Vairuotojas, sėdėjęs kosminio laivo kabinoje

Ketvergių kaime gyvenantis ponas Vladas Dagys, nulėkęs dešimtis tūkstančių kilometrų pasaulio keliais, nepažįsta nuobodulio. Kelionės išmokė jį išsisukti iš bet kokios situacijos, išgalando protą ir suteikė nepamirštamų išgyvenimų. Į pirmą didelę kelionę leidosi, kai jam tebuvo trylika metų...

Pokalbio pradžioje prisipažino, kad palaidojus žmoną, buvo apėmusi gili depresija, tačiau dukra Zita padėjo iš jos išsivaduoti. Dukra, matyt, iš prosenelio medžio drožėjo, paveldėjo meninius gabumus - dar būdama mokinė projektavo mokyklos laiptinės dizainą. Dabar dirba kirpėja, piešia ir pilną kiemą pritempė įmantriai gamtos išriestų kelmų. O pats ponas Vladas surentė medinę pavėsinę meldais išklotu stogu.

Banditai ir "palydovės"

"Tarybiniais metais dirbau Klaipėdos autotransporto įmonėje, buvo apie 700 mašinų: savivarčių, vilkikų, miltovežių... Vairavau savivartį, tiesėme autostradą nuo Klaipėdos iki Cinkiškės", - sakė pokalbininkas.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ponas Vladas vairavo vilkikus į Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją, kur vežė elektronikos prietaisus, maisto produktus. Avarijų išvengė, bet vis tiek tai buvo pavojingos kelionės.

"Kartą vežiau maskviškiui prabangų lengvąjį automobilį. Ant Latvijos-Rusijos "rubežiaus" mane sulaikė sakydami, kad man galvą plėšikai nusuks dėl to krovinio. Areštinėje praleidau dvi savaites, mane išvadavo darbdaviai ir už 1 400 dolerių pasamdė palydą - milicininką su pistoletu, lydėjusį mane iki Maskvos. Naujasis rusas man primokėjo už patirtus vargus", - pasakojo pokalbininkas.

Anot jo, nuo 1993 iki 2000 metų keliuose iki Maskvos siautėjo kelių banditai. Jiems į nagus buvo patekę keli Vlado draugai, buvo nužudyti šeši jo transporto įmonės vairuotojai.

"Vienas draugas laukė, kol įleis į muitinės terminalą, privažiavo vyrukai lengvu automobiliu, pakišo padirbtą tarptautinių pervžimų važtaraštį, ir pasiūlė nuvežti į kitą muitinę, prie kurios nereikės delsti. Žmogų po Maskvą važinėjo kelias valandas, o troleibusu grįžęs prie savo vilkiko neberado į Rusiją vežto margarino.

Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos pakelėse prie kiekvieno miesto būriuojasi pulkai "paukštyčių". Tos, kurios dar kotiruojasi - pasitempusios, išsikvepinusios, įspūdingos. Ir prašė jos įvairiai, priklausomai nuo paslaugų kokybės bei laiko - nuo dešimties iki pusšimčio dolerių. Tai - savotiška industrija", - juokėsi Vladas.

"Kartą aš vežiau į Maskvą rentgeno aparatūrą, ir patekau į muitinės terminalą, kuriame anksčiau statė daugkartinio skrydžio kosminius laivus "Buran" - paleisti į kosmosą jie sugrįždavo. Kieme gulėjo vienas "buranas", kurio programą nutraukė. Nuo jo kaip suvenyrus nulupau dvi plyteles, saugojančias, kad palydovas nuo aukštos temperatūros neišsilydytų. Sėdėjau "burano" piloto sėdynėje, ir iš ten atminimui kelias dalis pasiėmiau. Bet mano dukters vyro brolis kolekcionuoja senienas ir keistenybes, tad jam tas relikvijas ir atidaviau", - pasakojo vyras.

Pažinęs Kaliningradą

"Eiliniai Rusijos žmonės yra labai atviri ir draugiški, paslaugūs, padeda bėdoje. Pirmą kartą Kaliningrado krašte atsidūriau 1947 metais. Mes gyvenome Kaune, Vilijampolėje, netoli Neries tilto. Mano tėvukas, Smetonos laikais turėjęs savo krautuvių verslą, siųsdavo mane, paauglį, pardavinėt kelnių, batų. Patentų tada nebuvo, jeigu parduosi naujus daiktus, "obuchaesininkai" supakuos kaip spekuliantą.

Su viena moteriške sėdome į prekinio traukinio garvežį ir iškeliavome į Kaliningradą rinkti odinių pakinktų arkliams, iš kurių siūdavo puspadžius. Kaliningrade viskas buvo sugriauta, subombarduota. Pakeleivinga mašina nukakome iki Lenkijos pasienio ir pasukome keliuku marių link. O ten yra Balgos pusiasalis, kur traukdamiesi vokiečiai paliko daug karinės technikos - vežimų, tankų, lėktuvų. Ten ir rinkome odas, buvo ir kareiviškų batų, bridom per arklių ir žmonių griaučius..." - pasakojo Vladas.

Gvardeiske, toje vietoje, kur stovėjo Geringo vila, keliautojas mėgino kasinėti - gal suras ką įdomaus. Bet buvo labai sukritęs gelžbetonis, o darbuotis teko pusiau slapta. Tad taip ir netapo "juoduoju archeologu".

Ivona ŽIEMYTĖ

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder