"Strava" paskyroje mano skaičiai buvo kuklūs - 5 100 km. Nepalyginsi su X - gerokai per 10 tūkstančių. Beveik visi jie numinti pajūrio keliais: Palanga ir Šventoji, siena su Latvija (ir net Liepoja), Plungė, Kartena, Kretinga, Veiviržėnai, Švėkšna, Dreverna ir t. t.
Kalbėjome ne tik apie kilometrus, bet ir pradurtų padangų kiekį, sunkiausius ir įdomiausius pasivažinėjimus, antbačių įtaką šąlantiems kojų pirštams, maistingumo požiūriu vertingiausius javainių batonėlius. Ir dar daug ką. Nuskambėjo net mintis, kad dviračiai geriau už seksą (tss!). Bet pagrindiniu diskusijos objektu, deja, tapo vairuotojų elgesys ir požiūris į dviratininkus.
Galbūt šias mintis skaitys ir vaikai, todėl nekartosiu žodžių, kaip įsikarščiavę vadinome kai kuriuos iš jų. Aišku viena - vadinome negražiai. Argi gali mylėti žmogų, kuris tave, kelio pakraščiu kukliai minantį pedalus, toną ar net keliolika sveriančiu metalo luitu aplenkia taip, kad vien nuo oro gūsio gali nuskristi į griovį? Jau nekalbant apie akimirkai apimantį per plauką tave aplenkusios mirties pojūtį...
Nesileiskime į emocijas, nors jos tuo metu būna tokios, jog esi pasiruošęs plikais kumščiais uždaužyti tokį vairuotoją. Suspardyti taip, kad žmona jį atpažintų tik iš vestuvinio žiedo.
Bet mes išlaikykime orumą. Ir pažvelkime į problemą sociologo žvilgsniu. O jis byloja štai ką: pavojingiausiai dviratininkus lenkia kelių kategorijų vairuotojai.
Vilkikų ir autobusų vairuotojai. Tai - empatijos jausmo visiškai neturintys proletariato klasės atstovai. Jie smarkiai paliesti sovietinės ideologijos, paremtos kalėjimų "paniatkėmis" ir Artimųjų Rytų eismo samprata, bylojančia, kad pirmumo teisė visada priklauso didesniam.
Taksistai. Visa, kas pasakyta apie "fūristus" ir "autobusistus", galioja ir šiems veikėjams. Tik jie dar turi papildomą bruožą - įsivaizduoja esantys miesto šeimininkai (mat žino, kur ir koks lombardas superka vogtus daiktus) bei visų gyvenimo sričių ekspertai, ir tą labai nori parodyti kitiems, pavyzdžiui, po ranka pasipainiojantiems dviratininkams.
Visureigių vairuotojai, 45-55 metų amžiaus. Šie savo amžiaus krizės sunkiai sužaloti "mačo" įsivaizduoja, kad gyvenime pasiekė viską (įrodymas - visureigis), todėl dabar turi teisę mokyti kitus. Dviratininkas gatvėje ar kelyje jiems yra ubagystės sinonimas, todėl juos galima (ir reikia) niekinti spaudžiant prieš šaligatvio bortelio.
Dar viena dviratininkų žudikų kategorija - tradicinė: 18-25 žalumynas su supuvusiomis BMW. Tie apskritai neturi smegenų, todėl dviračiais važiuojantys žmonės - tik vienas iš daugelio punktų jų aukų sąraše. Bet kadangi dauguma iš jų net nemoka skaityti, todėl prasmės apie juos daug rašyti nėra.
Pensininkai. Gimę, užaugę, pasenę, bet taip ir nespėję numirti sovietmečiu, jie tebegyvena 1960-1980 metų realybėje, kai Dievas kelyje buvo milicininkas. Kadangi milicijos dabar nėra, mano vien dėl savo amžiaus turį teisę auklėti kitus. Deja, būtent dėl amžiaus jie nebegali įvertinti nei saugaus atstumo iki lenkiamo dviračio, nei greičio.
Kaimiečiai. Jie negali suvokti, kad dviratininkai gali būti be kerzinių batų, šimtasiūlių vatinukų ir blaivūs. Todėl, pamatę kelyje ryškiaspalviais marškinėliais vilkintį ir net šalmą ant galvos turintį dviratininką, jie mano, kad jis ir taip saugus, jo saugoti nereikia - skirtingai nuo kas vakarą iš kaimyno tvarto parsvirduliuojančio Zigmo, kurį namo parveda kelią mintinai išmokęs dviratis.
Moterys... Na, negi imsi kalbėti apie gražiąją lytį negražiai?Ypač kai tave stebi budri Lygių galimybių kontrolieriaus (-ės, jei tiksliau) akis? Nesakykime nieko. (Beje, ne į temą: ar žinote, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje iš 13 darbuotojų tik 2 yra vyrai?!)
O šiaip visas šias kategorijas vienija bendras bruožas: jie nesuvokia, kad keliai padaryti ne automobiliams. Keliai padaryti žmonėms. Dviratininkai - irgi žmonės, kad ir kaip tai kai kam atrodytų keista. Būkite žmonės ir jūs, vairuotojai!
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą