Apie gėdą

Apie gėdą

"Vakarų ekspreso" skaitytojas ponas Virginijus prabilo apie mus kankinančias gėdas: "Per radiją nugirdau, kaip ponia išpažino ją kankinančią gėdą: Vasario 16-ąją kažkas važiavo apsipirkti į Lenkiją. Nėjo į mitingus, koncertus švęsti, o rūpinosi duona kasdienine, kurios, pigesnės, galima nusipirkti Lenkijoje. Ir ne tik duonos, beje. O aš dėl to gėdos nejaučiu. Man kur kas didesnė gėda, kad Lietuvos prekybos centrai, sunaikinę smulkiuosius prekybininkus, dabar diktuoja savas kainas, kurios dažnai prašoka turtingųjų valstybių ne tik maisto, bet ir pramoninių prekių. Pusė mano giminės jau yra emigravę į Vokietiją, Skandinavijos šalis, Airiją. Tai labai dažnai, tiesiog įdomumo dėlei, palyginam būtiniausių produktų kainas tose šalyse ir Lietuvoje. Palyginus net su brangiomis Skandinavijos šalimis, Lietuvos kainos ima viršų. Deja, mūsų pajamos toli gražu ne skandinaviškos ir ne vokiškos. Tai štai - man kur kas didesnė gėda, kad mūsų valdžia nesugeba pažaboti prekybos centrų savininkų apetitų. Ir mes priversti produktų ir drabužių važiuoti pirkti į kitas šalis.

Mano emigravusi į svečias šalis giminė - plati. Trumpam grįždami į Lietuvą parveža ir to, ko man su žmona labai reikia. Lietuvoje mudu to neįpirktume. O tos ponios, kuriai gėda, kad lietuviai per šventes važiuoja apsipirkti svetur, norėčiau paklausti: ar jai ne gėda dėl vis didėjančių eilių prie konteinerių, ar jai ne gėda dėl mažiausių pajamų vidurkių, pensijų Europos Sąjungoje? Nuolat šaipomės iš "batkos" Lukašenkos, o kai teko pasidomėti Baltarusijos ekonomika, paaiškėjo - mūsų ir baltarusių gyvenimo lygis beveik vienodas. Beje, už šildymą baltarusiai nemoka nė 20 eurų. Tai štai - man gėda, kiek už šildymą mokame mes..." - jį kankinančias gėdas išklostė Virginijus.

Puodelis

Stebėjau sceną, kaip ponia su savo mama rinko puodelį vyrui ir žentui. Mamos skonis ryškiai kirtosi su dukters. Gal įtakos turėjo ir kelių išsirinktų puodelių kainos. Ponia "čikšt" - puodelius nufotografavo ir jų atvaizdus pasiuntė vyrui. Kurį išsirinko jis, jau nebesužinojau, nes turėjau spūdinti darban. Bet kodėl taip kruopščiai buvo renkamas tas puodelis, spėjau sužinoti: ponia ryte netyčia sukūlė vyro mėgstamiausią puodelį. Ir kruopščia atranka, man stebint, stengėsi tą kaltę išpirkti. Manyčiau, kad pavyko. Antra vertus, galvojau, kaip pakitę mūsų gyvenimai su visomis technologijomis, įskaitant ir išmaniuosius telefonus, kuriais per kelias minutes gali sužinoti, kas patiktų ar ne nors iš Keiptauno, nors iš Sidnėjaus ar Niujorko.

Apie dainas Vasario 16-ają

94-erių klaipėdietis Mykolas stebėjosi valstybinio Lietuvos radijo repertuaru Vasario 16-ąją. "Anksčiau mums kišo rusiškas dainas, o dabar Vasario 16-ąją, tą simbolišką Lietuvai dieną, nuo ryto iki vakaro transliavo angliškas dainas, lietuviška buvo vos viena kita. O juk turim tokių gražių dainų gimtąja kalba... Taip, jaunimas gal ir supranta, kas ten angliškai dainuojama, bet man - jau 94-eri, ir aš kitos kalbos neišmoksiu", - sakė Mykolas.

Tel. 49 34 35 darbo dienomis nuo 10 iki 13 val.

GRAŽINA
[email protected]