2019 m. vasario 16 d. 11:15 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Nuomonės  >  Nuomonės

Nuomonės

Apie "Armani" švarką ir vaistų kainas

(3)

2016-09-30, 14:01

Dr. Jonas Sąlyga

Apie "Armani" švarką ir vaistų kainas nuotrauka, foto

KAINA. Vaistų kainodara nėra jokia paslaptis. Didžiausią dalį sudaro visos jo sukūrimo, patentavimo ir pagaminimo išlaidos, pelnas. Taip pat - lėšos, skirtos reklamai, produktui įvesti į rinką. Savo dalį pasiima tiekėjai, tarpininkai, platinantys naująjį produktą. Be viso kito, tą vaistą visais įmanomais mokesčiais apkrauna valstybė.

© ITAR-TASS/SCANPIX nuotr.

Kaltinti prekybos centro kasininkę dėl aukštos prekės kainos yra tas pats kaip keikti Naglį Šuliją dėl lietingos vasaros. Kur kas sunkiau sergančiam žmogui, už vaistus kas mėnesį paklojančiam didesnę dalį savo pajamų. Ką daryti, kam skųstis, pagaliau, kas kaltas, kad paprasti vaistai, "prie ruso" kainavę kapeikas, dabar pakilo į kosmines aukštumas?

Gydytojai lyg ir niekuo dėti, jie tik receptus išrašo, tad gal ministerija, kurios rankose sutelktos visos galios, o gal Seimas, leidžiantis įstatymus ir kontroliuojantis jų vykdymą, arba Privalomas sveikatos draudimo fondas (PSDF), skirstantis lėšas vaistų kompensavimui? Net jei kalti būtų jie visi, yra ir kitų priežasčių, apie kurias dažnas vaistų vartotojas neturi jokio supratimo. Galvoje turiu vadinamuosius etinius ir generinius vaistus.

Mauna paskutines kelnes

Etiniai vaistai, literatūroje dar vadinami patentuotais, originaliais arba inovatyviais, yra kuriami įvairių farmacijos kompanijų. Kuriant juos dirba dešimtys mokslininkų, vadybininkų, teisininkų, medicinos etikos ir patentavimo specialistų, įvairių sričių ekspertų ir konsultantų. Tai nepaprastai sunkus ir sudėtingas darbas, reikalaujantis milžiniškų laiko sąnaudų. Amžiaus pradžioje etinių vaistų naujos molekulės sintezei pakako 200-400 milijonų dolerių, o dabar jau reikia vieno milijardo eurų!

Matyt, nereikia aiškinti, kad tokių vaistus kuriančių kompanijų biudžetai yra milžiniški, neretai viršijantys Lietuvos bendrąjį vidaus produktą. Vaistus sukūrusi kompanija gauna išskirtines teises patento galiojimo laikotarpiui juos platinti (ES ir Lietuvoje - dešimčiai metų). Kompanija nustato kainą, kuri ne tik turi padengti visas vaisto kūrimo išlaidas, bet ir atnešti pelną. Dėl to etiniai vaistai yra labai brangūs, juos nusipirkti gali toli gražu ne visi net vidutines pajamas gaunantys žmones. O valstybės, taip pat ir Lietuva, etinių vaistų beveik nekompensuoja, todėl žmonės, norėdami gauti naujus, efektyvius etinius vaistus, neretai priversti nusimauti paskutines kelnes.

Aukštai pakelta kartelė

Generiniai, arba nepatentiniai, vaistai yra etinių vaistų kopijos. Jų veiklioji medžiaga yra tokia pat kaip ir etinio vaisto, labai panašios arba net tokios pat ir kitos charakteristikos. Į rinką jie įleidžiami tik įrodžius, kad jie chemiškai ir biologiškai nesiskiria nuo etinių vaistų. Svarbu ir tai, kad generiniai vaistai mažiausiai trečdaliu pigesni už etinius.

Tokia situacija žmones pastato ties sudėtinga dilema - rinktis brangius patentuotus vaistus ar pigesnes jų kopijas? Viskas kaip drabužių parduotuvėje: gali nusipirkti "Armani" švarką už porą tūkstančių eurų arba jo kopiją už du šimtus. Tačiau, jei tas švarkas pasiūtas gero siuvėjo, kuris laikėsi visų dizaino, technologinių ir kokybės reikalavimų, naudojo aukštos kokybės medžiagas, tai net autoritetinga ekspertų komisija sunkiai nustatys, ar tai originalas, ar kopija.

Turtingų šalių gyventojai dažniausiai renkasi pigesnius generinius vaistus. Danijoje tokius vaistus vartoja 72 proc. sergančiųjų, Vokietijoje - 76 proc., o Lietuvoje - tik 50 proc. ligonių.

Suprantama, kad sergantysis visada trokšta gydytis naujausiais, efektyviausiais vaistais, tačiau jau vien tai, kad tokių turtingų valstybių gyventojai tenkinasi generiniais preparatais ir yra kur kas sveikesni už lietuvius, rodo, kad mums kartelę reikia nuleisti žemiau.

Lietuvoje net 94 proc. žmonių mano, kad generiniai vaistai yra tik prastas etinių vaistų pakaitalas. Tokios nuostatos nėra teisingos. Dauguma minėtų vaistų savo gydomosiomis savybėmis labai mažai kuo skiriasi nuo etinių.

Nemaloni realybė

Tačiau pas mus net ir generiniai vaistai yra per brangūs. Jei valstybė nekompensuotų kainų, jie būtų prieinami toli gražu ne visiems sergantiesiems.

1,2 mln. Lietuvos gyventojų vartoja kompensuojamus vaistus. Lietuvoje kompensuojami 800 pavadinimų vaistai. Tam kasmet išleidžiama per 200 mln. eurų. Dar daugiau nei 50 mln. sumoka patys pacientai.

Iš tokių vaistų sąrašo tikėdamiesi didesnio klinikinio efekto sergantieji dažniausiai renkasi brangiausius. Ne paslaptis, kad kartais ir gydytojai įsiūlo ligoniams konkrečios firmos ir toli gražu ne pigiausius generinius vaistus.

Štai kad ir širdies ligoms skirti kompensuojamieji vaistai. Jų kainos ligoniams svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų. Lietuvoje net 64 proc. visų kompensuojamųjų vaistų yra skirti širdies ligomis sergantiems žmonėms gydyti. Būtent jie daugiausiai ir permoka. Rinkdamiesi pigesnius kompensuojamuosius vaistus sergantieji išleistų tris kartus mažiau ir taip sutaupytų 22 mln. eurų. Vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas kardiologinių vaistų priemokoms išleidžia 46 eurus, kai tą patį klinikinį efektą galėtų pasiekti išleisdamas tik apie 15 eurų.

Lietuvos mastu sergantieji kompensuojamųjų vaistų priemokoms 2015 m. išleido 53,8 mln. eurų. Nors rinkdamiesi ne pačius brangiausius vaistus galėjo išleisti 21,3 milijono!

Taigi, sutaupyti galima. Ir nemažai. Deja, psichologinis nusiteikimas, kad brangesnis vaistas visada yra geresnis, siekis per trumpiausią laiką gauti didžiausią gydymo efektą, draugų, giminių ar net kaimynų patarimai gydytis tik tais, o ne kitais vaistais, nes jie žino, kad nuo jų kažkas pasveiko, verčia sergantį žmogų iš paskutiniųjų spaustis, kad tik gautų norimą, dažnai labai brangų, bet jokiomis išskirtinėmis klinikinėmis savybėmis nepasižymintį vaistą.

Kur kas sunkiau yra tiems, kurių ligoms gydyti yra būtini nauji, efektyviai ligą gydantys etiniai vaistai. Dažnai jų kaina, ypač gydant retas ligas, yra milžiniška, įkandama tik turtingam žmogui. Ką tokiu atveju daryti?

Kol kas nėra bendro šios problemos sprendimo. Vienose valstybėse yra kaupiamos tikslinės lėšos, steigiami specialūs fondai, organizuojamos labdaros akcijos, prašoma mecenatų pagalbos.

Jei pažadai šildytų

Vaistų kainodara nėra jokia paslaptis. Didžiausią dalį sudaro visos jo sukūrimo, patentavimo ir pagaminimo išlaidos. Suprantama, užpatentavę vaistą ir suskaičiavę visas išlaidas, vaisto savininkai neužmiršta paskaičiuoti ir pelno dalies, sudarančios nemažą dalį vaisto kainos. Toliau seka lėšos, skirtos reklamai, produktui įvesti į rinką. Savo dalį pasiima tiekėjai ir pagaliau tarpininkai, platinantys naująjį produktą. Be viso kito, tą vaistą visais įmanomais mokesčiais apkrauna valstybė.

Tuo pat metu valstybė labai nenoriai kompensuoja etinius vaistus. Ir tai suprantama, juk idealiu atveju kompensavimo sistema turėtų veikti taip, kad daugumai pacientų būtų prieinami kuo pigesni medikamentai, o sunkiomis ligomis sergantiems būtų kompensuojami brangūs etiniai vaistai. Tačiau ligoniams tai nė motais, jie nori gydytis geriausiais, efektyviausiais ir naujausiais vaistais. Todėl natūraliai kyla klausimas, ar įmanoma sukurti sistemą, kada užpuolus negaliai visiems sergantiesiems būtų vienodai prieinami būtini ligai įveikti vaistai?

Užduotis ne iš lengvųjų, tačiau ir ne utopinė. Suprantama, pasiekti absoliutų teisingumą vargu ar kada nors pavyks, nes jei daugiau pinigų skirsime brangiems etiniams vaistams kompensuoti, mažiau jų liks generiniams vaistams ir atvirkščiai - "liūto dalį" lėšų atriekę generiniams vaistams, kaip yra dabar, skriausime tuos, kuriems vienintelė viltis pasveikti yra naujausių technologijų pagrindu pagaminti vaistai.

Paprasčiausias sprendimo būdas - padidinti lėšas, skirtas visiems vaistams kompensuoti. Valstybė tuo keliu ir eina. Deja, tempai tokie lėti, kad juntamus teigiamus pokyčius sunku pastebėti. Pernai visų vaistų kompensavimui mūsų valstybė išleido 212,6 mln. eurų, o šiais metais ta suma padidinta 4,9 mln. Atrodo, nemažai, bet, žinant poreikius, tai tik lašas jūroje.

Akivaizdu, kad didinant lėšas kompensavimui kartu reikia ieškoti ir kitų resursų. Pirmiausia tai yra susiję su vaistų viešaisiais pirkimais, kuriuos yra nugulęs toks balzganas rūkas, kad įžvelgti ten ką nors skaidresnio yra ganėtinai sunku.

Firmų, gaminančių vaistus, tiekėjų, tarpininkų, kai kurių gydytojų interesai taip persipynę, kad atpainioti juos yra ne vienerių metų darbas. Tačiau neabejotina, kad tai padarius vaistų kainos žymiai sumažėtų.

Neabejotinai vaistų kainos stipriai aptirptų, jei juos pirkdami kooperuotumės su kaimynais - latviais, estais ir ypač su lenkais. Didėjant perkamų prekių kiekiui, mažėja jų kaina. Akivaizdu, kad atitinkamos valstybės institucijos turėtų tuo užsiimti - derėtis, tartis. Deja, kol kas su kaimynais mokame tik pyktis.Teigiamai vaistų kainas paveiktų ir PVM sumažinimas ne tik kompensuojamiems, bet ir visiems vaistams.

Taigi yra daug būdų siekti, kad ir Lietuvos žmonėms vaistų kainos neatrodytų kaip galutinis ir neskundžiamas teismo nuosprendis. Čia reikalinga nuosekli, sisteminga, į pacientą orientuota vaistų politika, kur būtų aptarti ir tokie nepopuliarūs klausimai kaip valstybės monopolis kompensuojamiems vaistams, nereceptinių vaistų prieinamumo didinimas, suteikiant galimybę prekiauti jais ne tik vaistinėse ir kt.

Sveiki žmonės valdžios sprendimų gali dar palaukti, bent jau iki tol, kol susirgs. Deja, sergantieji tokios prabangos neturi, jiems lengvai prieinamų, efektyvių vaistų reikia šiandien, nes rytoj jau gali būti per vėlu.

Nuostabu būtų, jei dabar iš TV ekranų ir visų įmanomų pakampių fantastiškus pažadus žeriantys vyrai ir moterys neužmirštų, kad yra ir realus gyvenimas, kad yra konkretūs žmonės, kurių jau seniai nebešildo rinkiminiai pažadai.

Žymos: jonas sąlyga

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

stanislava

2016-10-21   15:27

IP: 78.61.82.13

Nežinojau,kad taip yra.Faktiškai esame bejėgiai. Reikia kažką daryti, bet ką?

nu nu

2016-10-01   03:05

IP: 94.194.162.192

Demokratineje Lietuvoje vaistu kaina paprastiems zmonems yra neprieinama!

nesitikejau, kad Salyga...

2016-09-30   20:30

IP: 78.61.146.170

Labai geras straipsnis. Seniai zinoma tiesa, tik dauguma pilieciu apie tai ko gero isgirs pirma karta. Isgirs ir susimastys!

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Nuomonės

Mes tolstame ne tik nuo Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo datos. Lietuva, kaip...

Nepriklausomybė – tautų Europos bendrijos pamatas nuotrauka, foto

Vasario 16-osios išvakarėse puiki proga paklausti, kaip mūsų valstybėje vykstančius procesus vertina...

Gytis Padegimas: Negali būti dviejų ponų tarnu nuotrauka, foto

Brendusi Klaipėdoje, vietą po saule radusi dizainerė ir juvelyrė Jurga Karčiauskaitė-Lago nemažai...

Meilė savo kraštui ir žmonėms nuotrauka, foto

Dažnai teigiama, jog Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, kurią sukūrė lietuvių...

Rolandas Paksas: Nepriklausomybės miražas nuotrauka, foto

"Ryto" kapitonas apie tikslą įveikti "Neptūną" nuotrauka, foto

Sportas, Vilniaus „Ryto“ komanda jau šiandien stos į „Kidy Tour“ Karaliaus Mindaugo taurės...

Įdomios vasario 16 d. TV sporto transliacijos nuotrauka, foto

Sportas, LRT

Nepriklausomybė – tautų Europos bendrijos pamatas nuotrauka, foto

Nuomonės, Mes tolstame ne tik nuo Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo datos. Lietuva, kaip...

Klaipėda švenčia Vasario 16-ąją (programa) nuotrauka, foto

Klaipėda, Vasario 16-ąją minime 101-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Kviečiame klaipėdiečius ir miesto...

Sportas, Paskelbta prieš 43 min.

Sportas, Paskelbta prieš 1 val.

Nuomonės, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...