2019 m. kovo 22 d. 19:14 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Vakarų Lietuva

Vakarų Lietuva

Veiviržėnų gimnazistams – profesoriaus L. Mažylio įžvalgos

2019-02-21, 06:09

Laima ŠVEISTRYTĖ, gargzdai.lt

Veiviržėnų gimnazistams – profesoriaus L. Mažylio įžvalgos nuotrauka, foto

Susitikimas moksleiviams paliko didelį įspūdį.

© "Banga" nuotr.

Nepriklausomybės Akto signataro Jurgio Šaulio atminimą puoselėjanti jo vardu pavadinta Veiviržėnų gimnazija Vasario 16-ajai šiemet skyrė renginių ciklą „Žingsniai į laisvę“. Gimnazistai rengė protų kovas „Ar pažįsti gimtąjį kraštą“, pristatė projektą „Sveikiname Lietuvą su gimtadieniu“, kvietė į sporto dieną „Sportuok spalvotai“, gimnazijos muziejuje vyko pilietiškumo pamoka „Nepriklausomybės link“.

Netradicine istorijos ir pilietiškumo pamoka pirmadienį jiems tapo susitikimas su politologu, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Liudu Mažyliu.

Neslepia simpatijos

„Labai simpatizuoju daktarui Jurgiui Šauliui, bet visada save stabdau, nes visi dvidešimt Lietuvos Tarybos narių yra nepaprastai daug nusipelnę Lietuvai ir žingsniams į Nepriklausomybę“, – susitikime su Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos moksleiviais sakė politologas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius L. Mažylis.

Beveik prieš dvejus metus kovo 29 dieną Vokietijos diplomatiniame archyve radęs Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, jis prisipažįsta, kad bandant pasakoti apie Vasario 16-ąją sunku išvengti Jurgio Šaulio temos, nes visi dokumentai rašyti jo ranka.

Vis dėlto L. Mažylis, aistringas kolekcionierius, savo kolekcijoje iki šiol neturi balsėniškio signataro autografo. „Visai neseniai toks dokumentas buvo parduotas aukcione Vilniuje. Aš jame nedalyvavau, o aukcionas baigėsi tuo, kad privatus kolekcininkas pasiūlė aukščiausią kainą, o tada pakėlė ranką Trakų muziejaus atstovas... – intrigavo L. Mažylis. – Pagal įstatymą muziejus turi teisę įsigyti už tokią kainą, kokią pasiūlė kolekcionierius.“ Kad dokumentas su brangiais autografais nukeliavo ne į privačią kolekciją, o į Trakų muziejaus, pasak profesoriaus, liūdėti nereikia, nes į muziejų visi galime nuvažiuoti.

„Rajono gyventojams, artėjant mūsų šventei – Vasario 16-ajai – linkiu nepamiršti mūsų istorijos pamokų, kad jos mus sutvirtintų, kad vestų mus į ateitį taip, kaip vedė visą šimtą metų. Ir mes puikiai prisimenam ir 1918 metų Vasario 16-osios deklaraciją, ir 1949 metų deklaraciją, ir 1989 metų.

Ta data mums yra tikrai svarbi. Niekada nepamirškime to“, – linkėjo profesorius, politologas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Liudas Mažylis.J. Šaulio ranka surašytas ir pirmasis 1917 m. Vilniaus konferencijos, kurioje išrinkta Lietuvos Taryba, dokumentas.

Jį pasirašė visi 20 išrinktųjų. Abejones, kieno ranka surašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, rastas Vokietijoje, išsklaidė Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro rašysenos ekspertai – jį surašė Lietuvos Tarybos narys ir jos sekretorius J. Šaulys.

Klausimų lieka

„1917 metų spalio mėnesį įvyksta lietuvių politikų konferencija Stokholme. Į ją suvažiuoja įvairių politikų iš Rusijos, Šveicarijos, Amerikos, Skandinavijos. Kažkas vienas turėjo atvažiuoti ir iš Vilniaus, kur veikė Lietuvos Taryba. Enciklopedijose rašoma, kad atvažiavęs buvo Jurgis Šaulys“, – demonstruodamas nuotrauką, kurioje J. Šaulio nėra, pasakojo L. Mažylis.

Jis iškėlė versiją, jog galbūt fotografavo pats J. Šaulys. Iš netiesioginių duomenų, pasak jo, matoma, kad J. Šaulys buvo išvykęs iš Lietuvos, bet ar jis buvo Stokholme, lieka istorijos paslaptis.

Kad narpliojant istoriją būtina pastebėti, rodos, nesusijusius dalykus, įvairias smulkmenas, profesorius pagrindė tokiu pavyzdžiu. „Kuo gali būti svarbus pažymėjimas, kad J. Šaulys neserga jokia užkrečiama liga?“ – klausė L. Mažylis.

Toks sveikatos pažymėjimas buvęs privalomas, jei norėjai kur nors keliauti, nes buvo bijomasi epidemijų.

Pro azartiško tyrinėtojo akis nepraslydo kitoje šio dokumento pusėje matomi ne mediko, net ne vaistininko, o Kauno ir Vilniaus geležinkelio stočių antspaudai, kurie atskleidžia, kaip tuo metu važinėjo žmonės iš Vilniaus į Kauną ir atgal. „Gruodžio 11 d. dr. J. Šauliui baigėsi šis sveikatos pažymėjimas ir jam turėjo būti išduotas naujas.

Ant jo puikiai matosi Kauno geležinkelio stoties 1917 m. gruodžio 12 d. antspaudas“, – istorikų abejones, kada buvo suformuota Gruodžio 11-osios deklaracija dėl nepriklausomybės atkūrimo, išsklaidžiusią detalę akcentavo L. Mažylis. Šios deklaracijos sąlygos Lietuvai nebuvo palankios.

Kaip pateko į Vokietiją

J. Šaulys kartu su Antanu Smetona ir Steponu Kairiu, nors ir skirtingų pažiūrų, pasak L. Mažylio, buvo Lietuvos Tarybos lyderiai ir visų jos veiksmų varomoji jėga. Vasario 15 d. Lietuvos Taryba sutarė dėl Nepriklausomybės Akto teksto.

Vasario 16 dieną vyko du Tarybos posėdžiai. Žinoma, kad visai Lietuvai svarbus dokumentas buvo priimtas pirmajame posėdyje apie vidurdienį.

Iki šiol yra kelios versijos, kaip Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktas, kurį pasirašė visi Lietuvos Tarybos nariai, pateko į Vokietiją ir išgulėjo archyvuose beveik 100 metų.

L. Mažylis papasakojo savo interpretaciją: „20 metų po Vasario 16-osios akto pasirašymo 1938 m. dailininkui Petrui Kalpokui buvo užsakyta nupiešti, kaip buvo pasirašytas Vasario 16-osios aktas.

Žinoma, su sig­natarais jokie dailininkai tada nesėdėjo, jie neturėjo net vertėjų. Tačiau P. Kalpoko piešinys atkuria tuos įvykius.“ Pasirašius Vasario 16-osios aktą tą patį vakarą J. Šaulys dokumentą nunešė vokiečių atstovui Boninui, o Petras Klimas – į „Lietuvos aido“ redakciją.

„Yra išlikusios telegramos, kurios patvirtina, kad 8 val. vakare vokiečių atstovas siunčia telegramą valdžiai į Berlyną, kad priimta Nepriklausomybės deklaracija labai radikali, kaip jis ir buvo sakęs. Vasario 17 d. Vokietijos valdžia persiunčia žinią apie šį faktą kitoms institucijoms.

Vasario 16-osios deklaracija – tarsi bomba, nes jos tekstas skiriasi nuo 1917 m. gruodžio 11-osios deklaracijos“, – dėstė L. Mažylis, Nepriklausomybės aktą suradęs Vokietijos archyvuose.

Lietuvos Tarybos nariai suprato, kad Vasario 16-osios nepriklausomybės deklaraciją reikia skelbti pasauliui. „Lietuvos aido“, kuriame buvo paskelbta apie Lietuvos nepriklausomybę, egzemplioriai vokiečių okupacinės valdžios buvo sunaikinti.

Pasaulis apie Lietuvos nepriklausomybę sužinojo iš Vokietijos spaudos. „Antano Smetonos žmonos Sofijos sesuo Jadvyga Chodakauskaitė, būsimoji Tūbelienė, turėjo romaną su vokiečių kariškiu, romantiku poetu, laikraščio redaktoriumi, ir paprašė nuvežti dokumentą į Berlyną traukiniu.

Taip vokiškoji Nepriklausomybės akto versija atsirado Berlyno spaudoje“, – dar vieną intriguojantį faktą priminė L. Mažylis, kurio, beje, J. Chodakauskaitė po daug metų neišsigynė.

Pernai būdamas Austrijoje, L. Mažylis padarė prielaidą, jog Lietuvos Nepriklausomybės Aktas galėjo būti paskelbtas ir Austrijos laikraštyje. Profesorius vėl patyrė atradimo džiaugsmą: antikvariate rado laikraštį su mūsų Nepriklausomybės Aktu.

„Labai pamokantis dr. J. Šaulio straipsnis išspausdintas „Lietuvos aide“ kovo mėnesį „Darbas tik prasideda“.

Taip, Vasario 16-osios deklaracija pareiškėme, kad norime būti laisvi, bet valstybę kurti dar tik pradedam. J. Šaulio padrąsinantis supratimas apie laukiančius iššūkius labai realistinis.

Man, kaip politologui, jis svarbus ir Atidžiai profesoriaus klausęsi gimnazistai neskubėjo skirstytis. Juos domino, kaip vis dėlto tarp gausybės dokumentų pavyko atrasti tą, apie kurį istorikai diskutavo beveik 100 metų, ar gali būti, jog toks pat Aktas guli ir Rusijos archyvuose.

„Susitikimas paliko didelį įspūdį ir todėl, kad profesorius L. Mažylis įdomus žmogus, ir todėl, kad domiuosi Lietuvos istorija“, – sakė devintokas Kostas Papievis, prisipažinęs, kad Nepriklausomybės Akto radimas Vokietijoje paskatino labiau pasigilinti į šį svarbų dokumentą.

Abiturientė Evelina Arnašiūtė akcentavo, jog moksleiviai daug kalba apie sig­natarą Jurgį Šaulį, kurio vardu pavadinta jų gimnazija, o charizmatiško svečio pasakojimas, neatsiejamas nuo visai Lietuvai svarbios J. Šaulio asmenybės, buvo įdomus.


  • Nepriklausomybės Aktą 1918 metų vasario 16 dieną pasirašė Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba. Istorikai mano, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli dokumentai, kitų buvimo vieta nėra žinoma. L. Mažylio Vokietijoje rastas dokumentas yra su visų 20-ies signatarų parašais. Jo ekspertizę atlikę Lietuvos policijos pareigūnai nustatė, kad dokumentą surašė signataras Jurgis Šaulys. Lietuvos Tarybos priimtas nutarimas, skelbiantis Lietuvos nepriklausomybę, eksponuojamas Vilniuje, Signatarų namuose.
  • Lietuvos Nepriklausomybės Aktas Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve buvo saugomas dokumentų bylų grupėje, pavadintoje „Baltijos provincijų ateitis: Lietuva“. Profesoriaus L. Mažylio teigimu, bylose taip pat rastas 1917 metų gruodžio 11-osios nepriklausomybės aktas su 19 signatarų parašais. Šiame akte buvo minima glaudi Lietuvos ir Vokietijos sąjunga.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Vakarų Lietuva

Šilutiškiams - nauja stotis ir nauja parduotuvė nuotrauka, foto

Parduotuvė bus atidaryta kovo 7 d., ketvirtadienį Tilžės g. 22A., dabartinėje „Šilutės...

Klaipėdos rajone tęsiasi plakatų plėšymo, stendų pjaustymo vajus. Kol kas labiausiai „nukraujavo“...

Stendų plėšymo vajus: bevaisės kaltųjų paieškos nuotrauka, foto

Pagėgiai Lietuvoje žinomi ne tik dėl dažnai šiame mieste sugaunamų kontrabandininkų. Jie...

Broliai Komskiai – Pagėgių valdovai, kurie nori likti nuotrauka, foto

Trečiadienį nemaloni situacija nutiko Plungėje. Į kapines atvykusi laidotuvių procesija pabandė sutilpti...

Laidotuvių procesijos užstatyti Plungės pareigūnai ėmė išrašinėti baudas nuotrauka, foto

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos (5) nuotrauka, foto

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos, Klaipėdietis leidėjas, kultūros paveldo ekspertas, ICOMOS narys Kęstutis Demereckas atliko buvusių senųjų...

Tautos interesai - ant ES derybų stalo nuotrauka, foto

Nuomonės, Lietuvos Respublika tampa priklausoma nuo išorės politikos veiksnių ir todėl darosi vis...

Klaipėdoje siautėja šaulys - policija prašo pagalbos nuotrauka, foto

Kriminalai, Klaipėdos centre jau pora savaičių siautėja šaulys: naktimis jis apšaudo įstaigų pirmų...

Kūdikis Klaipėdoje užsikrėtė nuo giminaičio nuotrauka, foto

Sveikata, Šių metų pasaulinės tuberkuliozės dienos, kuri minima kovo 24 d. šūkis –...

Senųjų Klaipėdos kapinių istorijos, Paskelbta prieš 1 val.

Nuomonės, Paskelbta prieš 1 val.

Kriminalai, Paskelbta prieš 2 val.

Sveikata, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...