Kažkaip netikėtai visi užmiršome gripą nuo kurio kasmet su šia ašarų pakalnę atsisveikina dešimtys bendrapiliečių (2018 – 2019 m. mirė 12 žmonių), o užsikrėtusiųjų asmenų priskaičiuojama dešimtimis tūkstančių. Tačiau reikalo esmė kitur– gripo epidemija niekada panikos nesukėlė, o čia kol kas vos vienas atvejis, o valstybėje beveik karo stovis.
Iš pradžių buvo žiniasklaida. Aprašinėjo, komentavo kas, kur, kaip ir kiek, pailiustruodavo nuotraukomis ir vaizdo medžiaga kur miestų gatvės pustuštės, o žmonės veidus užsidengę kaukėmis.
Lietuviai viską įdėmiai stebėjo ir fiksavo savo neaprėpiamos atminties labirintuose. Tada puolė į prekybos centrus ir ūmiai iššlavė visas kruopas ir makaronus. Prie brandaus ir išvystyto socializmo tai būtų buvusi tragedija, nes kitos kruopos parduotuvėse atsirastų, geriausiu atveju, po metų kitų. Dabar privežė jau kitą dieną.
Tačiau užsitikrinus sotų gyvenimą tautiečiams dingtelėjo netikėta mintis – kas iš tų kruopų, jei užsikrėsiu ir numirsiu? Taigi liks jos nesuvalgytos! Tada puolė pirkti dezinfekuojančių skysčių.
Nusiaubė vaistines - neliko nė lašo! Tepė, tryne viską kas tepama ir trinama. Kai jau buvo beveik viską ištepę ir ištrynę kažkas pasėjo abejonę – o kas jei tas nelemtas virusas prasprūs pro kokią nors blogai pateptą, ar ir visai nepateptą vietą? Reikia kaukių!
Tada lyg į uodegą įkirpti užgriuvo vaistines. Per porą dienų iš ten dingo viskas kuo tik galima užsidengti veidus. Niekam nebuvo įdomu, ar tie veido dangalai tam reikalui tinka.
Svarbu, kad bus galima paslėpti veidą ir taip išgąsdinti tą koronovirusą. Kai jau nebeliko jokios vilties nusipirkti legaliai, vogė tas kaukes iš ligoninių ir poliklinikų, stomatologijos kabinetų.
Juodojoje rinkoje kaukių kaina pakilo tūkstančiu procentu!Bet lietuvis nebūtų lietuvis jeigu taip brangiai įsigytą daiktą iš karto imtų dėvėti. Padėjo į patogią vietą ir nekantriai laukia tinkamos progos. Žiūrėk, ir sulauks, juk plačiai žinoma, kad jei ko labai lauki, visada sulauki.
Tada jau sujudo ir valdžia. Ilgai nesvarsčiusi visiškai sveikoje valstybėje paskelbė ekstremalią padėtį, mat taip lengviau bus nusipirkti naujų kaukių, nes nereikės skelbti konkursų, o ir dezinfekuojančių skysčių iš spirito gamintojų galės be problemų įsigyti.
Taip lyg ir logiškai pradėję valdžios vyrai sustoti nebegalėjo, nusprendė nebeorganizuoti masinių renginių, konferencijų, varžybų, minėjimų... Tačiau tas draudimas išėjo kažkoks skystas, gal net tais dezinfekuojančiais skysčiais atskiestas. Niekas dėl to galvos nesuko.
Darželinukai ėjo į darželius, moksleiviai - į mokyklas, studentai - į universitetus ir kolegijas... Kauno žalgiriečiai neatšaukė dviejų Eurolygos rungtynių į kurias susirinko po 15 000 žiūrovų. Net pats Lietuvos prezidentas su pirmąja ponia audringai sirgo, rankomis mojavo, glėbesčiavosi su aplinkiniais.
Pikti liežuviai mala, kad visi aplinkiniai buvo gerai ištrinti tais dezinfekuojančiais ir deficitiniais skysčiais. Protingesni teigia, kad valstybės vadovas taip norėjo parodyti, jog sunkią tautai valandą lieka su ja, o ne, kad kai kurie, pasiraitoję kelnes brenda per upę į užsienį.
Taigi su Prezidentu ir pirmąja ponia viskas tvarkoje, ko negalima pasakyti apie Seimo veikėjus. Tie paėmė ir atšaukė Valstybės 30 – čio renginius. Bet ne visus. Vėliavą žadėjo pakelti, dar kažką padainuoti, tikriausiai leis jaunimui pasipurtyti ir pasitampyti grojant muzikai, bet daugiau – apsaugok Viešpatie!
Juk sueis į Seimo salę visokie nusipelnę ir šiaip garbingi asmenys, o ten prasta ventiliacija, oro nedaug, tvanku, velniai žino kas gali atsitikti.
Gali ir pats Prezidentas visus užkrėsti, juk krepšinio varžybas stebėjo, o ir kiti ne be nuodėmės - po visokius užsienius šlaistosi ir niekas deramai nepatikrino ar kokią ‚kvarabą“ prie jų neprilipo.
Kas atsakys jei koks signataras užsikrės, kieno galva lėks? Taip ir Kremliaus agentu laisvai gali būti apkaltintas!
Tad saugiau atkelti Kovo 11, kad ir į gegužės 9 arba liepos 6. Ir nieko čia keisto nėra, juk net literatūros klasikai ne vieną panašų atvejį yra aprašę. Prisiminkite, kad ir šaunųjį baroną Miunchauzeną, dovanojusį žmonėms vieną papildomą dieną metuose, arba aikštingąjį apsišaukėlį Fomą Fomičių iš Fiodoro Dostojevskio „Stepančikovo dvaro ir jo gyventojų“, paskelbusiam, kad savaitėje bus du ketvirtadieniai.
Daugelio dabartinių veikėjų galvose Kovo 11 – oji tik šventelė, nereikšmingas įvykis. Juk nepalyginsi su Spalio revoliucijos metinėmis, kada Maskvos Raudonojoje aikštėje karinis paradas vyko net vokiečiams stovint prie miesto vartų.
Atšvęsime Kovo 11 – ąją kokią nors kitą dieną ir viskas bus gerai. Publika patikrinta, užgrūdinta, prieš 30 metų po tankais griuvusi, rusų desantininkų nepabijojusi, atlaikiusi blokadą, Kremliaus grumojimus, Jedinstvos išpuolius...
Taigi, pas mus kaip visada. Arba darome taip kaip nereikia daryti, arba, neaišku dėl ko, nieko nedarome Kas nusprendė, kad žmonės, taip pat ir anų 30 metų senumo įvykių dalyviai, išsigando?
Va, Prezidentas ir pirmoji ponia neišsigando, bendrapiliečiai užplūdę „Žalgirio“ areną, - nelabai, tiesa, „užsizapasinę“ kruopų ir kaukių laukia. Taip sakant dėl viso pikto, gal kada ir prireiks.
Neprireiks, jei veikėjai laikantys save valstybės vyrais avansu „nedės į kelnes“. O tai dabar itin pavojinga, nes iš prekybos centrų masiškai šluojamas tualetinis popierius.
Tad paskubėkite, ponai! Juk visiems tikrai neužeks!
Redakcija už straipsnio autoriaus nuomonę neatsako.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą