Požiūris į geriantį žmogų nevienodas. Vienaip jį mato akademikas, gydytojas, kitaip žmona ar vaikai. Per daug geriantys yra ligoniai. Bet ne visi nori gydytis. Žinau specialistų, kurie tvirtina, kad jei pastarieji turi pinigų gėrimui, tai tegul turi pinigų ir gydymui. Kitaip sakant, priklausomybių gydymas turi būti apmokamas iš paciento kišenės, nesikreipiant į valstybę. Gerai, kad tai būtų tik liga, bet alkoholizmas turi ir kitokių pusių. Taigi pabandysiu tik pažvelgti į porą spalvų. Todėl pirmas klausimas – kaip tampama alkoholiku, paskutinis – kaip išeiti iš tos ligos.
Tiesa, ilgus abstrakčius kalbėjimus reikia pakeisti statistiniais duomenimis ir tuomet galvoti apie procesus. Nedidelė ištrauka iš vieno rajono sveikatos tyrimo ataskaitos:
11-18 m. moksleiviai pirmą kartą vartojo alkoholį
- 122 vaikai, būdami 11 metų amžiaus, jau buvo pasigėrę,
- 43 vaikai, būdami 12-13 metų amžiaus, jau buvo pasigėrę,
- 72 vaikai, būdami 14-15 metų amžiaus, jau buvo pasigėrę.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2016 metais Lietuvoje alkoholiu apsinuodijo ir į gydymo įstaigas pateko 224 vaikai. Jauniausiam vaikui buvo vos 9-eri metai. Medikų pagalbos prireikė ir 29-iems 13-mečiams ir net 48-iems 14-mečiams.
Taigi 11-15 metų vaikai jau sugeba prisigerti. Kartais prisigėrimas baigiasi. Higienos instituto duomenimis, 2016 m. 670 žmonių mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių, tai 62 mažiau negu 2015 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (46,1 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (28,8 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,2 proc.).
Tai jau turime du faktus: 1) gerti pradedama anksti, tokios galimybės yra, 2) mirti galima ir nuo alkoholinių gėrimų tiesiogiai, ir tai patvirtina statistika.
Dabar privalome pereiti prie priežasčių ir pasekmių. Pirmiausia reikia atskirti vaikų ir paauglių norą pažinti pasaulį, ir nevadinti noro išbandyti alkoholio poveikį alkoholizmu. Bando daugelis, suserga mažuma. Tiesa, antrasis faktas verčia galvoti apie alkoholinių gėrimų (įskaitant silpnus alkoholinius kokteilius) prieinamumą ir to pasekmes.
Taigi užtenka faktų, nelyginsiu Lietuvos geriančiųjų su kitomis šalimis. Gerai, jog nebeužimame pirmos vietos ir skubriai veržiamės žemyn, bet pati problema išlieka. Nedarant skubotų apibendrinimų, galima pastebėti, kad vaikai ir jaunimas pradeda „degustuoti“ alkoholį tuomet, kai jis nesunkiai prieinamas, pavyzdžiui, jis yra tėvų bare. Vadinasi, galima numanyti, jog apsunkinus alkoholio prieinamumą tokie „bandymai“ irgi nusikeltų.
Tiesa, daug didesnę įtaką alkoholizmui išsivystyti daro jaunimo bei brandaus amžiaus sudaromos galimybės. Tiesa, jas galima vertinti kaip teigiamai, taip ir neigiamai. Socialinė žala, kurią patiria piktnaudžiaujantis alkoholiu asmuo, susijusi ir su jo elgesio bei gėrimo kontrolės sutrikimais. Tačiau čia reikia pabrėžti, kad ne tik priklausomybė nuo alkoholio, bet ir aplinkiniai žmonės skatina gėrimo kontrolės praradimą. Atlikta apklausa rodo, kad dažniausiai gerti alkoholį skatina draugai ir giminės (žr. pav.).
Tiesa, šie rezultatai tik patvirtina tai, ką numano daugelis. Gerti skatina draugai, nors iš tiesų tokie draugus pasirenka pagal potraukį. Labai panašu būna ir šeimose, kai abu sutuoktiniai pagal gėrimo potraukį sutampa. Tiesa, čia aiškiai nukenčia vaikai, jei jų yra. Nors dabar jau vyrauja situacija, kai žmona (kartais ir vyras) stengiasi sustabdyti nenumaldomą norą išgerti. Negaliu sakyti, kad tai gerai, nes geriau tokio poreikio nebūtų.
Alkoholizmas – liga, kuri turi socialinę priežastį. Todėl galima aiškiai pasakyti, kad šio sirgimo plitimui mažinti būtina keisti visuomenines sąlygas, t.y. mažinti realias galimybes bet kuriuo metu gauti ir vartoti ligą sukeliančias medžiagas. Antra išvada irgi nelabai sudėtinga: po ligos sustabdymo tikroji išgijimo sąlyga yra tos socialinės aplinkos sukūrimas, kuri neleis grįžti prie ydingų įpročių. Alkoholizmas – socialinė liga ir medicina čia gali gana nedaug.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą