2018 m. gegužės 21 d. 19:44 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Nuomonės  >  Nuomonės

Nuomonės

Ar galima projektuoti sveikatą?

(3)

2016-12-29, 11:12

Vytautas VALEVIČIUS

Ar galima projektuoti sveikatą? nuotrauka, foto

Vytautas VALEVIČIUS.

Neseniai išleistame vieno seniausių pasaulio žurnalų „Lancet“ numeryje mano dėmesį patraukė tai, kad vėl grįžtama prie temos – kaip miestai veikia juose gyvenančių žmonių sveikatą. Miestai yra teršalų, triukšmo, nusikaltimų vieta. Aibę blogybių galima vardinti ir toliau. Bet kažkodėl žmonės vis labiau keliasi čia gyventi, nežiūrint į visus vardintus trūkumus. Europoje beveik keturi penktadaliai visų gyventojų gyvena miestuose, greitai mūsų žemyne liks tik miestai ir priemiesčiai, nes vietos kitam gali ir nebelikti.

Nesunku atrasti tuos dalykus, kurie skatina žmones keisti savo gyvenamą vietą: galimybės gauti išsilavinimą, darbą, gydymą, socialinį bendravimą, dalyvauti pramogose ar kultūros renginiuose miestuose yra nepalyginimai didesnės. Todėl situacija tarsi atsidūrus tarp kūjo ir priekalo. Žmonių sankaupos kartu su triukšmu, teršalais, pjautynėmis ir taip toliau, o galimybės pragyventi geriau ir laimingiau čia žymiai didesnės. Jau dabar pasaulio miestuose gyvena dauguma žmonių. O 2050 metais jų bus per 70 proc., arba 10mlrd.

Nebūdamas dideliu miestų planavimo išmanėliu, galiu tik pabrėžti, jog sisteminis to darbo variantas pasaulyje yra retas. Tiesa, gatvių bei kitų komunikacijų tinklas vystomas racionaliai, didieji miestai susirūpinę ekologiškumu dėl transporto ar pramonės taršos ir panašiai. Aišku, idealus variantas, kai viskas numatoma iš anksto, toliau raida vykdoma kryptingai. Deja, to niekur pasaulyje beveik nebūna. O ir Klaipėdos miesto vadovai tvirtina naują strateginį planą, todėl apie tai pasakysiu kelias pastabas. Viena, ką galiu pabrėžti dabar, kad dauguma miestų projektuojami taip, tarsi gyventojai yra 30-40 metų amžiaus ir gana atletiško sudėjimo. Vaikų, neįgaliųjų, senolių juose lyg ir neturėtų būti. Jei atsiras, tai „valdžia“ pradės galvoti. Aišku, kad tai ne tik pačių architektų problema – yra visokie normatyvai, kurie labai lėtai keičiami.

Antra pastaba, deja, skirta planavimui. Pažiūrėjęs į naujausią strategiją vėl galiu pakartoti A.Gedučio mintį – Klaipėdoje žmonių nėra. Yra gatvės, vandentiekis, kanalizacija, transportas ir apšvietimas, tačiau visai negalvojama, kur turi gyventi senoliai (o tai strateginis klausimas), ar triukšmas leis gyventojams išsimiegoti (o tai strateginis klausimas), ar aplinkos dulkės nesukels plaučių ligų (o tai strateginis klausimas). Galų gale ir vienišų ateitis yra globali problema. Planuoti miestą – vadinasi, planuoti žmonių veiklas. Vaikų, paauglių, dirbančiųjų, senstančių, vyrų bei moterų... Miestas yra priemonė jų laimingam gyvenimui. Vadinasi, priemonė turi būti pritaikyta prie skirtingų žmonių poreikių ir tai yra planavimo pagrindas. Tačiau tai mano nuomonė.

Miestas yra vieta, kurią žmonės keičia – gerina arba blogina: stato namus bei gamyklas, tiesia gatves ir vandentiekius bei kanalizacijas. Nuo šio darbo rezultatų priklauso gyventojų galimybės tenkinti savo miego, valgymo, judėjimo, darbo ir poilsio poreikius. Miestas gyvena iš miestiečių ir miestiečiams. Pajamos, kurios patenka mokesčių bei dotacijų pavidalu, yra tas ekonominis pamatas, kuris leidžia ne tik tenkinti poreikius, bet ir vystytis. O vystymosi garantas – numatymas, kas ateityje bus patrauklu esantiems ir būsimiems gyventojams, arba geras planavimas.

Paimkim vieną pavyzdį. Automobilių kelių ar gatvių planavimas turi remtis nuostata, kad benzininis variklis gadina žmonių sveikatą tiek tarša, tiek triukšmu. Vadinasi, jį reikia traktuoti kaip blogį, tiesa, neišvengiamą. O žmonių judėjimą (vaikščiojimą) reikia pripažinti gera sveikatos palaikymo priemone, vadinasi, miesto gyventojams turi būti sudaromos sąlygos nuolatos judėti, turi būti patogios gatvės, parkai ir pan. Gatvių ir kelių tinklas mieste sudaro sąlygas kaip ir susirgti, taip ir išvengti kvėpavimo ir plaučių ligų. Taigi miesto planavimą reikia pripažinti ligų prevencijos galimybe. Atkreipiu dėmesį į tai, kad architektai-miesto planuotojai daro tiesioginę įtaką neužkrečiamų ligų didėjimui ar mažinimui. O jei pagalvotume apie parkus ir pramoninę taršą arti miegamųjų rajonų, tai nustatytume, jog „geras“ projektas mažina plaučių ir kvėpavimo ligų kiekį 20-30 procentų, o tai visai nemažai.

