Vydmantų gimnazijos bendruomenė žinias pritaikė praktiškai

Vydmantų gimnazijos bendruomenė žinias pritaikė praktiškai

Vydmantų gimnazijoje įvyko evakuacinės pratybos, per kurias Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai stebėjo, kaip mokyklos bendruomenė yra pasirengusi galimiems gaisro atvejams.

Rezultatai atskleidė ir gerąsias puses, ir trūkumus.

Dalyvauti turi visi

Per pratybas buvo imituota situacija, kuomet yra uždūmintos patalpos, o vienoje klasėje – likę iš patalpų išeiti negalintys vaikai ir jų mokytoja. Juos ugniagesiams teko iškelti per langą.

„Išlaipintus vaikus turėjo pasitikti gimnazijos sveikatos specialistė, tačiau to nebuvo. Vaikai galėjo būti apsvaigę nuo dūmų, patyrę šoką. Tam tikri asmenys turėjo juos pasitikti, skaičiuoti, prireikus nuraminti“, – vieną pastebėjimų po pratybų pateikė Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė.

Jai antrino ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas Saulius Barisas: „Jau dabar kai kurie vaikai bijojo lipti per langą, o įsivaizduokite, kas būtų realiu gaisro atveju arba keliant iš antro aukšto.“

Po evakuacijos pratybų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Vasiliauskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad mokyklos personalas turėjo aktyviau dalyvauti pratybose: „Pedagogai turėjo pasiskirstyti darbus, kas ką darytų gaisro atveju: kas kontroliuotų bėgančių mokinių srautą, uždarytų duris, langus.“

Tiesa, šioje vietoje trūkumų buvo nedaug. Gaisrininkus pasitiko atsakingas asmuo, kuris suteikė reikiamą pagalbą. „Pasitinkantis asmuo ugniagesiams turi suteikti visą reikiamą informaciją: per kur galima patekti į pastatą, kur yra kopėčios, kuriose patalpose užstrigę vaikai, kur artimiausias vandens šaltinis ir pan.

Tai padeda sutaupyti laiko, kas gaisro metu yra labai svarbu“, – paaiškino S. Vasiliauskaitė.

Specialistė taip pat pridūrė, kad nematė atsakingų asmenų, kurie valdytų situaciją prie įėjimų: „Gaisro metu žmonės pradeda panikuoti, todėl labai svarbu, kad kažkas juos gebėtų suvaldyti ir nukreipti išėjimo link.“

Vydmantų gimnazijos direktorė Rasa Stonkuvienė patvirtino, kad visi aukštai ir kabinetai, išėjus mokiniams, buvo apžiūrėti: „Buvo paskirti atitinkami asmenys, kurie turėjo tai padaryti ir padarė.“

Ji taip pat pridūrė, kad kiekvienas mokytojas žinojo, kiek tą dieną pamokoje dalyvavo mokinių ir juos, išėjusius iš patalpų, suskaičiavo.

Esant blogam orui, kad nesušaltų vaikai, jie būtų evakuojami į šalia esantį darželį. „Taip esame su jais sutarę“, – patikino R. Stonkuvienė.

Reagavo greitai

Nuo pranešimo gavimo iki Vydmantų gimnazijos Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba be švyturėlių atvyko per 10 minučių. Gimnazijos mokiniai, pasigirdus įspėjamajam signalui, į mokyklos stadioną išbėgo per 3 minutes.

Mokyklos budinčioji atliko jai patikėtas funkcijas – išgirdusi pavojaus signalą, paskambino pagalbos telefonu 112. „Pamatė gaisrą ir pranešė, o laiko atžvilgiu tiek mokiniai evakavosi, tiek ugniagesiai atvyko pakankamai greitai“, – įvykusią situaciją reziumavo S. Vasiliauskaitė.

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai pedagogus taip pat mokė tinkamai naudotis gesintuvais ir atkreipė dėmesį, kad per gaisrą reikia užsidengti nosį ir burną. „Užtenka dviejų, trijų įkvėpimų, ir žmogus gali netekti sąmonės“, – paaiškino S. Vasiliauskaitė. Išbėgus iš patalpos būtinai turi būti uždaromos durys bei langai, kad nekiltų skersvėjis ir ugnis neplistų dar greičiau.

Atvykusiems ugniagesiams gelbėtojams prireikė šiek tiek laiko, kol išsiaiškino, kur yra artimiausias vandens šaltinis, per kur lengviausia patekti į patalpas.

„Trūko įvykio likvidavimo plano, kuriame būtų viskas sužymėta. Jį turint daug greičiau sužinome, iš kur pasiimti vandenį, per kur patekti į patalpas ir kitą būtiną informaciją iki atvykstant į vietą“, – tvirtino S. Barisas.

Aptarus pratybų rezultatus S. Vasiliauskaitė apibendrino, kad pratybos rengiamos norint ištaisyti trūkumus ir pasirengti galimiems pavojams.

„Tokios pratybos yra naudingos mokyklos bendruomenei. Kiekvienas pabandymas suteikia minčių, ką reikėtų keisti, ko trūksta, kur tobulėti“, – kalbėjo gimnazijos direktorė.

Anot S. Vasiliauskaitės, kad žmonės mokėtų elgtis kilus gaisrui, to reikia nuolat mokytis ir gilinti savo įgūdžius. „Tikslas – kad žmonės išgirdę pavojaus signalą bėgtų prie reikiamo išėjimo, o ne galvotų, kad tai – netikras signalas“, – pratybų esmę paaiškino S. Vasiliauskaitė.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder