Buvęs “Kretingos komunalininko” direktorius, dabar vadovaujantis Palangos komunalinio ūkio įmonei, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Konstantinas Skierus ryžosi viešai prabilti apie Kretingos rajono savivaldybės tarybos patvirtintos buitinių atliekų tvarkymo rinkliavos metodikos ydas.
Tarybos narys tvirtina, jog į “Pajūrio naujienas” kreipėsi praradęs viltį, kad rajono savivaldybės valdžia atsižvelgs į jo, turinčio atliekų tvarkymo patirtį, pasiūlymus. K. Skieraus teigimu, jis buvo ignoruojamas nuo pat šių metų gegužės mėnesio - ruošiant metodiką ir iki pat šiolei - ją taisant.
K. Skierus įsitikinęs - mokestis už šiukšlių išvežimą yra per didelis, jo nustatymo ydinga metodika buvo sukurpta savivaldybės kabinetuose, nepasitarus su gyventojų bendruomenių atstovais, seniūnais, ignoruojant atliekų tvarkymą išmanančius Savivaldybės tarybos narius (jį ir Virginijų Brazauską) bei “iki pat kaulų smegenų” atliekų tvarkymo reikalus perpratusį kretingiškį Praną Liaučių, kuris 9 metus dirbo tvarkant Klaipėdos miesto atliekas.
“Sprendimas dėl buitinių atliekų rinkliavos dydžio nustatymo metodikos, prieš kurį sukilo gyventojai ir nerimsta lig šiolei, yra Kretingos rajono savivaldybės tarybos darbo brokas, kurį taryba dabar taiso kiekviename posėdyje ir tam taisymui galo nematyti. Beviltiškai kapstosi pačių sukurtoje ir dar gilinamoje painiavoje. Aš ne prieš rinkliavą, o prieš jos dydį ir atliekų turėtojų apmokestinimo principą. Rinkliavą turi mokėti visi, bet nebūtinai “nuo galvos”, geriausia būtų pagal turimą nekilnojamąjį turtą - nuo namų valdos. Tuomet nereikėtų piktinti gyventojų iš jų reikalaujant visų tų pažymų - gyvena žmogus ar ne, mokosi ir panašiai”, - aiškino K. Skierus.
Rinkliavos mokestis turi būti mažesnis
K. Skierus tvirtina, jog pagal dabartinę metodiką nustatytas 73 Lt vienam žmogui metams rinkliavos mokestis, jo skaičiavimu, turėtų būti ne didesnis kaip 60 Lt.
“Skyriau laiko ir išanalizavau tą rinkliavos dydžio nustatymą, nustačiau bent kelias priežastis, kodėl rinkliava yra per didelė”,- sakė jis ir tas priežastis išvardijo.
Pirmoji priežastis: nustatytas per trumpas šiukšlių tvarkymo operatoriaus “Kretingos komunalininko” turto nusidėvėjimo laikas.
”Kretingos komunalininkas” suskaičiavo, kad per vienerius metus turės rajone surinkti ir išvežti į Dumpius 18 tūkst. tonų atliekų ir kad įmonei tai kainuos 3 mln. 600 tūkst. Lt.
Remiantis šitais dviem skaičiais ir nustatę turto nusidėvėjimo laiką, suskaičiavo amortizacinius atskaitymus. Šiukšlių konteinerių nusidėvėjimo terminas - 4 metai, šiukšliavežių - irgi 4 metai. Šiukšlių konteinerių nusidėvėjimo laikas turtingiausiose ES šalyse yra 6-8 metai, o pas mus pirmieji plastikiniai konteineriai, įsigyti dar 2000 metais, tebetarnauja lig šiolei. Šiukšliavežės pagal nustatytą terminą jau yra nusidėvėjusios, kadangi buvo nupirktos 2004-2005 metais. Įvertinus visa tai, vien dėl amortizacinių atskaitymų šiukšlių išvežimo išlaidos turėtų sumažėti 15-20 tūkst. Lt.
Antroji priežastis, turinti įtakos rinkliavos dydžiui, - šiukšlių rūšiavimas. Aplinkos ministerija kiekvienai savivaldybei yra davusi užduotį nuo bendro atliekų kiekio surinkti 10 proc. rūšiuojamų atliekų: popieriaus, plastiko ir stiklo. Nustatant 73 Lt rinkliavą, šis procentas buvo 0,03.
K. Skierus piktinosi, jog atliekų rinkliavos nustatymo sudarymo komisijoje dirbęs rajono Savivaldybės ekologas Raimondas Jocius nežinojo apie 10 proc. užduotį. Vien dėl atliekų rūšiavimo, įvertinus, kad už 1 t rūšiuotų atliekų mokama apie 100 Lt, per metus galima sutaupyti apie 18 tūkst. Lt.
Trečia priežastis, dėl kurios galėtų mažėti rinkliava,- antrinių žaliųjų atliekų kompostavimas. Šių atliekų bendrame atliekų kiekyje būna iki 25 proc.
Kompostavimas atliekų tvarkymo išlaidas vien dėl sąvartyno vartų mokesčio mažintų apie 220 tūkst. Lt, tuo pačiu - ir rinkliavos dydį. Aritmetika ir šiuo atveju paprasta - nuo 18 tūkst. tonų 25 proc. sudaro 4 tūkst. tonų, 1 t vartų mokestis yra 55 Lt. Tačiau dabartinė rinkliavos dydžio nustatymo metodika neskatina ir kompostuoti.
Rinkliava žlugdo savivaldybės įstaigas
K. Skierus tvirtina, jog nepagrįstai dideli mokesčiai už šiukšlių išvežimą žlugdo ir Savivaldybės įtaigas - mokyklas, darželius, ligoninę bei kitas.
“Jos moka 3-4 kartus daugiau negu sukaupia šiukšlių, ir tie pinigai yra iš mūsų savivaldybės vargano biudžeto, skirti tų įstaigų aplinkos išlaidoms: valytojų, sargų, šaltkalvių atlyginimams, šildymui, elektrai. Tų pinigų sunkmečiu ir taip trūksta”, - aiškino K. Skierus.
Jis pateikė pavyzdžius: Pranciškonų, Jurgio Pabrėžos gimnazijos, kurios už šiukšlių išvežimą anksčiau mokėdavo 3-4 tūkst. Lt per metus, dabar mokės 12-14 tūkst. Lt.
Dviračio išradinėti nereikia
K. Skierus siūlo Kretingos rajono savivaldybei perimti Alytaus apskrities patirtį, kur už šiukšlių išvežimą mokama nuo namų valdos. Laikoma, kad namų valdoje gyvena vidutiniškai 3,5-4 žmonės, kur gyvena 2 šeimos ir daugiau - tarifui suskaičiuoti taikomas koeficientas. Daugiabučiuose už 1 kambario butą mokamas mažesnis mokestis, 2-3 kambarių butų savininkai moka daugiau. Skaičiuojant rinkliavos dydį pripažįstama, jog 2-3 kambarių bute vidutiniškai gyvena 3 žmonės.
“Alytuje rinkliava buvo įvesta be gyventojų ir įmonių protestų. Deja, Kretingoje tarybos nariams pirmiau rūpi savi interesai. Kaip kitaip paaiškinti tai, kad rinkliavos dydžius “palaiminusio” savivaldybės tarybos Ūkio komiteto pirmininko Algimanto Šoblinsko reikalavimu atliekų tvarkymo rinkliavos nustatymo metodikoje atsirado toks kuriozas: kaimo agroturizmo sodybos, taip pat ir A.Šoblinsko “Vienkiemis”, per metus dirba tik 3 mėnesius ir rinkliavą moka irgi tik už 3 mėnesius”, - piktinosi K. Skierus.
K. Skierui visgi pavyko įsiprašyti į savivaldybės darbo grupę, teikiančią tarybai siūlymus dėl atliekų tvarkymo rinkliavos metodikos tobulinimo.
“Įsiprašiau per Kretingos miesto Nidos, Vandens gatvių gyventojus, nes pasižadėjau jiems atstovauti”, - teigė jis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą