2019 m. balandžio 26 d. 19:26 val., penktadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Vakarų Lietuva

Vakarų Lietuva

Tiškevičių koplyčia brandina sensaciją

(3)

Tiškevičių koplyčia brandina sensaciją nuotrauka, foto

Šalia šių trijų karstų šimtmetį paslėpti gulėjo dar trys, įmūryti postamentuose.

© Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotr.

Spe­cia­liai su­da­ry­ta moks­li­nin­kų ko­mi­si­ja ne­tru­kus mė­gins įmin­ti in­tri­guo­jan­čią Kre­tin­gos mįs­lę. Va­sa­rą at­lie­kant žval­go­muo­sius ar­cheo­lo­gi­nius ty­ri­mus ne­ogo­ti­ki­nė­je gra­fų Tiš­ke­vi­čių šei­mos kop­ly­čio­je se­no­sio­se ka­pi­nė­se ne­ti­kė­tai ap­tik­ti trys ge­rai pa­slėp­ti kars­tai.

Spė­ja­ma, kad juo­se ga­li bū­ti pa­lai­do­ti vie­ni žy­miau­sių ir Kre­tin­gai itin reikš­min­gų XIX am­žiaus di­di­kų - gra­fas Juo­za­pas Tiš­ke­vi­čius su žmo­na So­fi­ja bei jų 3-4 me­tu­kų anū­kė Ma­ri­ja Tiš­ke­vi­čiū­tė.

Ta­čiau kol kas tai te­bė­ra mįs­lė, nes rei­kė­tų at­lik­ti pa­lai­kų DNR ty­ri­mus. Kars­tų frag­men­tus be­to­ni­niuo­se pos­ta­men­tuo­se ar­cheo­lo­gai kol kas ste­bė­jo tik per vaiz­do ka­me­rą, įtai­sy­tą spe­cia­lia­me zon­de. Ne­abe­jo­ja­ma dėl vie­no: šie pa­lai­do­ji­mai bu­vo ypa­tin­gi, nes siek­ta kuo ge­riau pa­slėp­ti mi­ru­sių­jų kū­nus.

Ne­ei­li­nė asmenybė

Kre­tin­gos mu­zie­jaus is­to­ri­kas Ju­lius Ka­nars­kas LŽ pa­sa­ko­jo, kad šio mies­te­lio me­traš­čiuo­se ryš­kiau­siai įrėž­tos tri­jų di­di­kų as­me­ny­bės. „Jo­nas Ka­ro­lis Chod­ke­vi­čius - mies­to įkū­rė­jas, baž­ny­čios, mo­kyk­los sta­ty­to­jas. Vys­ku­pas Ig­no­tas Jo­kū­bas Ma­sals­kis me­di­nę Kre­tin­gą pa­ver­tė mū­ri­ne. O J. Tiš­ke­vi­čius ją iš­gar­si­no. Bū­tent šio gra­fo val­dy­mo lai­kais bu­vo pa­sta­ty­tas anuo­met di­džiau­sias Eu­ro­po­je pri­va­tus žie­mos so­das, įreng­ti pra­ban­gūs rū­mai, iš­puo­se­lė­tas pra­ncū­ziš­ko ir ang­liš­ko sti­lių di­džiu­lis par­kas ap­link rū­mus, iš­kas­ti kas­ka­di­niai tven­ki­niai“, - pa­brė­žė jis.

Tai, kad Tiš­ke­vi­čių dva­ras ir par­kas bu­vo iš­puo­se­lė­ti pa­gal ano me­to va­ka­rie­tiš­kas tra­di­ci­jas, reiš­kė itin daug vi­sam re­gio­nui ir įkvė­pė kur­ti pa­na­šias es­te­ti­kos oa­zes di­di­kų re­zi­den­ci­jo­se Pa­lan­go­je, ap­link Vil­nių ir ki­tur.

Is­to­riš­kai svar­bu ir tai, kad iš Kre­tin­gą val­džiu­sių gar­sių­jų di­di­kų vie­nin­te­lis J. Tiš­ke­vi­čius (1830-1891 m.) bu­vo pa­lai­do­tas pa­čia­me mies­te.

Yra ži­no­ma, kad J. Tiš­ke­vi­čiaus pa­lai­kai bu­vo bal­za­muo­ti ir iš pra­džių pa­lai­do­ti prieš­in­go­je gat­vės pu­sė­je esan­čių se­nų­jų ka­pi­nių Šv. Jur­gio kop­ly­čio­je, o 1893 me­tais per­kel­ti į nau­jai pa­sta­ty­tą Tiš­ke­vi­čių kop­ly­čią-mau­zo­lie­jų. So­viet­me­čiu ši kop­ly­čia ne kar­tą ken­tė­jo nuo van­da­lų: bu­vo net iš­nie­kin­ti pa­lai­kai - iš­mė­ty­ti kau­lai, kau­ko­lės. Tie­sa, ne gar­sio­jo gra­fo, o 1941 me­tais tra­giš­kai žu­vu­sio Ka­zi­mie­ro ir 1940-ai­siais mi­ru­sios Jad­vy­gos Tiš­ke­vi­čių. Šie di­di­kai ir da­bar il­si­si po kop­ly­čia įreng­ta­me mau­zo­lie­ju­je me­di­niuo­se kars­tuo­se. Tre­čia­sis - tuš­čias.

Ta­čiau is­to­ri­kai yra ra­dę duo­me­nų, kad šio­je kop­ly­čio­je tu­rė­jo bū­ti pa­lai­do­ti pen­ki Tiš­ke­vi­čių gi­mi­nės at­sto­vai, tad tri­jų trūks­ta.

Pra­grę­žė postamentus

Siek­da­mi iš­siaiš­kin­ti, ar se­no­jo­je gra­fų Tiš­ke­vi­čių kop­ly­čio­je ga­lė­jo bū­ti dau­giau pa­lai­do­ta bei nu­sta­ty­ti bu­vu­sios sie­nos ap­link kop­ly­čią ri­bas, va­sa­rą ar­cheo­lo­gai at­li­ko žval­go­muo­sius ty­ri­mus. Jiems va­do­va­vu­si Kre­tin­gos mu­zie­jaus Ar­cheo­lo­gi­jos ir is­to­ri­jos sky­riaus ve­dė­ja Dai­va Jaz­bu­ty­tė LŽ sa­kė, kad jo­kio po­že­mi­nio rū­sio ar krip­tų kop­ly­čios mau­zo­lie­ju­je ne­ras­ta.

Tiškevičių koplyčia gali pateikti vieną didžiausių pastarojo meto istorinių staigmenų Žemaitijoje.

Ta­da nu­tar­ta pa­ti­krin­ti tris sta­čia­kam­pio for­mos be­to­ni­nius pos­ta­men­tus, ant ku­rių pa­dė­ti Ka­zi­mie­ro ir Jad­vy­gos Tiš­ke­vi­čių kars­tai. Il­gai ma­ny­ta, kad tų pos­ta­men­tų pa­skir­tis ir bu­vu­si kars­tams pa­dė­ti, ta­čiau ar­cheo­lo­gai at­sklei­dė ką ki­ta.

„Grąž­tu pra­grę­žę pos­ta­men­tus ir įlei­dę zon­dą su ste­bė­ji­mo ka­me­ra nu­sta­tė­me, kad be­to­ni­niuo­se sta­čia­kam­piuo­se yra erd­vės. Už­fik­sa­vo­me lyg ir tri­jų or­na­men­tuo­tų, ti­kriau­siai me­ta­li­nių sar­ko­fa­gų frag­men­tus. Pos­ta­men­tų šo­nuo­se iš vi­daus bu­vo ma­ty­ti ir su­pu­vu­sių len­tų, ma­tyt, kar­ka­so lie­ka­nų. Tad tie pos­ta­men­tai bu­vo pa­sta­ty­ti są­mo­nin­gai - kaip slėp­tu­vės“, - svars­tė D. Jaz­bu­ty­tė.

Mu­zie­jaus dar­buo­to­jos tei­gi­mu, pra­di­nė in­for­ma­ci­ja lei­džia kons­ta­tuo­ti vie­na: ap­tik­ti trys iki tol ne­ži­no­ti po­mir­ti­niai pa­mink­lai.

„Kas yra juo­se, nu­sta­ty­ti bus įma­no­ma po iš­sa­mių ty­ri­mų. Rei­kės ir DNR ty­ri­mų as­me­ny­bėms iden­ti­fi­kuo­ti, bet kol kas net ne­ži­no­me, kas tuo­se sar­ko­fa­guo­se. O gal jie šiuo me­tu yra tuš­ti?“ - svars­tė Kre­tin­gos mu­zie­jaus dar­buo­to­ja.

Dar dau­giau mįs­lių už­mi­nė jos ko­le­ga J. Ka­nars­kas. Jo tei­gi­mu, ap­lin­ky­bės by­lo­ja, kad pos­ta­men­tuo­se už­mū­ry­ti ga­li bū­ti vi­sai ne J. Tiš­ke­vi­čiaus pa­lai­kai.

„Ma­to­te, J. Tiš­ke­vi­čius bu­vo tes­ta­men­tu iš­reiš­kęs va­lią po mir­ties bū­ti bal­za­muo­tas. Bet ži­no­me, kad tra­di­ci­ja lai­do­ti sar­ko­fa­guo­se iš ma­dos iš­ėjo XVIII am­žiaus pa­bai­go­je, o gra­fas pa­lai­do­tas XIX am­žiaus pa­bai­go­je. Tad teo­riš­kai jo lai­do­ti sar­ko­fa­ge lyg ir ne­ga­lė­jo... Bet kol kas vi­sa tai - spe­ku­lia­ci­jos. Jei pa­aiš­kė­tų, kad iš­ties pa­vy­ko ap­tik­ti žy­mio­jo gra­fo ir jo šei­mos pa­lai­kus, tai bū­tų sa­vo­tiš­ka sen­sa­ci­ja“, - sa­kė jis.

Pa­lai­kų ga­li ir neliesti

Kre­tin­gos mu­zie­jaus di­rek­to­rė Vi­da Ka­nap­kie­nė LŽ dar ne­ga­lė­jo tiks­liai at­sa­ky­ti, ka­da pra­dės dar­bą spe­cia­lis­tai.

„Tos ko­mi­si­jos dar nė­ra, ji bus su­da­ry­ta ar­ti­miau­siu me­tu. Ko­mi­si­jo­je dirbs ar­cheo­lo­gų, pa­vel­do­sau­gi­nin­kų, res­tau­ra­to­rių ir ki­tų kom­pe­te­tin­gų žmo­nių. Tik po jos dar­bo, pa­teik­tų iš­va­dų ir re­ko­men­da­ci­jų pa­aiš­kės, kaip bus el­gia­ma­si to­liau“, - tei­gė mu­zie­jaus va­do­vė.

Tad dar anks­ti kal­bė­ti ne tik apie Tiš­ke­vi­čių pa­lai­kų ra­di­mą, ku­ris net nė­ra ofi­cia­liai pa­tvir­tin­tas, bet ir apie pa­čių pa­lai­kų li­ki­mą.

„Gal aps­kri­tai ne­bus tie kars­tai ar sar­ko­fa­gai lie­čia­mi ir liks gu­lė­ti pos­ta­men­tuo­se. Juk ga­li pa­aiš­kė­ti, kad jų iš­kė­li­mas pa­kenks pa­lai­kams. Ta­čiau DNR ty­ri­mai tu­rė­tų bū­ti at­lik­ti. Tad kol kas vis­kas yra tik spė­ji­mai ir prie­lai­dos“, - pri­pa­ži­no ji.

Tie­sa, pa­ti kop­ly­čia Kre­tin­gos ra­jo­no ta­ry­bos spren­di­mu ne­se­niai bu­vo per­duo­ta pa­ti­kė­ji­mo tei­se val­dy­ti Kre­tin­gos mu­zie­jui. Šis ke­ti­na kul­tū­ros ver­ty­bę ka­pi­ta­liš­kai su­tvar­ky­ti ir pri­tai­ky­ti vi­suo­me­nės po­rei­kiams.

Rei­kė­tų konservuoti

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio vy­riau­sia­sis vals­ty­bi­nis ins­pek­to­rius Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas LŽ sa­kė, kad ap­ti­kus Tiš­ke­vi­čių pa­lai­kus lauk­tų il­gas ir at­sa­kin­gas pro­ce­sas.

„Neuž­tek­tų vien at­ver­ti tuos kars­tus ar sar­ko­fa­gus. Rei­kė­tų pa­si­rū­pin­ti ir pa­lai­kų iš­sau­go­ji­mu, kon­ser­va­vi­mu, gal­būt sar­ko­fa­gų ar kars­tų res­tau­ra­vi­mu. Jei iš­li­kę ir rū­bai, tuo­met ga­li­ma gal­vo­ti ne tik apie jų kon­ser­va­vi­mą, bet ir res­tau­ra­vi­mą ar­ba ko­pi­jų pa­da­ry­mą. Vi­sa tai ne­ma­žai kai­nuo­ja, to­dėl ky­la fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mas“, - sa­kė jis.

L. Ka­va­liaus­kas pri­mi­nė ne­pa­me­nan­tis at­ve­jo, kad kars­tai bū­tų įman­triai pa­slėp­ti pos­ta­men­tuo­se. „Tai - ne­ei­li­nis at­ve­jis. Že­mai­ti­jai J. Tiš­ke­vi­čiaus pa­lai­kų ra­di­mas bū­tų la­bai reikš­min­gas. To­dėl ir ne­sku­ba­ma su iš­va­do­mis ir to­les­niais veiks­mais“, - ti­ki­no jis.

Žymos: tiškevičiai

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

Paklaustu

2014-09-16   17:28

IP: 77.25.222.145

paciu grafu Tiskeviciu palikuoniu, ir pasakytu kas tuose postamentuose ibetonuoti. Bet tikriausiai bijo, kad nepaklaustu, del rumu grazinimo savininkams. Uzutrakio rumu negrazino samoningai, nors tuo metu jie buvo tusti ir nenaudojami.

Druwinan'ui

2014-09-16   13:47

IP: 86.100.115.93

Jau taip greitai paleido iš ligoninės? :)

Druwinan

2014-09-16   13:06

IP: 195.182.71.132

Jei Jus domina IŠSKIRINĖ (ji tikrai „išlįs ateityje“) Raseinių rajoną ir Klaipėdą liečianti informacija.. Netrukus Klaipėdos Universitetas gaus siuntinį su pirmomis dinozaurų dalimis iš šio krašto. Jų pakankamai iškalbingas nuotraukas galima rasti surinkus šiuos 3 raktažodžius Internete: Yahoo-Group-Telepathy. Būkit pasiruošę!:) O šiaip šiuo klausimu - linkiu būti elementariai atidesniems - pilna dinozaurų liekanų mėtosi tarkime, Nemakščiuose ir dėl įpročio prie visokių Rusijos teorijų, niekas neatkreipia dėmesio. Tad Raseinių krašto pažinimas voliojasi tiesiog po kojomis ir čia yra įmanoma daugybė dar nežinomų dalykų...

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Vakarų Lietuva

Palanga jau jaučia artėjančią sezono pradžią nuotrauka, foto

Rodosi, kad pavasaris vis drąsiau žengia į Lietuvą: visą savaitę džiuginęs saulėtais...

Dituvos turguje ketvirtus metus veikiančiame kioske, kuriame gausus pasirinkimas raugintų daržovių, pirkėjų...

Dituviškių raugintos daržovės – ne tik žiemą nuotrauka, foto

ekmadienį, kovo 31 d., Palangoje bus minima reikšminga sukaktis – Lietuvos narystės...

Palangoje – narystės NATO 15 metų minėjimas nuotrauka, foto

Tauragėje kitų metų rudenį turėtų pradėti veikti šiuo metu baigiamas statyti baseinas....

Tauragė baigia pasistatyti baseiną nuotrauka, foto

Klaipėdos jauniai - treti nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos "Viesulo" sporto centro sunkiaatlečių komanda Panevėžyje vykusiame Lietuvos jaunių (iki 17...

8 profesijos, kurios 2030-aisiais bus paklausiausios nuotrauka, foto

Ūkis, Gerovės konsultantai, povandeninių viešbučių administratoriai, sporto teisės advokatai ir robotų specialistai –...

Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (575) nuotrauka, foto

Klaipėdos akvarelės, "Vakarų ekspresas" tęsia pasakojimų ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius,...

Klaipėdos bauhauzas - nesaugomas ir naikinamas nuotrauka, foto

Klaipėda, Modernioji bauhauzo stiliaus architektūra - vienas iš Klaipėdos miesto skiriamųjų bruožų,...

Sportas, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėdos akvarelės, Paskelbta prieš 2 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...