Užgavėnės - viena savičiausių ir žaismingiausių tradicinių švenčių. Seni žmonės sakydavo - jei Užgavėnių nešvęsi, tai visus metus nuo nelaimių neatsiginsi.
Lietuviškų Užgavėnių tradicija siekia pirmykštės žemdirbystės laikus. Seniau ši šventė buvo vadinta Ragučio švente. Tai paskutinė mėsėdžio diena, žiemos palydų, žiemos išvarymo, daugelio dar vadinama vaisingumo žadinimo, skalsos ir gausumo skatinimo švente.
Dabartiniai Užgavėnių papročiai - tai senovėje buvusių šventės apeigų, kuriomis būdavo siekiama nulemti derliaus gausumą, mūsų dienas pasiekusi dalis. Pagal seną tradiciją Užgavėnės turėtų būti švenčiamos net 8 dienas (pradedant sekmadieniu). Nuo XX a. pradžios Užgavėnes Lietuvoje šventė tris dienas.
Lietuvoje Užgavėnės, ypač Žemaitijoje, garsėja persirengėliais. Visi svarbiausieji Užgavėnių tipai buvo iš kasdieninės aplinkos - žydai, elgetos, čigonai, jaunavedžiai, daktarai. O Žemaitijoje dažniausiai persirengdavo kaukėmis, vaizduojančiomis gyvulius - arkliai, ožiai, gervės, beždžionės. Kiekviena kaukė turėjo prasmę, paskirtį. Žmonės tikėjo, kad žemėje vaikščioja įvairiais pavidalais protėvių vėlės, kurios gali daryti įtaką jų gyvenimui.
Būtini Užgavėnių eitynių dalyviai - Lašininis su Kanapiniu bei didžiulė moters arba vyro iškamša, vadinama More (Žemaitijoje dar ją vadino Kotre, Gavėnu). Visa tai simbolizuoja nenorinčio pasitraukti mėsėdžio arba žiemos (Lašininio) kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu (Kanapiniu).
Užgavėnės - gyvybės, atgimimo šventė. Todėl per Užgavėnes yra daugybė papročių, susijusių su netekėjusiomis ir nevedusiais bei neseniai susituokusiais ir dar vaikų neturinčiais jaunavedžiais, laistymusi vandeniu, voliojimusi sniege - gyvybės simboliu. Žemaitijoje iki mūsų dienų yra išlikęs paprotys laistyti "Užgavėnių bites". Tam tikslui yra kinkomas vežimas, į jį keliama statinė su vandeniu, prisodinama vaikų, kurie turi visa gerkle rėkauti. Važiuojama per kaimą, ką tik sutinkama, tą vandeniu apliejama, o visų šeimininkių garbės reikalas būdavo suspėti iš savo kiemo vandens išnešti ir į statinę šliūkštelti...
Dar viena svarbi Užgavėnių tradicija - pasivažinėjimai. Tą dieną ir arklius geresnius pasikinkydavo, išpuošdavo juos kaspinais, varpeliais. Buvo tikima, kad jei per Užgavėnes kuo toliau nuvažiuosi (geriausiai stačias) ar nueisi, tuo bus geresni to žmogaus išauginti javai, linų pluoštas ilgesnis. Dažniausiai tą dieną būdavo dirbama tik iki pietų arba visai nedirbama. Būdavo tikima, kad jei per Užgavėnes malsi - vėjai trobas nuplėšys, jei verpsi, ausi - pirštai bus taukuoti, todėl tokį verpalą ar audimą greitai pelės sukrims. Per Užgavėnes šiukštu negalima plauti galvos, šukuotis - gerai kasos augs, galva bus švari, vištos darželyje gėlių nekapstys.
Ypatinga reikšmė suteikiama valgiui. Užgavėnės - paskutinė žiemos mėsėdžio diena, per kurią daug valgoma, ypač mėsiškai. Seni žmonės sakydavo, kad jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, per visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus. Tą dieną būdavo valgoma daug kartų - nuo 7-9 iki 12. Šeimininkės stalą padengdavo ir žiūrėdavo, kad visą dieną ir vakare ant stalo būtų valgių. Būtinai reikėjo pavaišinti kiekvieną į svečius atėjusįjį.
Ritualinė (kaip ir Kūčių) būdavo Užgavėnių vakarienė. Į ją balsu būdavo kviečiamos protėvių vėlės. Užgavėnių valgių, priešingai nei Kūčių, ant stalo nakčiai palikti negalima. O jei likdavo - juos sušerdavo gyvuliams ir paukščiams. Netgi buvo tikima, kad Užgavėnių vakarienės, simboliškai užbaigiančios žiemos metą prieš įžengiant į pavasarį, maisto likučiai turėję gydomosios galios, t.y. buvę švaistai nuo visų ligų.
Tradiciniai Užgavėnių valgiai - šiupinys (ypač populiarus Žemaitijoje), kopūstai, vėdarai, blynai, šaltiena, kiunkė (mėsos ir bulvių troškinys). Užsigeriama būdavo namie darytu miežiniu alumi, gira arba degtine. Beje, degtinę gerdavo tik vyrai. Vandenį gerti per Užgavėnes nepatariama, nes visus metus troškulys kamuos.
Skirtinguose Lietuvos regionuose Užgavėnės būdavo švenčiamos vis kitaip. Savitos tradicijos švęsti Užgavėnes yra Klaipėdos krašte. Gaila, tačiau persirengėlių, kaukininkų tradicija Klaipėdoje nunyko labai seniai. Prūsijoje, kuriai priklausė visas Klaipėdos kraštas, švenčių šventimas buvo reglamentuojamas karalių norminiais potvarkiais. Vienu tokiu norminiu potvarkiu buvo uždrausti Užgavėnių karnavalai, o nepaklusniųjų laukė didelės baudos. Kodėl šie karnavalai buvo draudžiami, dabar galima tik spėlioti, nes tikslios draudimo priežastys nėra žinomos. Nebelikus kaukių eitynių, svarbiausiu Užgavėnių akcentu tapo Šiupinio valgymas. Kaimynai rinkdavosi į vieną trobą, kur iškilmingai skanaudavo šiupinį, aptardavo praėjusią žiemą, artėjančius pavasario rūpesčius.
Tarpukario Klaipėdoje valgyti šiupinį Užgavėnių vakarą Šaulių namuose ar "Viktorijos" viešbutyje rinkdavosi miesto inteligentija. Renginio metu grodavo pučiamųjų orkestras, visi svečiai traukdavo liaudies dainas, o taip pat ir pačių sudėtas daineles apie to meto aktualijas. Sekdami jų pavyzdžiu, šiemet Nidoje bei Juodkrantėje organizuojame Šiupiniuko šventę. Šiupinį virsime pagal senuosius lietuvių receptus - kiekvienas, atėjęs į šventę, galės paskanauti ir įvertinti. Pasiautus prie laužo, ligi soties prisivalgius, nesunku bus ir žiemą iš kiemo vyti.
Tad kviečiame visus, didelius ir mažus, persirengėlius ir be kaukių, vasario 20 dieną skanauti šiupinio:
16 val. Juodkrantėje, aikštėje prie kavinės "Dilė",
16.30 val. Nidoje, aikštėje prie restoranų "Ešerinė" ir "Nidos Seklyčia".
Užgavėnių karnavalas
Nors žiema tik prasidėjo, bet reikia pradėti ją varyti, kad neužsisėdėtų!!!
2007 m. vasario 20 dieną (antradienį) Nidos savivaldybės aikštėje Užgavėnių karnavalas.
Nuo 18 val. laukite persirengėlių namuose.
19 val. Lašininio ir Kanapinio kova, dainos, šokiai ir žaidimai, Morės deginimas, Užgavėnių šiupinio ir blynų ragavimas Savivaldybės aikštėje.
Visus kviečiame aktyviai dalyvauti!
Vasarą Neringos gyventojai gers geros kokybės vandenį
UAB "Neringos vanduo" vykdo projektą "Neringos miesto geriamojo vandens ir nuotekų valymo sistemų rekonstrukcija ir plėtra" (finansinis memorandumas 2001/LT/16/P/PE/006), kuris yra finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos biudžeto ir Neringos savivaldybės lėšomis. Europos Sąjungos Sanglaudos fondas šiam projektui įgyvendinti skyrė 16.5 mln Lt. (be PVM), tai yra 47 proc. bendros sumos, o Neringos savivaldybė svarbiems darbams atlikti skyrė 2,9 mln Lt. (be PVM).
Darbų sutartyje Nr. V/2004/N09 "Neringos miesto vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcija ir plėtra", kurią vykdo kompanija AS "Merko Ehitus", yra numatyta Nidos, Juodkrantės ir Preilos-Pervalkos esamų vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcija, švaraus vandens rezervuarų statyba bei naujų gręžinių statyba ir esamų atnaujinimas. Šiuo metu visose vandenvietėse baigiami švaraus vandens rezervuarų statybos ir technologinės įrangos montavimo darbai, įrengti nauji gręžiniai. Kovo-balandžio mėnesiais planuojama vandenvietėse pradėti technologinės įrangos paleidimo-derinimo darbus.
Siekiant užtikrinti, kad Neringos miesto gyventojai gautų kokybišką ir švarų vandenį, lygiagrečiai šiai darbų sutarčiai yra vykdoma ir darbų sutartis Nr. V/2005/N24 "Neringos miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcija ir plėtra", kurios rangovai - jungtinės veiklos dalyviai UAB "Edrija", UAB "Grundolita" ir UAB "Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba". Vykdant šią darbų sutartį numatyta renovuoti ir naujai pakloti apie 19 kilometrų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Šiuo metu jau yra atnaujinta apie 16 kilometrų tinklų, o visus darbus planuojama atlikti iki šių metų liepos mėnesio.
Šiais metais taip pat numatyta baigti darbų sutartį Nr. V/2004/N09 "Neringos miesto vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcija ir plėtra". Iki vasaros sezono pradžios Neringos miesto gyventojams planuojama pradėti tiekti vandenį, kuris atitiks geriamojo vandens kokybės standartus.
Neringos turizmo galimybių pristatymas Rygoje
Siekiant efektyviau pristatyti Neringos kurorto potencialą ir sudaryti palankias sąlygas atvykstamojo turizmo srautų didėjimui bei plėtrai 2007 m. vasario 8 d. 16 val. Rygoje (padedant Lietuvos ambasadai ir Rygos akademinei bibliotekai) buvo pristatomos Neringos turizmo galimybės ir kultūros paveldas.
Priėmimo metu ne tik koncertavo Neringos meno kolektyvai (tautinių šokių kolektyvas "Kalnapušė" ir kaimo kapela "Joldija"), buvo vaišinama tradiciniais lietuviškais patiekalais, supažindinama su turizmo situacija ir perspektyvomis Neringoje, bet ir pristatoma Neringos atstovų delegacija, kurios vadovas - Neringos miesto meras Vigantas Giedraitis.
Priėmimo svečiais buvo ne tik kitų šalių ambasadoriai, Lietuvos gerbėjai, bet ir žurnalistai. Vienas populiariausių kanalu (1 Baltiskij kanal) vasario 9 d. rodė išsamų reportažą apie Neringą ir jos pristatymą Rygoje.
Neringa buvo pristatoma ir tarptautinėje parodoje "Balttour'07" (vasario 9-11 d.). Parodoje Lietuvai atstovavo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, Lietuvos turizmo plėtros agentūra, Vilniaus, Kauno miestų savivaldybės, Alytaus, Birštono, Druskininkų, Neringos, Kėdainių, Palangos, Trakų, Panevėžio bei Šiaulių turizmo informacijos centrai, UAB "Liturimex" bei "Baltic Clipper", Kurtuvėnų bei Biržų regioniniai parkai.
Lietuvos stende per parodos "Balttour'07" atidarymą (vasario 9 d.) vyko koncertas, kurio metu stendo svečiai buvo vaišinami lietuviškais patiekalais, jiems koncertavo kaimo kapela "Joldija", šoko tautinių šokių kolektyvas "Kalnapušė".
2006 m. sausio-rugsėjo mėnesiais Statistikos departamento išankstiniais duomenimis Lietuvos kolektyvinėse apgyvendinimo įstaigose buvo apsistoję 43,2 tūkst. turistų iš Latvijos, arba 26,3 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Per visus 2005 m. į Lietuvos apgyvendinimo įstaigas atvyko 43,7 tūkst. turistų iš Latvijos, t.y. 22, 1 proc. daugiau nei 2004-aisiais. Nidos KTIC "Agila" duomenimis latviai sudaro 6 proc. visų Neringos KTIC "Agila" lankytojų (2006 m.). Susidomėjimas Neringa buvo išties didžiulis, ypač latviai džiaugėsi galėdami gauti informacinės medžiagos jų gimtąja kalba.
Vasario 16-18 d. Neringos turizmo galimybės bus pristatomos tarptautinėje turizmo parodoje "Tourest'07" (Talinas, Estija).
2007 m. vasario 25 d. Savivaldybių tarybų rinkimai
Rinkėjų balsavimas iš anksto vyks nuo 12 iki 20 val. paskutinį trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos (vasario 21 ir 22 d.) Savivaldybės posėdžių salėje pirmame aukšte.
Balsavimas paštu, specialiai balsavimui sudarytame pašte (Neringos pirminės sveikatos priežiūros centre), vyks paskutinį trečiadienį ir penktadienį iki rinkimų dienos 10-12 val. Balsuoti paštu gali rinkėjai, kurie dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra Sveikatos priežiūros, Socialinės rūpybos ar globos įstaigose.
Balsavimas namuose vyks ketvirtadienį (vasario 22 d.). Gali balsuoti tie rinkėjai, kurie laikinai apsistojo rinkimų teritorijai priskirtu adresu ir neįrašyti į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, bet įrašyti į namuose balsuojančių apygardos rinkėjų sąrašą.
Vasario 23 ir 24 d. (penktadienį ir šeštadienį) gali balsuoti rinkėjai, įrašyti į namuose balsuojančių apylinkės rinkėjų sąrašą ir kurie yra šios rinkimų apylinkės rinkėjai.
Neringos rinkimų apygarda Nr. 28
Susitikimas
2007-02-21 Nidos kepyklėlėje "Gardumėlis" įvyks susitikimas su Nidos parapijos klebonu Rimvydu Abromavičiumi. Pokalbio tema "Gavėnios rimtis ir pasninkas".
Užuojautos
Dėl Kęstučio Pupšio mirties nuoširdi užuojauta velionio mamai Justinai Pupšienei, seseriai Vidai ir artimiesiems.
Nidos pensininkai
***
Nėra didesnio skausmo, kaip amžinas išsiskyrimas...
Skaudaus liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame klasės auklėtoją Angelę Janulienę dėl mylimos mamos netekties.
Klasės auklėtiniai ir tėveliai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą