos įstaigą, tačiau tam būtina viena iš dviejų sąlygų – paskutinis, ligonį prižiūrėjęs asmuo:
– mirė
– buvo hospitalizuotas, išvežus greitosios medicinos pagalbos autmobiliu.
Tegul komentuoja komentatoriai, aš neturiu žodžių.
Geroji Vilniaus miesto savivaldybės patirtis
Visgi, kartais yra sprendimai. Vilniaus miesto taryba dar 2017 metais priėmė sprendimą, kad sukakus slaugomo ligonio Teritorinės ligonių kasos apmokamoms 120 dienų ir ligonio artimiesiems nesutinkant mokėti, o eilė į globos ar kitą įstaigą nėra priėjusi, bet ligonio būklė reikalauja priežiūros, Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė pati sumokėti iš savo biudžeto iki 30 papildomų dienų, kol bus rastas sprendimas.
2020 gegužės 6 dieną Vilniaus miesto Taryba nusprendė, jog esant COVID-19 plitimo grėsmei – terminas, kuris apmokamas iš savivaldybės biudžeto, pratęsiamas iki 60 dienų.
Tad kviečiu ir kitas savivaldybes pasinaudoti šia gerąja Vilniaus miesto patirtimi, jei jau ekstremalių situacijų štabas atsisako padėti sunkiems ligoniams.
Jie teisingai išleis mūsų pinigus
Jei kokiam užsieniečiui, grįžusiam iš emigracijos, bus nustatytas ir COVID-19, tyrimai ir gydymas bus apmokami iš Lietuvos valstybės rezervo.
Tuo tarpu jei 44 metus Klaipėdoje dirbusi mokytoja ar moteris, 40 metų sodinusi gėles Klaipėdos parkuose ir sąžiningai mokėję mokesčius susirgo COVID-19, tai už jų gydymą turi susimokėti artimieji, nes jiems sukako 120 lovadienienių iš teritorinių ligonių kasų apmokamas terminas.
Taip, tai istorijos iš VšĮ Klaipėdos paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras, bet aš ten praleidau 12 parų, todėl gerai žinau situaciją, tiek iš įstaigos vidaus, tiek artimųjų baimes, todėl ir dalinuosi konkrečia patirtimi.
Dabar visiškai teoriškai bandom įsivaizduoti atvejį. Slaugomam ligoniui sukanka 120 dienų, už kurias moka teritorinė ligonių kasa. Jis serga COVID-19. Artimieji atsisako jį pasiimti į namus. Asmuo spjauna į viską ir išeina.
O štai tuomet jo su švyturėliais bus ieškoma, jis priverstinai hospitalizuojamas ir už jo tolimesnį gydymą valstybė ras iš kurios eilutės sumokėti.
Ar nėra jokių galimybių be visų „cirkų“ rasti eilutę? Juk žmonės serga COVID-19.
Konkrečiai ir su meile
Grįžtu, nuo ko pradėjau, psichologinis klimatas šalyje. Jis blogas visur – tiek visuomenė per daug skyrė savo laiko diskusijoms apie koronavirusą, tiek sveikatos priežiūros įstaigos per daug gavo nepelnytos kritikos, tiek susirgę COVID-19, tiek jų artimieji išgyveno labai sunkų periodą, tiek iš slaugos įstaigų išrašyti operacijų vadovui paliepus – artimieji ar pacientai – jautė įtampą.
Kelios konkrečios situacijos. VšĮ Klaipėdos paliatyvios slaugos ir šeimos sveikatos centre vieną dieną viskas apsivertė aukštyn kojomis. Sunkūs ligoniai vieną rytą nepamatė savo nuolatinių slaugytojų, vietoj jų, privalėjusių saviizoliuotis, atėjo skafandrais apsirengę visiškai svetimi žmonės. Tarp jų ir aš. Ar kas nors susimąsto, kur pagalvojo jie prabudę?
O tuo metu Klaipėdos ekstremalių situacijų komisija rengė trijų valandų trukmės spektaklį – man gaila ir savo, ir visų, kas tai stebėjo, laiko. Tik vienas jų numatytas darbas buvo padarytas: pacientus apžiūrėjo Klaipėdos universitetinės ligoninės konsiliumas, o visa kita – plepalai.
Kai komisijos nariai pradėjo svaigti, kad išvežam visus pacientus į Abromiškes, taip ir mačiau jau per pasaulio žiniasklaidą transliuojamą 31-os (tiek buvo sergančių pacientų) GMP automobilių koloną. Visas pasaulis būtų mus prisiminęs, kaip mums visiems įstrigo vaizdai iš Italijos karinių sunkvežimių su karstais kolonos. Ačiū Dievui, kad nugalėjo sveikas protas, nes pacientų artimieji maldavo Klaipėdos mero to nedaryti.
Kita situacija. Niekas nesusimąstė, kodėl iš Antavilių pensionato susirgę COVID-19 trys pacientai buvo išvežti į Ukmergę. Ar kas klausė jų artimųjų sutikimo? Atsakymas labai proziškas – Vilniuje yra paruošta daugiau nei 300 lovų naujiems COVID-19 susirgimams, tačiau nėra personalo.
Vilniaus klinikinė ligoninė žaibišku greičiu pasiruošė priimti 15 pacientų iš Antavilių. Tik tiek turi personalo, nors lovų 150. Santaros klinikos taip pat turi 200 laisvų lovų, bet ten gydomi COVID-19 pacientai, neturintys gretutinių ligų, pvz., kaip Alzheimeris. Tad, susiskaičiuojam – Vilnius turi virš 300 laisvų lovų, bet neturi žmogiškojo faktoriaus, todėl pacientai siunčiami į Ukmergę.
Jaučiuosi pavargusi, nes valdiškos institucijos man, norinčiai padėti 31-am COVID-19 sergančiam pacientui, rodė susirūpinimą, bet nepadėjo priimant sprendimus.
Ar kam įdomu, kad besisaugodami nuo COVID-19, ir parų paras praleidę uždaruose kostiumuose, mes patys naudojom savo organizmo rezervus ir bent jau aš, patyriau hipoksiją, kai mėlynuoja oda. Jau savaitę gydausi, bet dar negaliu pasidžiaugti rezultatais.
Laiškas susireikšminusiems valdininkams, negalintiems atsakyti į klausimus, nes nuolat per zoom programėlę vyksta posėdžiai.
Tikrai turime kuo pasidžiaugti. Daugiau gerų naujienų, daugiau įsiklausymo.
Vieną dieną pagalvojau, kad zoom programėlei, jei ji būtų žmogus, plaukai šiauštųsi. Nuo tuščio turinio, apsimestinio susirūpinimo. Bet dabar, kai pyktis jau praėjo, jog turi daužytis į sieną ir jokių patarimų, išskyrus Higienos institutą, niekur negausi, noriu palinkėti valdininkams – sėdėkit zoom konferencijose ir call’uose, netrukdykit tiems, kas realiai kažką veikia .
Plius – vienas prašymas – gal galima būtų padaryti dokumentų su pakeitimais ir galiojančiomis redakcijomis suvestinę? Aš tai pasidariau pati, nors ir užtrukau, bet kątik radau, kad susimokėjusi mokestį galėjau gauti ją iš kažkokios juridinės kompanijos. Tokiais atvejais žodžiai baigiasi.
Tai ne ta valstybė, kai sausio 13-ąją aš buvau su minia, pasiruošusia mirti po tankais. Nuoširdų ačiū ištarsiu valdininkams, jei artimiausiu metu visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos ras galiojančią Operacijos vadovo sprendimų suvestinę.
Nuoširdų ačiū tarsiu ir Operacijų vadovui, jei karštoje Koronos linijoje 1808 dirbantiems savanoriams bus tiekiamas karštas maistas. Rėmėjai jį teikė du mėnesius, todėl negali pykti, kad nustojo. Bet galimai ir Valstybėje yra kažkokių centrinių rezervų penkiems asmenims karštai sriubai?
Agnė Zuokienė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą