Urbo kalnas vilios istoriniais takais

Urbo kalnas vilios istoriniais takais

Vienu iš Nidos simbolių laikomas Urbo kalnas su švyturiu jau kitąmet bus pradėtas tvarkyti: iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir Neringos savivaldybės biudžeto tam skirta apie 450 tūkst. eurų.

Planuojama pagal galimybes atkurti senuosius, ikikarinius pasivaikščiojimo takus, kurie turėjo romantiškus pavadinimus, įrengti apžvalgos aikštelę su stacionariais žiūronais. „Kadaise per Urbo kalną ėjo takas nuo Kuršių marių iki jūros, bet ilgainiui kopa apaugo pušimis, o pasivaikščiojimo keliukai išnyko arba nebeatpažįstami. Sutvarkius kopą Nidoje būtų sukurta nauja, estetiška erdvė kartu atiduodant duoklę istorijai. Atskleisiu, jog privatūs rėmėjai pasisiūlė už savo lėšas greta dabartinio švyturio pastatyti ir senojo bronzinę skulptūrą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Be kita ko, įsibėgėjo ir biurokratinės procedūros siekiant švyturį, taip pat į jį vedančius šimtamečius akmeninius laiptus su iškalta svastika bei buvusį švyturio prižiūrėtojo namą įtraukti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Erdvė romantikams

Nidos kurorto vakarinėje dalyje prie Taikos gatvės stūksantis 52 metrų aukščio Urbo kalnas yra svarbus vietovės gamtos ir istorijos paminklas. Tai yra pirmoji Kuršių nerijoje apželdinta kopa: XIX amžiuje darbų ėmėsi Georgas Dovydas Kuvertas (1787–1856 m.), jo dėka Nida buvo išgelbėta nuo užpustymo.

Urbo kalno pavadinimą kopa gavo nuo žodžio „urbti“: smėlyje daryti duobutes. Viena versijų, kad tos duobutės susijusios su pušaičių sodinimu, pagal kitą pasakojimą – kalne urvelius itin mėgo urbti lapės.

1874 metais ant kalno buvo pastatytas švyturys, 1944-aisiais jį susprogdino patys vokiečiai. Vėliau greta senojo navigacinio objekto 1953 metais buvo pastatytas kitas švyturys, jis tebestovi iki šiol.

Senasis švyturys 1916 m./"Lietuvos žinių" archyvo nuotr.

Pasak Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vyriausiosios specialistės Gražinos Žemaitienės, Urbo kalno tvarkybos darbai galėtų prasidėti jau kitais metais. „Dabar vyksta projektavimas, esamos padėties analizė. Norima sutvarkyti ne tik patį kalną, bet ir mišką aplink jį. Pažvelgę į ikikarinius Nidos žemėlapius matome, kad aplink kopą miške buvo sukurtas visas pasivaikščiojimo takų tinklas, o dabar jis nebeatpažįstamas arba sunykęs. Sovietmečiu klotos plytelės – išsiklaipiusios, takai apardyti. Viena mūsų idėjų – atkurti tuos senuosius takus, kiek tai bus galima padaryti atsižvelgiant į gamtines sąlygas, taip pat grąžinti jiems romantiškus pavadinimus pastatant rodykles, pažymint stenduose“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo G. Žemaitienė.

Pavyzdžiui, 1929 metais Nidos plane Urbo kopos aplinkoje išskirti takai ir turistiniai punktai skamba išties egzotiškai: Sužadėtuvių, Mergelių, Ernos keliai, Meilės, Editos kalvos, Johano Frėzės regykla, atokvėpio vieta, pavadinta „Nepamiršk manęs“, ir kt.

„Taip pat bus sukurtas dendrologinis takas, o kalno papėdėje, vakarinėje jo dalyje prie plento, planuojame įamžinti buvusį ir per Nidą dabartine Taikos gatve į karčemą vedusį Europos pašto kelią. Žinoma, pastatysime ir informacinius stendus su nuorodomis į Urbo kalną. Bus įrengti suoliukai, sutvarkytas apšvietimas, pastatytos šiukšliadėžės. Deja, iš gautų lėšų negalėsime restauruoti senųjų akmeninių laiptų. Jie, švyturys ir švyturininko namas laukia savo eilės, kad būtų įrašyti į kultūros paveldo objektų sąrašą. Tuomet mėginsime rašyti atskirą projektą ir gauti finansavimą tolesniems tvarkybos darbams“, – teigė pokalbininkė.

Bronzinis paminklas

Neabejotina atrakcija ir traukos vieta turėtų tapti planuojama įrengti apžvalgos aikštelė, regykla šalia švyturio, pačiame Urbo kalno viršuje. Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorės Aušros Feser, ketinama iškirsti dalį vaizdą užstojančių aukštų medžių ir padaryti savotiškus langus.

„Žmonės galėtų grožėtis panorama tiek į jūros, tiek į Parnidžio kopos pusę. Planuojama pastatyti ir vieną arba du stacionarius žiūronus. Urbo kalnas yra labai svarbus Nidai, nes tai ir gamtos paminklas, ir istoriją menantis objektas, švyturio namai. Nuo sovietinių laikų ten nieko nebuvo daroma, todėl vietovė tapo laukinė, o čia buvo gražus pasivaikščiojimo parkas su teminiais takais“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji.

KNNP direkcijos nuomone, ruošiami įrengti keliukai neturėtų būti tokie, kokie buvo sovietmečiu: be jokių plytelių ar trinkelių. „Tai būtų dar viena intervencija į gamtą. Dabartinės kraštovaizdžio tvarkymo technologijos leidžia įrengti takus kietu pagrindu, jie atrodo kaip paprasti miško takai. Tokie ir turėtų raižyti Urbo kalną bei mišką aplink jį. Atsivertų visiškai nauja, kadaise poilsiautojus ir vietos žmones džiuginusi erdvė, kupina estetikos, atokvėpio aikštelių, mažosios architektūros elementų. Tai nebus atrakcionų vieta. Ant kalno galėtų vykti nebent kamerinės muzikos renginiai“, – aiškino ji.

Sovietmečiu klotos plytelės – išsiklaipiusios, takai apardyti. Viena idėjų – atkurti tuos senuosius takus./Deniso Nikitenkos nuotr.

Neringos meras D. Jasaitis pasakojo, kad vis aktyviau svarstoma idėja įprasminti senojo, susprogdinto švyturio atminimą. „Dabar žmonės jį gali išvysti nebent ikikariniuose atvirukuose. Mes norėtume, kad švyturio istorija atsispindėtų ir ant paties kalno. Su pasiūlymu jau kreipėsi privatūs asmenys, kurie sutinka finansuoti ir pastatyti greta dabartinio senojo švyturio bronzinę skulptūrą. Ten jo istorija būtų aprašyta ir Brailio raštu, aklieji taip pat galėtų paliesti, „pamatyti“ švyturį. Neatsisakome ir minčių ateityje užsakyti archeologinius tyrimus bei nustatyti tikslią susprogdinto švyturio vietą, ją paženklinti“, – sakė politikas.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder