Pasak leidinio, sąjūdžio „Užimkime centrą“ demonstracijos išreiškia kultūrinį susvetimėjimą, skiriantį Honkongo gyventojus nuo žmonių Kinijos žemyne. Jau dabar kai kurie bruožai primena istorinius protestus Pekino Tiananmenio aikštėje 1989-aisiais: studentai, kaip sąjūdžio iniciatoriai, centrinių vietų užėmimas, barikadų statymas.
„Nuotaikos prieš 25-erius metus irgi buvo taikios ir net džiugios. Tačiau tada atėjo kruvinoji naktis iš liepos 3 d. į 4-ąją“, – apie baisių žudynių išvakares prisiminė Berlyno dienraštis „Tagesspiegel“.
Grįždamas į dabartį, Miunchene leidžiamas laikraštis „Süddeutsche“ rašė, kad Pekinas Honkongo vadovais skiria iškamšas, įsipareigojusias tik vienam dalykui – komunistų partijai Pekine, o ne piliečiams.
„Užtat ir įšliaužė, išplito nepotizmas ir korupcija. Klausomasi tik nekilnojamojo turto magnatų, bet ne eilinių piliečių balso. Socialinė nelygybė išaugo iki kraštutinumo. Tai Dovydo kova prieš Galijotą. O tas Galijotas – Pekinas – turi ir galią, ir ginklus. Klausimas tik tas, kaip jis reaguos. Ar išmintingai? O gal ir Honkonge gresia prapliupti smurtas, kaip 1989 m. Tiananmenio aikštėje?“ – svarstė „Süddeutsche“.
Atsakymas, pasak šio Pietų Vokietijos dienraščio, iš dalies priklausys nuo to, kiek Pekinas šiuos protestus laikys užkrečiančiais. Honkongas jau ir anksčiau buvo Kinijai tarsi laboratorija. To komunistų partija kaip tik ir bijo.
Anot kito Berlyno dienraščio „Tageszeitung“, Kinijos politinė vadovybė nesuprato tikrųjų priežasčių, kodėl ne tik maža saujelė opozicionierių, o daugybė žmonių masiškai traukia į gatves – gyventojai negali sudurti galo su galu.
„Tie, kurie nedirba finansų srityje ar paslaugų sektoriuje, aptarnaujančiame milijonus Kinijos turistų, užliejančių miestą kas savaitgalį ir per šventes, pragyvena vos vos. Honkongo turtuoliams vis turtėjant, vidurinioji klasė mažėja ir jai gresia nusmukti į skurdžių lygį“, – situaciją nusakė Vokietijos sostinės leidinys.
Ten taip pat buvo skelbta, kad oficialiai save komunistais vadinantys vadovai šio gluminančio proceso nepastebi.
„O ar Honkongo įvykiai gali būti signalu ir likusiajai Kinijai? Taip, nes ir kitose šios didžiulės valstybės regionuose kompartijos vadovybė socialine akimi akla“, – rašė Berlyno nepriklausomų kairiųjų laikraštis.
O kaip į demonstracijas Honkonge žiūri patys Kinijos komunistai? Oficialus anglakalbis dienraštis „China Daily“ rašė, kad grupė politinių ekstremistų įvykdė savo grasinimus ir nelegalia akcija „Užimk centrą“ suparalyžiavo Honkongo finansų centrą.
„Jie reikalauja kitokio būdo Honkongo vadovams išrinkti 2017-aisiais. Bet jų tikrasis tikslas yra tik prastumti savo pačių kandidatus. Sąjūdis „Užimk centrą“ mėgina įkaitais paversti Honkongo gerovę bei stabilumą tam, kad įgyvendintų savo nelegalius tikslus“, – teigė vienas iš oficialiųjų Pekino laikraščių.
Madrido dienraštis „Mundo“ pažymėjo, kad iš pradžių Pekino vyriausybė pasižadėjo 2017 m. šioje buvusioje britų kolonijoje leisti surengti laisvus rinkimus. Tačiau rugpjūtį režimas sugriežtino taisykles: bus prileidžiami tik du ar trys kandidatai, kuriuos prieš tai turi aprobuoti Pekinas.
„Todėl ir prasidėjo protestai, kurie dienoms bėgant darėsi vis ryžtingesni. Pagaliau šturmuojamas valdžios centras. Netesėti pažadai ir šiurkšti reakcija – tokią Kinijos viršenybę išgyvena Honkongo piliečiai, kuriai jie pavaldūs nuo 1997-ųjų“, – pastebėjo Ispanijos sostinės dienraštis.
Tuo būdu, anot Madrido leidinio, Pekino komunistinis režimas nepalieka jokių abejonių, kad jis niekada nė nesiruošė pripažinti Honkongo piliečiams daugiau laisvių ar laikytis šūkio „viena šalis, dvi sistemos“.
Taivano laikraštis „Lianhe Bao“ ragino Pekiną savo politiką Honkongo atžvilgiu permąstyti ir priminė, jog pačioje pradžioje buvo skelbiama, kad senoji sistema turės Honkonge išlikti sveika 50 metų. Bet šiandien tikrovė tokia, kad piliečiai kupini nepasitenkinimo liejasi į gatves.
„Brutali priespauda tik dar labau sukels pyktį ir pasipriešinimą, ypač jaunesniosios kartos gretose. Todėl Pekino valstybinės galios centrui ir jo atstovams Honkonge patartina elgtis santūriau ir protingiau. Tai ypač galioja atsižvelgiant į „vienos šalies, dviejų sistemų“ politikos ateitį, jeigu šis Honkongo modelis kada nors turės būti pritaikomas ir Taivane“, – rašė Taipėjaus laikraštis.
Pasak pietvakarių Vokietijos „Stuttgarter Zeitung“, honkongiečius į gatves varo keletą metų pritvinkęs nepasitenkinimas žemyno kinais. Iš to pradžioje gali išeiti ir kažkas pozityvaus: jeigu Pekinas prieis išvadą, kad demonstrantai nekvestionuoja kompartijos vienvaldystės, bus galima rasti būdų konfliktui pašalinti.
„Tačiau yra ir blogoji pusė – socialinė nelygybė, išryškėjanti tarp honkongiečių ir žemyno kinų, išties plačiai reiškiasi beveik ir pačiame Kinijos žemyne. Yra tik laiko klausimas, kada ji bus tokia akivaizdi ir akis draskanti, kad protestai kils visoje Kinijoje“, – rašė Štutgarto laikraštis.
Magdeburgo dienraščio „Volksstimme“ nuomone, „kas jau sykį prisilietė prie laisvės ir demokratijos, be jų nebegali apsieiti. Tuo atžvilgiu protestai Honkonge prieš Pekino diktatorišką valdžią visiškai suprantami. Tik iš karto jie nieko nepaveiks“.
Anot „Volksstimme“, Kinijos vadovybė negali ir nenori vienai savo gyventojų daliai suteikti daugiau teisių negu kitiems. Ir kol Kinijos ekonomika auga toliau, valdžiai ir toliau pasiseks savo autoritarinę valdžią išlaikyti net, jei reikės, per prievartą.
Taigi matome, kad vieni laikraščiai rašo, jog komunistinės valdžios naudai dirba tai, kad šalies bendra ekonominė padėtis vis dar gerėja, o kiti (jų daugiau) samprotauja, jog Honkonge protestus varo ir juos kitur Kinijoje įžiebti gali kaip tik tai, kad ekonomika gerėja labai nevienodai, kad ji didina atskirtį tarp pasiturinčių ir labai turtingų bei daugiau ar mažiau vargstančių kinų.
Apžvalga skambėjo LRT radijo eteryje
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą