"Vakarų ekspreso" maršrutas: nuo eksperimento iki regiono lyderio

Artėjant "Vakarų ekspreso" dvidešimtmečiui, vartome istorijos puslapius ir pradedame publikacijų ciklą, skirtą keliui, dienraščio nueitam nuo revoliucinių įvykių paskatinto eksperimento iki visoje šalyje žinomo Klaipėdos gyvenimo ruporo, ir žmonėms, maitinusiems jį savo vaizduote, įžvalgomis ir operatyvumu.

Šįsyk - apie tai, kaip laikraštis išvydo pasaulį.

Revoliucinga mama ir nenuorama vaikas

Anot "Vakarų ekspreso" vyriausiojo redaktoriaus ir direktoriaus Gintaro Tomkaus, vaizdžiai tariant, dienraščio mama galima vadinti "Mažąją Lietuvą" - savaitraštį, leistą 1988-1993 m.

"Dirbdami tuometinėje "Tarybinėje Klaipėdoje", atėjus permainų vėjams, su keliais bendraminčiais nusprendėme įkurti savo laikraštį. Šitaip atsirado Sąjūdžio idėjas propagavęs savaitraštis "Mažoji Lietuva". Pirmasis numeris išėjo neskambiu "Persitvarkymo naujienų" pavadinimu, kurį vėliau pakeitėme", - prisiminė G. Tomkus.

"Mažoji Lietuva" buvo leidžiama kserografinis būdu - tekstai, rašyti spausdinimo mašinėle, buvo klijuojami ant baltų vatmano lapų, vėliau laikraštis daugintas kopijavimo aparatu. Tiražas nuo vos 30 egzempliorių ilgainiui išaugo iki kelių tūkstančių.

"Laikraštį nemokamai dalindavome žmonėms per mitingus. Jis buvo nežmoniškai graibstomas - visi buvo išsiilgę laisvo žodžio. Po poros metų intuicija pakuždėjo, kad Klaipėdai reikia antrojo konkurencingo dienraščio. "Mažoji Lietuva" buvo nacionalinis leidinys, skirtas visai Lietuvai, gvildeno politinę problematiką. O man kilo mintis kurti jaunatvišką, dinamišką miesto laikraštį - alternatyvą tuomečiam oficiozui", - pasakojo redaktorius.

Tu tik pašauk mane vardu...

Sakoma, kad kiekvienas vaikas, ateidamas į pasaulį, atsineša savo vardą. "Vakarų ekspresas" - ne išimtis.

"Dirbant Kraštotyros muziejuje į rankas man buvo pakliuvęs Klaipėdos krašte tarpukariu leistas dienraštis "Vakarai", kuris man patiko ir pavadinimu, ir turiniu - apžvelgė Lietuvos ir užsienio įvykius. Tačiau, kai nuėjau registruoti šio pavadinimo, paaiškėjo, kad toks jau yra, - sakė G. Tomkus. - Su dviem tuometiniais partneriais susėdome "Mažosios Lietuvos" redakcijoje galvoti kito pavadinimo. Buvo daug variantų, bet labiausiai prikibo žodis "ekspresas". Pasipylė variantai: "Baltijos ekspresas", "Klaipėdos ekspresas", ir staiga toptelėjo - "Vakarų ekspresas". Pasijutome suradę tai, ko reikia."

Pavadinimas puikiai iliustravo sumanymo virsmo kūnu tempus. Per vieną naktį dailininkas Virgilijus Urbonavičius sukūrė dienraščio vinjetę su stilizuotais Klaipėdos vaizdais. Beje, "Vakarų ekspreso" pavadinimas neiškart buvo rašomas gotišku šriftu, kuris jam vėliau atiteko kaip "mamos" - "Mažosios Lietuvos" - palikimas, ir iki tol patyrė transformacijų. Mainydamas "drabužėlius", buvo ir prisidirbęs - kartą keisdamas šriftą techninis darbuotojas surinko pavadinimą su klaida ir pasaulį išvydo vieną dieną tegyvavęs "Vakarų eksprasas".

Ties tuo dienraščio vardo nuotykiai nesibaigė - prieš porą metų "Vakarų ekspreso" vadovybę nustebino patentų biuro žinia, kad kažkas mėgina užpatentuoti šį pavadinimą.

"Į galvą nebūtų atėję, kad į beveik 20 metų leidžiamo dienraščio vardą gali pasikėsinti koks nors pašalinis asmuo, tačiau tai išėjo tik į naudą - susitvarkėme reikalus, pateikę pirmuosius leidinio numerius, šriftus, ir įregistravome vardą", - šypsojosi G. Tomkus.

Populiarumo pradžiamokslis

Aštuonių žmonių komandai, be savaitraščio "Mažoji Lietuva", pradėjus leisti dar vieną savarankišką leidinį, kurio oficiali gimimo diena - 1990-ųjų rugsėjo 15-oji, darbo krūvis gerokai padidėjo. Tačiau ne tik veiklos apimtys kėlė nerimą naujai iškeptos redakcijos protus.

"Reikia pastebėti, kad tuomet niekas iš mūsų nemokėjo būti redaktoriais ar vadybininkais, rinkodaros sąvokos išvis nebuvo. Neįsivaizdavome, ar žmonės pirks laikraštį ir kaip visa tai užsukti", - prisiminė G. Tomkus.

Išspausdinę 10 tūkst. pirmojo numerio egzempliorių, jauni optimistai nuvežė juos į spaudos platinimo centrą. Patyrusios jo darbuotojos, nužvelgusios naujojo leidinio šūsnis, tepasakė: "Porą tūkstančių gal ir parduosime." G. Tomkus sakėsi buvo nustebęs. "Ne, ne porą, o visus!" - atsikirto. Tačiau specialistės, per kurių rankas tais laikais beveik kas savaitę praeidavo krūvos visiškai naujų leidinių, buvo teisios. Laikraštis pasirodė kioskuose, bet dauguma klaipėdiečių apie jį nieko nežinojo.

Jo įkūrėjai nenuliūdo ir nusprendė imtis priemonių, kurios tuo metu atrodė kone partizaniškos - įmetė naujojo laikraščio numerius į klaipėdiečių pašto dėžutes, kurių tuomet buvo per 40 tūkst. Būdas, be kurio šiandien neišsiverčia skrajučių platintojai, tuomet labai pasiteisino - konkurencija su senas tradicijas ir stiprią komandą turinčiu "Tarybinės Klaipėdos" dienraščiu įsibėgėjo.

"Žmonės pavartė, palygino. Atrodėme vienareikšmiškai geriau už rinkos varžovus - dvigubai storesni, spalvoti, margi, kupini įvairiausios informacijos apie Klaipėdos gyvenimą, statistikos ir aktualių faktų. Klaipėdiečiai mus priėmė. Per porą mėnesių surinkome apie 20 tūkstančių prenumeratorių, po Naujųjų metų ėjome jau 32 tūkstančių egzempliorių tiražu", - staigų kilimą mena G. Tomkus.

"Vakarų ekspresas" pradžioje leistas dukart per savaitę, paskui - tris.