2020 m. rugsėjo 29 d. 04:04 val., antradienis

ve  >  Žinios  >  Nuomonės  >  Nuomonės

Nuomonės

A. Tuma: "Klaipėda ir traukiniai. Aistras paverskime miestui ir uostui naudingais sprendimais"

(6)

2020-09-17, 10:29

Arūnas Tuma

A. Tuma: "Klaipėda ir traukiniai. Aistras paverskime miestui ir uostui naudingais sprendimais" nuotrauka, foto

© Arūnas Tuma

Reklama

Istorijos ratas sukasi. Geležinkeliai, jų planavimas, statyba visais laikais kėlė aistras. Amerikos čiabuvių indėnų atkaklus pasipriešinimas naujai tiesiamoms geležinkelio linijoms turbūt yra žinomiausias ir chrestomatinis to pavyzdys. Dvidešimt pirmo amžiaus Klaipėdoje gyvena ne indėnai, o geležinkelio tinklo strategai, norisi tikėti, irgi nebesivadovauja laukinių vakarų taisyklėmis.

1872 – 1875 metais buvo nutiesta geležinkelio linija Tilžė – Klaipėda. Ėmus ją aktyviai naudoti, 1881 metais pastatytas senasis traukinių stoties pastatas. Priešais geležinkelio stotį suplanuota ir išgrįsta pirmoji miesto reprezantacinė aikštė. Taip prasidėjo Klaipėdos geležinkelio centrinio kelyno istorija.

Aišku, kai jis kūrėsi, tai buvo retai apgyvendintas miesto pakraštys. Bėgant metams Klaipėda augo, plėtėsi. Centrinis geležinkelio kelynas ir stoties pastatas liko apsuptas augančio miesto.

Augantys geležinkelio transporto srautai, poreikis manevruoti, perstatyti sąstatus ėmė nesutapti su miesto interesais. Dar 2007 metų Klaipėdos Bendrajame plane numatyta galimybė svarstyti kur galima būtų iškelti geležinkelio kelyną iš centrinės miesto dalies, taip vadinamo stoties rajono.

Praėjus trylikai metų, š. m. birželio 22 d. pasirodė LR Vyriausybės nutarimas, kuris įpareigojo pradėti rengti naujus planavimo dokumentus, numatant Klaipėdos centrinio kelyno iškėlimo galimybę į Girulius arba Kopūstų kaimą.

Miesto bendruomenei tokia žinia trenkė lyg žaibas iš giedro dangaus. Pasirinkus Girulių variantą, reikštų, kad rekreacinė miesto teritorija patirtų didžiulę intervenciją, būtų sunaikinta dalis Girulių miško. Kitaip tariant, Girulius, kaip kurortą reikėtų pamiršti.

Didžiausias paradoksas yra tai, kad toks variantas nereiškia iškėlimo iš miesto. Tai yra visų problemų perkėlimas iš miesto centrinės dalies (stoties rajonas) į šiaurinę miesto dalį (Giruliai), kur irgi gyvena klaipėdiečiai. Ir dar didesnių problemų sukūrimas ekologiniu, rekreaciniu požiūriu.

Tada kokia tokio perkėlimo prasmė ? Išleidžiami milžiniški pinigai, bet jokios vertės nesukuriama? Triukšmas, kaip vyko, taip vyks. Tarša irgi. Pagaliau, netgi vertinant infrastruktūriniu požiūriu, perkėlus kelyną į Girulius ar Kopūstus geležinkelio pralaidumas nėra padidinamas.

Tokių scenarijų modeliavimas yra strategiškai netoliaregiškas sprendimas.

Greičiausiai padiktuotas siaurų žinybinių interesų, neįvertinant visos transporto grandinės, kaip visumos.

Deja, vis dar trūksta suvokimo apie neatsiejamą Lietuvos geležinkelių tinklo koreliaciją su Klaipėdos uostu. Kad šios dvi labai svarbios šalies transporto jungtys privalo turėti sinergiją. Juk kroviniai atvežami bėgiais nėra iškratomi į Kuršių marias. Jie pakraunami į laivus. Lygiai taip pat kroviniai, kurie yra geležinkeliu išvežami, jie nėra ištraukiami iš Kuršių marių dugno, o atplukdomi laivais į uostą ir iškraunami.

Iš 46 mln tonų Klaipėdos uoste perkraunamų krovinių per metusapie 26 mln tonų yra atvežami ir išvežami geležinkeliais. Taigi jau dabar daugiau negu pusę LG per metus pervežamų krovinių yra orientuoti į Klaipėdos uostą.

Reklama

Todėl LG planuodama savo infrastruktūros vystymą neišvengiamai turi atsižvelgti ir į Klaipėdos uosto plėtros specifiką ir tendencijas.

Toliau nagrinėjant statistiką darosi aišku, kad iš 26 mln tonų geležinkeliais atvežamų krovinių, šiaurinėje uosto dalyje kraunama tik 10 mln tonų, o pietinėje uosto dalyje 16 mln tonų krovinių. Esmė yra ta, kad į pietinę uosto dalį apie du trečdaliai visų krovinių yra atgabenami ta pačia šiaurine kryptimi.

Iš Radviliškio per Kužiai – Kretinga kryptį ir per šiaurinę Klaipėdos dalį, per Klaipėdos geležinkelio stotį, kertant visą miestą išilgai. Todėl išplėtus uosto geležinkelio infrastruktūrą šiaurinėje miesto dalyje ar šiaurinėse miesto prieigose, geležinkelio transporto judėjimo į uosto pietinę dalį problema nebūtų išplėsta.

Ir toliau kroviniai per visą Klaipėdos miestą vienu keliu judėtų į “ Draugystės “ geležinkelio stotį, esančią pietinėje miesto dalyje ir atgal. Ši problema laikui bėgant taptų dar didesnė. Nes remiantis Klaipėdos uosto perspektyviniais planais, uosto krovos apimčių augimas jau didėja ir ženkliai didės uosto pietinėje dalyje. Tai reiškia, kad ateityje, vieninteliu keliu į pietinę uosto dalį reikės pervežti arba išvežti dar daugiau krovinių.

Sutikite, kad tokioje situacijoje, planai modernizuoti šiaurinėje dalyje esančius kelynus, išleidžiant milžiniškas sumas yra visiškai neracionalūs ir nepaaiškinami. Stumdyk kiek nori tuos sąstatus už brangiai sutvarkytuose geležinkelio mazguose, jie vis tiek tik vieninteliu keliu galės patekti į pietinę uosto dalį.

Ką reiškia vienintelis kelias, tokioje strateginėje, visai Lietuvai svarbioje atkarpoje? Vienintelis kelias tokiam krovinių kiekiui sudaro dideles rizikas. Dėl didelio apkrovimo, nenumatytų incidentų, einamųjų remontų, nuolatos egzistuoja sklandaus transportavimo sutrikimo rizika.

Reklama

Jau nekalbant apie galimas diversijas. O kur dar miestiečiams ypač aktuali triukšmo ir taršos problema.

Visi esame suinteresuoti visuomenines lėšas investuoti efektyviai. Įvertinus uosto plėtros planus ir jau apsisprendus, kad mūsų uostas bus vystomas pirmiausiai pietinėje dalyje, būtina ieškoti sprendimų, kaip padidinti geležinkelio tinklo pralaidumą šia kryptimi. Taip pat perspektyvoje užtikrinti alternatyvų kelią kroviniams patekti ir išvežti iš uosto.

Strategiškai vertinant geležinkelio infrastruktūros plėtrą Lietuvoje, esamą padėtį iš esmės pakeistų naujos pietinės atšakos atvedimas į uostą. Radviliškio – Pagėgių – Klaipėdos kryptis duotų kokybišką šuolį visoje Lietuvos transporto grandinėje vystant rytų – vakarų transporto koridoriaus pajėgumus. Krovinių judėjimas į uostą ir iš uosto būtų diversifikuotas ir vyktų tiek šiaurine, tiek pietine kryptimi. Tokiu būdu natūraliai būtų sumažintas per miestą einančio kelio apkrovimas.

Sveikintinas Klaipėdos miesto Tarybos sprendimas, kuris pasiūlė koreguoti jau priimtą Vyriausybės nutarimą būtent tokio mąstymo ir argumentų atmosferoje. Lieka tikėtis, kad miesto bendruomenės žodis bus išgirstas ir oficialaus Vilniaus kabinetuose.

Neturime tapti įvairių brangiai parengtų studijų įkaitais. Reikalingas platesnis požiūris, orientuotas į ateitį. Kelyno perkėlimas iš vienos miesto dallies į kitą būtų nepateisinamas pinigų švaistymas.

Investicijos turi nešti naudą ir užtikrinti geresnius veiklos rezultatus. Visiems peržengus savo žinybinius interesus, galime pasiekti, kad visi laimės. Miestas bus saugesnis ir mažiau taršus. Lietuvos geležinkeliai, turėdami protingai išplėtotą tinklą, bus efektyvesni ir pranašesni, uostas bus labiau konkurencingas.

Reklama

Klaipėdos miesto Tarybos narys Arūnas Tuma. 

 

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Įdomu

2020-09-23   08:55

IP: 172.69.194.26

Kažkaip viskas čia sklandžiai "sugula" - gž plėtra šiaurinėje miesto dalyje netinka, kadangi nepamirškime kur gyvena p. Tuma ir kur investuoja į NT... Geležinkelio išvystymas pietinėje dalyje tinka, tik o kur randasi p. Tumos terminlas? O kaip su pietinės miesto dalies gyventojais, kurie jau šiandien dūsta nuo valymo šrenginių ir LEZ gamyklų smarvės? Ir dar - kas čia toks p. Tumos vardu rašo? Kas pažįsta p. Tumą, turbūt net neabejoja, kad tai ne jo rašinys.

Telavi

2020-09-18   18:19

IP: 185.11.26.161

Kažkada visas šiaurinis miesto rajonas buvo prestižinis o dabar visiškas sudynas

vertas diskusijų

2020-09-17   14:47

IP: 90.140.19.194

Garas straipsnis. Daug vertingų įžvalgų.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Nuomonės

Atrodytų, kad žodis moralė yra girdimas, tačiau ne visi gali iš karto...

Kas yra moralė ir kam žmonėms jos reikia? nuotrauka, foto

Gyvename sankcijų epochoje. JAV jau seniai paskelbusi sankcijas Š. Korėjai ir Iranui....

Baltarusiškas labirintas: pažiūrėkime į veidrodį, ar tikrai mes tokie gražūs? (2) nuotrauka, foto

2018 metų birželio 26-oji tapo istorine diena Klaipėdoje. Iškilmingai, gaudžiant fanfaroms atidarytas...

Pastatė baseiną. Vandens pripils, jeigu geri būsime? nuotrauka, foto

Savo mintimis, pasiūlymais, džiaugsmais ir rūpesčiais galite pasidalinti tel. (846) 38 52...

Gražinos skiltis: Kas toji tiesa? nuotrauka, foto

Pasirašyta sutartis dėl dviračių tako Smiltynė-Nida sutvarkymo nuotrauka, foto

Neringa, Bendradarbiavimo sutartis tarp Neringos savivaldybės ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos...

Ramūno Karbauskio atmintinė abejančiam rinkėjui nuotrauka, foto

Skaityk dabar, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) išleido spalvotą žurnalą „Neliečiamieji". Matyt,...

Abi pirmosios ponios pasirinko mėlynas sukneles nuotrauka, foto

Lietuva, Pirmadienį vakarą į Lietuvos Prezidentūrą atvyko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas su pirmąja...

„Estonia“ katastrofos metinės: iš 989 žmonių žuvo 852 nuotrauka, foto

Jūra, Pirmadienį minimos dvidešimt šeštosios kelto „Estonia“ katastrofos metinės. „Estonia“ nuskendo 1994 m....

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...