Andrius Varnas - išsipildžiusi gyvenimo svajonė

Andrius Varnas grįžo iš daugiau kaip dvejus metus trukusios kelionės aplink pasaulį supratęs, kad, norint geriau jį pažinti, reikia 4 metų. Ir smagu, ir liūdna: rašydavo tokius gražius elektroninius laiškus, o dabar jų nebebus, lieka laukti tik knygos, nors kol kas sako, kad rašys tik rekomendacijas ir techninio pobūdžio atmintinę buriuotojams.

2008-ųjų liepos 27 d. Kintų buriavimo klubo "Marių burės" prezidentas Andrius Varnas su jachta "Ragainė II" tyliai, be brangiai kainuojančių fejerverkų, išvyko į ilgiausią kelionę savo gyvenime, trukusią dvejus metus ir 19 dienų.

"Sena mano vaikystės svajonė - apiplaukti jachta aplink pasaulį ir įsitikinti, kad žemė tikrai apvali. Duos Dievas, jeigu gerai pasiruošime, tam užteks jėgų ir sveikatos", - 2008-ųjų liepą "Vakarų ekspresui" sakė A. Varnas.

Pagaliau tai įvyko, svajonė išsipildė - sekmadienį jis grįžo namo, į Mingės kaimą. Smagu, kad viskas gerai ir sėkmingai baigėsi. Daug žmonių turi gražių svajonių, tačiau tik nedaugeliui pakanka ryžto ir atkaklumo jas paversti realybe. Jokių generalinių rėmėjų ar kelionės fondo prieš išvykdamas A. Varnas neturėjo - talkino draugai ir pažįstami. Susiruošti į žygį padėjo savasis Kintų buriavimo klubas. Nuo šiol Andriaus Varno vardas man asocijuojasi su tuo, kad kartais svajonės ima ir išsipildo.

Prieš išplaukdamas į kelionę aplink žemės rutulį buriuotojas prasitarė, kad grįžęs su dukra Rasa ketina išleisti įspūdžių knygą lietuvių ir ispanų kalbomis. Tikėkimės pažadą tesės. Tiesą sakant, ta knyga jau yra. Iš įvairių pasaulio kampelių jis siuntė elektroninius laiškus savo draugams, kuriuos buvo be galo įdomu skaityti. Jaučiuosi taip, tarsi būčiau keliavusi kartu su juo, ir visa tai patyrusi pati. Kai atsiųsdavo nuotraukų ir parašydavo, kad gražesnės vietos nėra dar matęs pasaulyje, pritardavau jam 100 procentų. Jeigu suimdavo liūdesys, visada gelbėdavausi skaitydama A. Varno laiškus. Liūdna, kad jų nebebus.

Turbūt Lietuvoje nebuvo nė vieno laikraščio ar žurnalo, kuris nebūtų užsiminęs apie šią kelionę. Tačiau kai pernai prieš Kalėdas iš paties A. Varno sulaukėme laiškelio ir linkėjimų, džiūgavome kaip vaikai - keliautojas būdamas toli nuo gimtųjų krantų, kažkur Tailando zonoje, prisiminė Klaipėdos uostą ir dienraštį "Vakarų ekspresas", tai juk tikras kalėdinis stebuklas.

A. Varnas, pasak jo paties, kiek save atsimena, tiek plaukioja. Be visų kitų dalykų, šis buriuotojas turi puikų humoro jausmą. Be to, jis aprašė daugelį pasaulio marinų, išvardino kur kokie biurokratai lindi, kiek plėšia už jachtos stovėjimą, kokius keistuolius, tiesiog gyvenančius jachtoje ant vandens, sutiko, informavo, kaip kokiose vietose reikia buriuoti, kur kokios žuvys kimba, prisiuntė daugybę nuotraukų. Visa tai sudėjus į krūvą - jau ir knyga, ne tik pasakojanti apie gyvenimą daugelyje šalių, bet ir vadovėlis buriuotojams apie tai, kaip reikia keliauti apie pasaulį.

"Kartais net galva pradeda suktis nuo šalių, papročių, kultūrų gausybės", - rašė A. Varnas.

Jis nenorėjo siekti rekordų, veržtis į štormus, tapti kokiu nors didvyriu. Norėjo plaukti ramiai nuo salos iki salos, susipažinti su gamta, ten gyvenančiais žmonėmis. Tai ir padarė.