Tokių spręstinų problemų daugybė. Sakykim, tas pats „sėslumas“. Žmonės, kurie gyvena miestuose, labai daug praleidžia uždarose patalpose, kuriose nejuda: namie guli, darbe sėdi. Biurų darbuotojų skaičius nuolatos auga, kompiuterinės technologijos vis labiau „pririša“ prie ekrano. Dėl to nuolatos auga storulių skaičius. Jei anksčiau tai labiau buvo matoma žiūrint į vyresnes moteris ar vyrus pavasarį, tai dabar matavimai atskleidžia, kad ir vaikai, visai ne jaunuoliai, jau turi antsvorio. Dviračių takai, riedučių parkai, baseinai ir sporto įrenginiai kieme, prie namų gali gerokai sumažinti problemos mastą ar net ją pristabdyti. Tai, beje, sprendžiama miesto planavimo priemonėmis.

Klaipėda jau ne vienus metus yra Sveikų miestų judėjimo narys. Pasaulio sveikatos organizacija jau pripažino miesto planavimą sveikatinimo faktoriumi. Belieka tai suprasti miesto politikams, kurie dar neabejingi miesto ateičiai. Demagogų pilna – mąstančių mažai.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

kur darbai?

2016-12-30   18:38

IP: 78.61.129.81

Visi gabūs rašyti. Parašo ir grožisi... O kas turi imtis realių darbų? Kiek miesto Taryboje gydytojų politikų? Trys. Profesorius Artūras, mokslų daktaras Jonas ir gydytojas Valdemaras. Ar jie nepajėgūs įtakoti liberalų valdžios

linkėjimai

2016-12-30   08:41

IP: 88.119.22.72

Įvažiuoju vakar vakare į Klaipėdą. Jau prie Tauralaukio, Klipštų naftos smarvė. Ji visame Miško kvartalo rajone, senamiestyje. Ar tai "sveiko miesto" išskirtinis kvapas? Ką apie tai mano VSB- Vytauto darbovietė, ką siūlo miesto valdžiai? Lauktume publikacijų su pasiūlymais. Ir nebūtinai"Lancet" žurnale. Mums užtenka ir "Vakarų ekspreso"...

Vytautas L.

2016-12-29   18:44

IP: 82.140.128.31

Sveiks ,bendravardi prieteliau...Nagi , viską čia paprastai ir įtikinamai papasakojai - taip ir norisi ne tik pritarti, bet ir daryti reikėtų. Visiems kartu ir kiekvienam atskirai... Bet turi žmogus ir sutikti ,kaip sakai ...,,demagogų pilna...'' Dėkui už mintis į sveikatą .

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Nuomonės

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį paaiškėjo „Eurovizijos“ nugalėtojas. Mūsų atstovė Ieva Zasimauskaitė...

Jurga Lago: „Vien tai, kad esi agresyvi stora boba ir nemoki dainuoti, paverčia tave nugalėtoja!“ nuotrauka, foto

Prognozuojama, jog šiemet Lietuvoje gims 29 tūkst. vaikų. Maždaug tūkstančiu mažiau nei...

Sekmadienis su gėle mamai nuotrauka, foto

Kai 1997-aisiais mūsų nepakvietė deryboms dėl stojimo į ES, mes garsiai pasakėme,...

Kur mūsų vizija dėl ateities Europoje?! nuotrauka, foto

Šiandien švenčiame 14-ąsias Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metines.

Išmintis ir viltis nuotrauka, foto

Iš Lenkijos - su laurais nuotrauka, foto

Sportas, Lodzėje (Lenkija) vykusiame "Tennis Europe" 2 kategorijos keturiolikmečių teniso turnyre sėkmingai varžėsi...

M. Paulauskas: ši pergalė įsirašo auksinėmis raidėmis nuotrauka, foto

Sportas, „Šie laimėjimai įsirašo auksinėmis raidėmis. Mes puikiai žinome Arvydo Sabonio laikus, kai...

S. Sondeckis ir D. Banionis su KGB nebendradarbiavo nuotrauka, foto

Lietuvos naujienos, Negalima pripažinti, kad Saulius Sondeckis ir Donatas Banionis slapta bendradarbiavo su KGB....

„CityBee“ Šernų miške trenkėsi į medį nuotrauka, foto

Kriminalai, Pirmadienį Šernų miške, kelio vingyje, nuo kelio nuvažiavo automobilių dalijimosi įmonės „CityBee“...

Sportas, Paskelbta prieš 43 min.

Lietuvos naujienos, Paskelbta prieš 3 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...