Veiviržėnams – Mažosios kultūros sostinės titulas

Veiviržėnams – Mažosios kultūros sostinės titulas

Jau šį šeštadienį Veiviržėnų kultūros centras kviečia į jubiliejinį 10-ąjį kūrybinį traukinį, kurio maršrutas Veiviržėnai – Mažoji kultūros sostinė. Bendruomenę vienijančiame renginyje bus pristatytas šių metų planuojamų renginių ciklas, kurio tematinės grupės sugula į tarpusavyje derančius segmentus „Vardan Lietuvos/ Kol dega ugnis/ Nuspalvinkim dabartį/ Svajokim kartu“.

„Jau seniai esame kultūros sostinė, tačiau tik dabar gauname titulą“, – taip cituojamas Veiviržėnų bendruomenės pirmininkas Julius Pozingis, su kuriuo vienareikšmiškai sutinka ir Veiviržėnų kultūros puoselėtojai, entuziastai.

  • Kultūros ministerijoje atrinkta dešimt mažųjų kultūros sostinių: Simnas, Kačerginė, Veiviržėnai, Lekėčiai, Juodupė, Akmenė, Skaud­vilė, Žlibinai, Musninkai, Tauragnai.
  • Nuo 2018 metų Lietuvos kultūros taryba mažųjų Lietuvos kultūros sostinių svarbiausiems projektams skiria 50 tūkst. eurų (iš jų 5 tūkst. skirti Veiviržėnams) – taip vietos entuziastų jėgomis kuriami kultūriniai renginiai vietos bendruomenei, siekiama pritraukti profesionalaus meno, skatinti kultūrinį turizmą.
  • Lietuvos mažųjų kultūros sostinių konkursą inicijuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Projekto partneriai – Kultūros ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos seniūnų asociacija.

Dirba iš idėjos?

„Šeštadienį vyksiančiame kūrybiniame traukinyje pasirodys apie 150 atlikėjų. Vyksta intensyvios repeticijos vakarais. Tačiau kad Veiviržėnai taptų oficialia kultūros sostine, reikėjo visai bendruomenei plačiąja prasme ilgą laiką dirbti išvien. Veiviržėnų bendruomenė, Kultūros centras, Amatų centras, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija, parapija, seniūnija, biblioteka, Muzikos mokykla – tai ir yra mūsų bendruomenė, branduolys, kuris žadina kultūrinį gyvenimą, vykdo šviečiamąją veiklą Veiviržėnų seniūnijoje. Norime ir toliau telkti žmones, nes mums ne tas pats, kokie yra dabar ir bus Veiviržėnai“, – tikina Veiviržėnų kultūros centro direktorė Laura Netalimova.

L. Netalimova telkia 24 žmonių kolektyvą (19,05 etatinių pareigybių). Iš jų 17 yra kultūros ir meno darbuotojai. Veiviržėnų kultūros centras turi skyrius Judrėnuose ir Endriejave. „Išgryninta struktūra yra išties gera, galime kokybiškai organizuoti veiklas. Jei reikia, centro darbuotojai padeda skyriams. Pavyzdžiui, renginių organizatorius-maketuotojas Marius visiems talkina dėl reklaminių afišų, plakatų; garso ir šviesų operatorius Domantas Norvilas – įgarsinimo klausimais“, – džiaugiasi Kultūros centro direktorė. Paklausus, kodėl kultūros centruose vis dar gaji praktika, kai žmonės dirba 0,5 ar 0,25 etato, renginių organizatorius-maketuotojas M. Kakta paaiškina: „Atlyginimai kultūros srityje nėra dideli, todėl dažniausiai čia dirbantieji turi kitus darbus, iš kurių gali išgyventi, o čia užima pareigas labiau iš idėjos, dėl entuziazmo. Gaunamas atlygis iš nepilno etato labiau simbolinis“, – pastebėjo jis. Anot L. Netalimovos, vidutinis kultūros darbuotojo atlyginimas šiais metais sieks 650–1300 Eur, neatskaičius mokesčių.


Veiviržėnų kultūros centro darbuotojų branduolys: direktorė L. Netalimova, šalia – meno skyriaus vedėja N. Žemgulienė, antroje eilėje iš dešinės – garso ir šviesų operatorius D. Norvilas, choreografė J. Salienė, renginių organizatorė I. Juciuvienė, renginių organizatorius, dizaineris-maketuotojas M. Kakta.

 

 


Poreikis iš Savivaldybės – 25 tūkst. Eur

Visas Veiviržėnų kultūros centro metų biudžetas siekia per 200 tūkst. Eur. Dar gaunama lėšų pagal neformalaus ugdymo dvi programas (4 700 Eur), lėšų už paslaugas, nuomą (7 400 Eur).

Kaip Mažosios kultūros sostinės programos įgyvendintojui Veiviržėnų bendruomenei Lietuvos kultūros taryba skyrė 5 000 Eur, dar 25 000 Eur prašoma iš Klaipėdos rajono savivaldybės, tačiau dar neaišku, ar visa ši suma ir bus skiriama. Kultūros centras prie renginių įgyvendinimo prisidės ir savo biudžeto lėšomis.

Pasak L. Netalimovos, pirmasis renginių ciklas, pavadinimu „Vardan Lietuvos“, apims laikotarpį iki Kovo 11-osios. Šiemet sukanka 30 metų, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. „Mes programą orientavome į bendruomenės žmogų, kad jis dalyvautų renginiuose, domėtųsi Lietuvos, pasaulio ir savo gyvenamosios vietos aktualijomis, istorinėmis gijomis. Veiviržėnų kultūros centro režisierius Karolis Pronckus stato spektaklį „Namų istorijos“, kuriame bus atspindėti svarbiausi Veiviržėnų miestelio istorijos aspektai. Spektaklis suvienys tiek įvairių amžiaus grupių vaidinančiuosius, tiek kitų kolektyvų narius. Spektaklis bus rodomas sausio 31, vasario 1 dienomis“, – „Bangai“ pasakojo Veiviržėnų kultūros centro renginių organizatorė, taip pat Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos pedagogė Irena Juciuvienė. Vasario 13 d. planuojama konferencija gimnazijoje, vasario 16 d. – signataro Jurgio Šaulio pagerbimas, vasario 28 d. dėmesys bus koncentruojamas į žydų istorijos atspindžius Veiviržėnuose. Kovo 11-ąją numatomas šventinis renginys, apjungiantis visus Veiviržėnų miestelyje gyvuojančius kolektyvus, būrelius.

Slėnis – bendruomenės sutelktumo atspindys

Tiek I. Juciuvienė, tiek M. Kakta akcentavo, kad kultūrininkai ruošdamiesi renginiams neskaičiuoja darbo valandų. „Žinoma, galėtume apsiriboti sausu programos įgyvendinimu – savo pareigas būtume atlikę, tačiau mums šis darbas reiškia kur kas daugiau. Tai noras, kad čia gyventi būtų jauku ir gera. Tai visa apimantis jausmas, kuris ypač malonus, sulaukus teigiamų atsiliepimų, po įgyvendintų renginių“, – šypsodamiesi pasakoja pašnekovai. „Darbas kultūros sektoriuje – ne profesija, o labiau gyvenimo būdas“, – neabejoja L. Netalimova.

Ne veltui kitas renginių ciklas neatsitiktinai vadinasi „Kol dega ugnis“. „Atsigręšime į senąsias tradicijas. Vyks šeimų diena, archainės muzikos ir amatų diena, muziejų naktis. Rinksimės ir prie piliakalnio slėnyje, kur sukurta ypatinga atmosfera padės dar labiau atsigręžti į praeitį, pasisemti iš mūsų protėvių stiprybės, išminties“, – teigia L. Netalimova. Jos nuomone, svarbu ir toliau puoselėti slėnį. Pirmąjį postūmį davė bendruomenė, kuri negailėdama nei laiko, nei jėgų slėnį tarsi atvėrė lankytojams, dabar belieka tęsti darbus. Juolab kad veiviržėniškiai neturi pasivaikščiojimams tinkamų parkų, tad šią funkciją puikiai atstoja slėnis, kuriame ir inkilų takas, o ateityje – ir sveikatingumo takelis basoms pėdoms numatytas. Kol kas trūksta tik finansų.

Erdves puoš menininkų darbai

Ciklo „Nuspalvinkime dabartį“ pagrindinis renginys – miestelio vasaros šventė, kuri jau yra išsiplėtusi iki trijų dienų. „O ateičiai belieka svajoti. Ciklo „Svajokime kartu“ dėmesys koncentruojamas į ateitį. Norime, kad Mažosios kultūros sostinės titulas neištirptų laiko tėkmėje, tad organizuojame kūrybines dirbtuves, kurios paliktų išliekamosios vertės objektų. Dirbtuvių metu atsirastų tam tikri miestelio akcentai, kurie padėtų plėtoti kultūrinį turizmą“, – atskleidė Kultūros centro direktorė. Meno skyriaus vedėja, projektų vadovė Neringa Žemgulienė informavo, kad jau yra sutarta su dailės studijų studentais, dirbtuvės numatytos birželio pabaigoje-liepos pradžioje. „Siekiame, kad atsirastų „saldainiukų“, t. y. tam tikrų kūrinių, subtiliai, galbūt kartais net šokiruojančiai atskleidžiančių mūsų istoriją, gyvenimo būdą, stilių“, – sakė ji. Įvairiose Veiviržėnų erdvėse atsirastų simbolinis ženklas – durys, kviečiančios kiekvienam savaip įsivaizduoti savąją būtį šiuolaikiniame pasaulyje.

Kultūrininkai neabejoja, jog investicijos į atokiau nuo rajono centro nutolusių miestelių, kaimų kultūrinį gyvenimą atsiperka, tik grąžą sunku pamatuoti. Pavyzdžiui, investicijos į Endriejavo kultūros namų modernizavimą taip pat vertinamos nevienareikšmiškai. Tačiau, kol yra lankančiųjų kolektyvus, būtų nuodėmė palikti infrastruktūrą likimo valiai. Choreografė Jolanta Salienė džiaugiasi, kad vien Endriejave jos vadovaujamą šokių kolektyvą lanko 45 vaikai, visai neseniai parsivežta pirmoji vieta net iš Estijos sostinėje Taline vykusio konkurso. „Taip, į Endriejavo kultūros namus reikia didelių investicijų, tačiau patalpos bus universalios, čia tilps ir biblioteka. Manome, jog ateityje galėtų prisijungti ir bendruomenė. Jei nebus investuojama į tradicinių seniūnijų centrus – Agluonėnus, Veiviržėnus, Endriejavą ir kt. – gyventojų čia dar mažės. Juk kiekvienas renkamės gyvenamąją vietą ir pagal toje teritorijoje teikiamų kultūrinių, šviečiamųjų, medicininių paslaugų spektrą. Visi norime gyventi patogiai“, – tvirtina Veiviržėnų kultūros centro darbuotojų branduolys.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder