Vėjo jėgainės artėja prie Klaipėdos

Nevienareikšmiškos reakcijos sulaukiančios vėjo jėgainės prie uostamiesčio priartės poros kilometrų atstumu - uždarytą ir sutvarkytą Glaudėnų (Kalotės) sąvartyną prižiūrinti pajūrio regiono savivaldybių valdoma bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) ketina verslininkams sudaryti sąlygas čia pastatyti du vėjo malūnus. Skaičiuojama, kad tai per metus duos apie 300 tūkst. litų papildomų pajamų.

Nors Klaipėdos rajono savivaldybė yra nusprendusi neleisti statyti nė vienos vėjo jėgainės, kol nebus parengtas specialus tokiems statiniams skirtas planas, aplinkinių gyvenviečių bendruomenė jau yra sunerimusi dėl KRATC planų. Žmonių nerimą didina ir tai, kad, specialistų nuomone, nėra jokios būtinybės atlikti būsimų jėgainių poveikio aplinkai vertinimo (PAV).

Į prašymą neatsižvelgė

Iš sąvartyno išgaunamų dujų pavertimo elektros energija projektą jau įgyvendinęs KRATC (šią veiklą vykdantys verslininkai dalį pajamų perveda Klaipėdos regiono savivaldybių valdomai bendrovei), nusprendė šalia sąvartyno statyti dvi 4 MW bendros galios vėjo elektrines.

Apie šiuos planus sužinojusi Sendvario seniūnijos kaimų jungtinė bendruomenė kreipėsi į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą (KRAAD), kad šis "visapusiškai įvertintų planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai".

"Kreipimąsi inicijavo Kalnuvėnų kaimo gyventojai, kurie mano, kad jėgainės ir vaizdą pablogins, ir žemė nuvertės, ir neigiamą poveikį sveikatai darys, ypač jų skleidžiamas infragarsas. Deja, bet mūsų prašymas atlikti poveikio aplinkai vertinimą liko neišgirstas, nors nėra jokių tyrimų, kaip iš tikrųjų vėjo jėgainės veikia žmonių sveikatą", - sako bendruomenės pirmininkas Raimondas Simonavičius.

KRAAD išvadose teigiama, kad "atrankos išvados persvarstymo metu visi poveikio aplinkai vertinimo subjektai pateikė savo išvadas, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas". Teigiama, kad, anot UAB "Ober Haus", vėjo jėgainių statyba neigiamo poveikio kaimyninių žemės ūkio paskirties sklypų rinkos vertei neturi.

Kodėl nereikia?

KRAAD vadovas Andrius Kairys aiškino, kad teisiniai aktai numato, jog iš pradžių departamentas turi nuspręsti, ar reikia poveikio aplinkai vertinimo. Apie savo sprendimą jis informuoja visas suinteresuotas institucijas. Jos per 21 dieną turi pateikti savo motyvuotus pasiūlymus ir, jei tai padaroma, šaukiamas visų institucijų atstovų surinkimas, kurio metu projekto iniciatoriai turi atsakyti į iškilusius klausimus. Ir tik tuo atveju, jei nepateikiami aiškūs atsakymai ar jų iš viso nėra, yra priimamas sprendimas vykdyti PAV procedūrą.

"Dėl Glaudėnų jėgainių taip nenutiko, tad ir PAV nereikia atlikti. Mes esame tarsi tarp girnų - tarp visuomenės, kitų institucijų ir užsakovų. Jau yra teisinė praktika, kai teismas priėmė palankų sprendimą vieno su vėjo energetika susijusio projekto vykdytojams, kurie buvo įpareigoti rengti PAV. Buvo konstatuota, kad mes vadovavomės subjektyviais motyvais ir neturėjome teisės įpareigoti atlikti tokią procedūrą. O tokie projektai visada yra susiję su daug subjektyvių faktorių - tvirtinimais, kad nuvertės sklypai, kad kenkia sveikatai ir taip toliau. Tačiau mes, atsižvelgdami į minėtąją praktiką, stengiamės vadovautis tik argumentuotais motyvais", - teigė A. Kairys.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistas Rimantas Giedraitis savo ruožtu aiškino, kad iki pernai lapkričio Klaipėdos apskrityje planuojamų vėjo jėgainių poveikio visuomenės sveikatai vertinimas buvo atliekamas daugeliu atvejų. Tai leisdavo nustatyti galimą poveikį žmonių sveikatai, saugius atstumus iki gyvenamųjų namų.

"Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas ūkinės veiklos rūšims, kurioms turi būti nustatomos arba tikslinamos sanitarinių apsaugos zonų ribos, tačiau joms neturi būti taikomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Kadangi pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus vėjo jėgainėms sanitarinės apsaugos zonos nėra nustatomos, todėl ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos neturi būti rengiamos", - aiškino R. Giedraitis.

Namai - zonos ribose

Įdomi aplinkybė šioje istorijoje yra ir tai, kad nors sąvartyno sanitarinės apsaugos zona (SAZ), kurioje negali būti gyvenamųjų namų, siekia 800 metrų, arčiausiai būsimų jėgainių atsidursiantis Glaudėnų kaimo namas bus nutolęs tik 705 m. Artimiausias kitapus plento esančio sodų bendrijos "Pakrantė" namas - 770 m. Sodų bendrija "Vyšnelė", kurioje gyvenamųjų namų statyba negalima, yra nutolusi tik 315 m.

R. Giedraičio nuomone, šie namai ten galėjo atsirasti dėl to, kad 800 m sąvartyno SAZ yra nurodyta tik Klaipėdos rajono bendrajame plane, patvirtintame 2011 m. vasario 24 d. Iki tol galiojusiame Klaipėdos rajono bendrajame plane pažymėta sąvartyno SAZ neapėmė gyvenamosios paskirties teritorijos už kelio Klaipėda-Liepoja.

"Sąvartynas Glaudėnų kaime yra rekultivuotas ir šiuo metu yra vykdomas jo aplinkos monitoringas. Sąvartyną administruojanti įmonė yra įsipareigojusi parengti teritorijų planavimo dokumentą, kuriame SAZ bus nustatoma atsižvelgiant į aplinkos monitoringo rezultatus", - sakė R. Giedraitis.

A. Kairys savo ruožtu teigė, jog SAZ iš esmės yra sovietmečio reliktas, nes dabar jau reikalaujama, jog, pavyzdžiui, gamyklos taršos neliktų jau už jos tvoros. O sovietmečiu buvo numatoma taršos sklaida tam tikru atstumu nuo pramoninio objekto.

SKIRTINGAI. Statyti vėjo jėgaines šalia sąvartyno planuojama nepaisant to, kad dar pernai Klaipėdos rajono taryba nusprendė nepritarti tokių elektrinių plėtojimui tol, kol nebus priimti valstybės institucijų teisės aktai, reglamentuojantys jų statybą, bei nebus parengtas specialusis jėgainių plėtros planas. Tuo metu kaimyniniame Šilutės rajone, kuris leidžia vėjo jėgainių statybą, įvairių kaimų gyventojai kyla prieš tokius projektus. Algirdo KUBAIČIO nuotr.