Amžina "Maskvos ranka".

Per pastaruosius du mėnesius, kai tik buvo pranešta apie Danijos žuvies perdirbimo kompanijos "A. Espersen A/S" ketinimus Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje statyti žuvies perdirbimo gamyklą, praktiškai visoje šalies spaudoje ("Vakarų ekspresas", "Lietuvos žinios", Vakaro žinios", "Ekstra", "Lietuvos aidas", "Respublika" ir kt.) pasipylė "užsakytų ir inicijuotų" straipsnių serija. Juose juodinama ne tik Danijos bendrovė, bet ir šios šalies ambasadorė bei Lietuvos teisėsauga.

Veikiantys asmenys

Šis totalinis puolimas - ilgo proceso viršūnė, kurio ištakos siekia Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento vadovą Vytautą Vaitiekūną ir Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų (VLŽŽP) konfederacijos vadovą Algirdą Aušrą, tiksliau - jų sumanymą biudžeto lėšomis susikurti gerovę. Būtent V. Vaitiekūno iniciatyva per 3,3 mln. litų buvo skirta išvakarėse paskubomis sukurtai VLŽŽP konfederacijai. Oficiali pinigų skyrimo versija - "žuvininkystės infrastruktūros gerinimas".
Didžiąją pinigų dalį konfederacija spėjo iššvaistyti. Pagal susikurtą verslo schemą, vėliau šie pinigai turėjo būti susigražinti iš biudžeto nesumokėtų mokesčių ir kitu pavidalu. Be to, pagal verslo planus, Žvejų uostelyje įsteigtame žuvies aukcione būtų įvestas papildomas 5 proc. mokestis visam parduodamam žvejų laimikiui.
Nors buvo skelbta, kad Vakaruose nupirkta įranga, tačiau realiai ji Lietuvos nepasiekė. Pinigai iškeliavo, bet atgal nieko negauta. Kur jie yra, aiškinasi teisėsaugos struktūros.
Be to, konfederacija pagal savo įstatus negali verstis komercine veikla ir investuoti į valstybinį objektą - statomo Žvejų uostelio infrastruktūrą.
Uostelyje, negavus atitinkamo leidimo, užsakyti ledo saugyklos darbai. Už juos viena Vakarų firma gavo 400 tūkst. litų. Ši darbus užsakė Lietuvoje - "Hojos metalo konstrukcijoms" sumokėjo jau 80 tūkst. litų. Savo ruožtu "Hojos metalo konstrukcijos" pasamdė individualią įmonę, kuriai sumokėjo 8 tūkst. litų. Beje, individuali įmonė priklauso AB "Senoji Baltija" administracijos darbuotojui ir jau turi rūpintis nugriovimo to, kas spėta pastatyti.
Veikiančių asmenų pozicijų sutvirtinimui reikėjo įteigti mintį, jog VLŽŽP konfederacija yra vienintelė ir nepakartojama visų Lietuvos žvejų atstovė, kad ponas A. Aušra - pats rimčiausias verslininkas Lietuvos pakrantėje, o visi oponentai, kas jie bebūtų, pikčiausi tautos ir šalies valstybingumo priešai.

Danai pasirodė ne laiku

Tikslas beveik būtų pasiektas, jeigu ne minėtos Danijos bendrovės pasirodymas. "A. Espersen", Baltijos jūros žuvies rinkos mastais, supergigantas. Kompanijos apyvarta viršija 0,5 mlrd. litų, ji turi penkias gamyklas Danijoje ir Lenkijoje. Ne veltui V. Vaitiekūnas įžvelgė "danų grėsmę" keliems jo ir A. Aušros suburtiems žvejams. "A. Espersen", jeigu tik panorėtų, Lietuvos valdžią nesunkiai įtikintų V. Vaitiekūno ir A. Aušros avantiūros beprasmybe.
Kitas šaunios operacijos biudžeto pinigais kliuvinys - teisėsauga. Ji smerkiama vien už tai, kad drįso pradėti tyrimą! Kad būtų rimčiau, įpainioti Seimo nariai socialliberalai Rimas Valčiukas ir Vaclovas Stankevičius, kurie neva "užsiundė" teisėsaugą. Prisigalvota iki to, jog V. Stankevičiui surastas neva STT dirbantis brolis. R. Valčiukas užpultas todėl, kad yra Seimo Jūrinės ir žvejybinės komisijos pirmininkas ir atsisakė sveikinti VLŽŽP konfederacijos aferas.

Pažįstama propaganda

Į visą šią istoriją galima būtų nekreipti jokio dėmesio, jeigu ne "užpulto ir skriaudžiamo" A. Aušros pasirinktas vyresniajai kartai iki skausmo pažįstamas propagandinis stilius. Iš vienos pusės, A. Aušra ir V. Vaitiekūnas visas pasiekiamas valstybines institucijas apipylė pareiškimais ir anoniminiais laiškais, iš kitos - pasamdė siauruose sluoksniuose gerai žinomą verslininką, pastaruoju metu - juodųjų žiniasklaidos technologijų meistrą iš Maskvos.
"Skriaudžiamieji" parašė, nepilnais duomenimis, tris anoniminius laiškus, tris protesto laiškus bei keturis pareiškimus į prokuratūrą. "Juodasis talentas" iš Maskvos parašė ar suorganizavo daugiau kaip 20 straipsnių laikraščiuose bei žurnaluose.
Rėkiantis skundiko viešųjų ryšių technologijų stilius Lietuvoje paveldėtas ir sovietinės praeities. Tai šiek tiek galima paaiškinti tuo, kad A. Aušra yra paskutiniojo Klaipėdos miesto komunistų partijos sekretoriaus Gurecko žentas ir todėl jaučiasi savas tarp sovietinio darbo stiliaus mohikanų.

Dar vienas A. Aušra

Šioje kompanijoje puikiai dera ir jau minėtas maskviškis, kuris, ko gero, yra giminaitis. Paradoksas, tačiau jis irgi Algirdas Aušra. Vardo ir pavardės sutapimas tiesiog stulbinantis.
Anksčiau A. Aušra-Maskviškis vertėsi metalų prakybos verslu "plačiojoje tėvynėje". Specialiųjų tarnybų duomenimis, prieš dvejus metus per savo verslą rimtai "įklimpo" Maskvoje. Nešiojo neperšaunamą liemenę, beveik atsisveikino su gyvenimu. Ieškant priedangos neištvėrė - kreipėsi į Rusijos specialias tarnybas. Jį "išgelbėjo". Kaip įtariama - padėjo ne už ačiū, nes tokiu būdu veikia specialios tarnybos visame pasaulyje. Skolingas - atsiskaityk.
Po "išgelbėjimo" A. Aušra-Maskviškis didesnę laiko dalį praleidžia Maskvoje, kur vadovauja mažai kam žinomam Lietuvos biznio centrui. Tačiau Lietuvoje pradėjo naują verslą, įkurdamas skambiu pavadinimu UAB Baltijos verslo vystymo agentūra, kurios veikla apibūdinama trumpai: šmeižto organizavimas bei oponentų juodinimas per radiją, spaudą ir televiziją. Kiti septyni bendrovės darbuotojai Vilniuje nieko kito nedaro, tik kasdien kopijuoja Lietuvos žiniasklaidą, renka politikų, verslo atstovų, valstybės pareigūnų dosjė. Ypatingai domisi Klaipėdos uostu. Kaupiama duomenų bazė reguliariai persiunčiama į Maskvą. Ši veikla pelno neduoda, bet kažkas ją finansuoja. Visame pasaulyje tokio pobūdžio veikla vadinama politine bei ekonomine žvalgyba "iš oficialiųjų pozicijų". Taigi, A. Aušros-Maskviškio agentūrą galima pavadinti žvalgybos struktūra.
Abu A. Aušros pasirašė sutartį. "Kontrakto" mėnesio suma siekia 15 tūkst. litų.
Keistas sutapimas, kad "žvejybine propaganda" nukreipta prieš Seimo NATO komiteto pirmininką V. Stankevičių ir Danijos karalystę, kuri oficialiai yra Lietuvos kuratorė stojant į NATO ir ES. Oficialioji Maskva, kaip žinia, nėra patenkinta Lietuvos euro-integraciniais siekiais. Yra pagrindo įtarti, kad A. Aušra-Klaipėdiškis per savo neatsargumą, arba tiksliau - didelį biudžetinių lėšų troškimą, iš tikrųjų tapo didelio politinio žaidimo auka.
Situacija įdomi, intriguojanti ir verta politinio detektyvo. A. Aušra-Klaipėdiškis ir V. Vaitiekūnas, teisėsaugos institucijų įtariami biudžeto pinigų neteisėtu panaudojimu, to pačio biudžeto pinigų pagalba šmeižia ir juodina Lietuvos specialiąsias tarnybas, teisėsaugą, Seimo narius, užsienio kompanijas ir ambasadorius, taip sunkindami Lietuvos užsienio ir vidaus politikos veiksmus. Tokių dalykų Lietuvoje galima pamatyti ne dažnai.