2018 m. liepos 23 d. 18:48 val., pirmadienis

ve  >  Žinios  >  Lietuva  >  Vakarų Lietuva

Vakarų Lietuva

Tiškevičių detektyvas

(3)

Tiškevičių detektyvas nuotrauka, foto

Yra žinoma, kad grafas buvo palaidotas su carinės Rusijos papulkininkio uniforma, prisegtais mažiausiai penkiais ordinais. Tačiau jų nebelikę.

© LŽ archyvo nuotrauka

Kre­tin­go­je sen­sa­cin­gai ra­dus ir po dau­giau kaip šimt­me­čio iš­kė­lus gra­fų Tiš­ke­vi­čių sar­ko­fa­gus su iš­nie­kin­tais pa­lai­kais aiš­kė­ja ne­įti­ki­mos de­ta­lės.

Pa­vel­do­sau­gi­nin­kai tar­si šer­lo­kai holm­sai ėmė vy­nio­ti kri­mi­na­lo siū­lo ga­lus ir nu­sta­tė, kad pir­miau­sia bu­vo iš­plėš­tas pen­kia­me­tės Ma­ri­jos Tiš­ke­vi­čiū­tės sar­ko­fa­gas, o po ke­lių de­šimt­me­čių – ir gra­fo Juo­za­po Tiš­ke­vi­čiaus bei gra­fie­nės So­fi­jos. Da­bar jau aiš­ku, ką ka­pų plė­ši­kai su­ge­bė­jo pa­vog­ti iš mi­ru­sių­jų, o kas tik li­ki­mui nu­si­šyp­so­jus li­ko pra­žiop­so­ta ir pa­teks į mu­zie­jų. Kre­tin­giš­kiai sa­vo ruo­žtu pla­nuo­ja vi­suo­me­nei bent jau per Vė­li­nes leis­ti iš­vys­ti di­di­kų sar­ko­fa­gus bu­vu­sia­me Tiš­ke­vi­čių dva­ro van­dens ma­lū­ne, rū­sio pa­tal­po­se, ir pa­gerb­ti vie­nos žy­miau­sių Lie­tu­vo­je gi­mi­nės at­sto­vus.

Pa­vo­gė me­da­lius

1893 me­tais sta­ty­ta ne­ogo­ti­ki­nė Tiš­ke­vi­čių šei­mos kop­ly­čia da­bar tuš­čia: vi­si ke­tu­ri be­to­ni­niuo­se pos­ta­men­tuo­se ap­tik­ti ba­ro­ki­niai sar­ko­fa­gai sau­go­mi Kre­tin­gos mu­zie­ju­je.

Pa­vel­do­sau­gi­nin­kai, res­tau­ra­to­riai, is­to­ri­kai ir mu­zie­ji­nin­kai at­vė­rė gra­fo J. Tiš­ke­vi­čiaus (1830-1891 m.), jo žmo­nos S. Tiš­ke­vi­čie­nės (1839-1919 m.), anū­kės Ma­ri­jos Tiš­ke­vi­čiū­tės (1891-1896 m.) ir kol kas ne­ži­no­mos Tiš­ke­vi­čių gi­mi­nės at­sto­vės sar­ko­fa­gus. Ati­da­rius juos pa­aiš­kė­jo, ką plė­ši­kai su­ge­bė­jo pa­vog­ti, o kas li­ko ne­pa­lies­ta. Ko­ne dau­giau­sia ža­los pa­da­ry­ta gar­sų­jį Žie­mos so­dą pa­sta­čiu­sio J. Tiš­ke­vi­čiaus sar­ko­fa­ge.

Yra ži­no­ma, kad gra­fas bu­vo pa­lai­do­tas su ca­ri­nės Ru­si­jos pa­pul­ki­nin­kio uni­for­ma, pri­seg­tais ma­žiau­siai pen­kiais or­di­nais. Jų ne­be­li­kę. Kaip ir par­adi­nės uni­for­mos sa­gų, dir­žo sag­ties bei jo da­lies, taip pat puo­šnių, si­dab­ro siū­lais siu­vi­nė­tų ant­pe­čių (epo­le­tų). Dar pa­vog­ta ke­pu­rė ir, kaip spė­ja­ma, ves­tu­vi­nis žie­das. Iš is­to­ri­nių šal­ti­nių ži­no­ma, kad gra­fas bu­vo pa­lai­do­tas su dviem kar­dais, ta­čiau ras­tas tik vie­nas. Nu­gvelb­tos jų makš­tys, gu­lė­ju­sios, kaip ma­no­ma, at­ski­rai nuo kar­dų prie dir­žo.

Vis dėl­to kai ko ka­pų plė­ši­kai ne­su­ge­bė­jo pa­vog­ti. Įdo­miau­sia, kad gra­fo sar­ko­fa­ge li­ko maž­daug 18 cm il­gio ma­sy­vus si­dab­ri­nis kry­žius, ku­ris, ma­tyt, bu­vo pa­dė­tas ant vi­di­nio cin­kuo­to sar­ko­fa­go dang­čio stik­li­nės da­lies. Ją su­dau­žius tam­so­je kry­žius, ma­tyt, įkri­to tarp pa­lai­kų ir pa­si­me­tė. Plė­ši­kai taip pat ne­įs­ten­gė įžvelg­ti ir pa­vog­ti me­ta­li­nio ca­ri­nės Ru­si­jos dvi­gal­vio ere­lio, kar­do bum­bu­lo iš si­dab­ri­nių siū­lų. Iš­bars­ty­ta ir ne­ma­žai si­dab­ro gi­jo­mis vy­tų epo­le­tų ku­tų. Li­ko ne­pa­lies­ti il­gi, gra­žūs, odi­niai rai­te­lio ba­tai, si­dab­ro siū­lais siu­vi­nė­ta vie­na puo­šnios apy­kak­lės da­lis ir mun­du­ro ran­ko­ga­liai.

Paskutinio Kretingos valdytojo grafo Aleksandro Tiškevičiaus noras išsaugoti tėvų palaikus, deja, neišsipildė. /Deniso Nikitenkos nuotrauka

Ne­ra­do auk­si­nio žiedo

Ne­įti­ki­ma, ta­čiau di­di­kų ka­pus drį­sę iš­nie­kin­ti van­da­lai ar van­da­las ne­su­ge­bė­jo nu­mau­ti gra­fie­nei S. Tiš­ke­vi­čie­nei ves­tu­vi­nio žie­do nuo pirš­to. Jis ap­tik­tas sar­ko­fa­ge. Ant kuk­laus tra­di­ci­nio auk­si­nio žie­do iš­kal­ta da­ta: 1860 06 10. Ma­no­ma, tą­dien Tiš­ke­vi­čiai su­si­tuo­kė. Iš­li­ko ir da­lis da­bar jau pa­juo­du­sių ro­ži­nio ka­ro­lių, ta­čiau kry­že­lio ne­ras­ta. Taip pat įspū­din­ga di­de­lė juo­da gof­ruo­ta gra­fie­nės ska­ra.

Ne vis­ką niek­da­riai pa­vo­gė ir iš mer­gai­tės Ma­ri­jos sar­ko­fa­go. Ja­me li­ko vi­sas Tiš­ke­vi­čiū­tės ro­ži­nis iš per­la­mu­tro ru­tu­liu­kų su auk­si­niu maž­daug 4 cm kry­že­liu. Gra­fai­tė per lai­do­tu­ves nu­fo­tog­ra­fuo­ta gu­lin­ti sa­vo kars­te ir kai­rė­je ran­ko­je lai­kan­ti tą pa­tį ro­ži­nį... Taip pat ne­pa­vog­tas, ma­tyt, mer­gai­tei ant kak­lo bu­vęs pa­ka­bin­tas kau­li­nis nu­kry­žiuo­ta­sis. Ga­li­mas da­ly­kas, kad rai­žy­ta Jė­zaus Kris­taus fi­gū­rė­lė bu­vo pri­tvir­tin­ta prie me­di­nio kry­žiu­ko (prie auk­si­nio ne­ga­lė­jo bū­ti, nes ne­su­tam­pa dy­dis), ku­ris il­gai­niui su­pu­vo, o kau­las iš­li­ko.

Ket­vir­tas sar­ko­fa­gas aps­kri­tai ne­pa­lies­tas. Spe­cia­lis­tams jį pra­da­rius te­ko už­si­deng­ti no­sis, nes į pa­tal­pą tvoks­te­lė­jo ne­ma­lo­nus kva­pas. Sar­ko­fa­gas bu­vo her­me­tiš­kai už­da­ry­tas, į jį de­šimt­me­čius ne­pa­te­ko de­guo­nies, to­dėl ant mi­ru­sio­sios kau­lų iš­li­ko net ne­su­pu­vę au­di­niai. Spe­cia­lis­tai svars­tė, kad ne­ži­no­mo­ji pa­lai­do­ta su pa­na­šiais dra­bu­žiais, pa­na­šio­mis įka­pė­mis kaip ir Bar­bo­ra Rad­vi­lai­tė. Sar­ko­fa­ge bo­la­vo dau­gy­bė klos­čių...

Šios, kaip spė­ja­ma, vė­liau­siai, apie 1938-1939 me­tus, pa­lai­do­tos Tiš­ke­vi­čių di­nas­ti­jos at­sto­vės ta­pa­ty­bė yra di­džiau­sia pa­slap­tis. Ją dar pa­ines­nę da­ro ap­lin­ky­bė, kad mo­te­ris apau­ta lyg ir di­di­kams ne­pri­de­ra­mais kar­to­ni­niais ba­tais ir pa­lai­do­ta cin­kuo­ta­me sar­ko­fa­ge, ant ku­rio ma­ty­ti se­ri­ji­nis ga­myk­li­nis nu­me­ris... Vis dėl­to ne­abe­jo­ja­ma, kad ne­ži­no­mo­ji – Tiš­ke­vi­čių gi­mi­nės at­sto­vė. Gal­būt ku­ri nors iš gra­fo Juo­za­po sū­naus Alek­sand­ro duk­te­rų.

Pa­nau­do­jo net bėgius

Be­ne di­džiau­sia Kre­tin­gos is­to­ri­jos mįs­lė įmin­ta, nes J. Tiš­ke­vi­čiaus, vie­no svar­biau­sių Lie­tu­vos di­di­kų mū­sų ša­lies, ypač Va­ka­rų Lie­tu­vos, is­to­ri­jo­je, ti­kro­ji pa­lai­do­ji­mo vie­ta iki šiol bu­vo ne­ži­no­ma.

Ta­čiau at­ra­di­mą ly­dė­jo ir gi­lus at­odū­sis iš­vy­dus, kad Tiš­ke­vi­čiai ir jų anū­kė po mir­ties apip­lėš­ti. Ver­si­jų, kas ir ka­da tai ga­lė­jo pa­da­ry­ti, nė­ra itin daug. Pre­li­mi­na­riai at­skleis­tos de­ta­lės dau­giau ne­gu glu­mi­na.

Plėšikai per stebuklą nepastebėjo šio masyvaus sidabrinio grafo kryžiaus. /Laisvūno Kavaliausko nuotrauka

Pir­mie­ji bu­vo iš­nie­kin­ti mer­gai­tės pa­lai­kai. Jos sar­ko­fa­gas, nors ir vai­kiš­kas, nie­kaip ne­ga­lė­jo bū­ti taip pa­žeis­tas pa­čia­me be­to­ni­nia­me pos­ta­men­te. Sky­lės gra­fai­tės sar­ko­fa­ge pa­da­ry­tos net iš šo­nų - ti­krin­ta, ar vi­du­je nė­ra bliz­gan­čių daik­tų. Ši­taip su­dar­ky­ti jį pos­ta­men­te bū­tų fi­ziš­kai ne­įma­no­ma. Tuo­met, ma­tyt, prieš pat An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą, van­da­lai iš­lu­po an­gą pa­lai­kų ko­jū­ga­ly­je. Įki­šę stry­pą ar pa­ga­lį jie ėmė trauk­ti sa­vęs link tai, ką už­ka­bi­no. Vi­si mer­gai­tės daik­tai, ku­rių ne­su­ge­bė­ta pa­ste­bė­ti, ras­ti bū­tent ta­me sar­ko­fa­go ga­le. Ir ro­ži­nis, ir kry­žiu­kas.

Be to, ant kars­to sky­lės bu­vo už­dė­tas vai­ni­kas. Tai liu­di­ja, kad sar­ko­fa­gas pa­slėp­tas jau po plė­ši­mo. Pos­ta­men­tas taip pat ne­nu­ken­tė­jęs. To­dėl svars­to­ma, kad pa­slėp­ti ke­tu­ris Tiš­ke­vi­čių at­sto­vus nu­spręs­ta bū­tent po Ma­ri­jos pa­lai­kų iš­nie­ki­ni­mo. Gal­būt 1938-1939 me­tais.

O pos­ta­men­tai pa­sta­ty­ti ne bet ko­kie. Trys skir­tin­go dy­džio, ne­tai­syk­lin­go sta­čia­kam­pio for­mos slėp­tu­vės įreng­tos net pa­nau­do­jant ge­le­žin­ke­lio bė­gius. Jie su­dė­ti kaip at­ra­mos itin ko­ky­biš­ko, tvir­to be­to­no sie­noms ir „lu­boms“. Bė­giai pa­im­ti iš gra­fų ties­tos siau­ro­jo ge­le­žin­ke­lio li­ni­jos, ve­du­sios nuo Pa­lan­gos til­to iki Vi­limš­kės gy­ven­vie­tės. Šia li­ni­ja ark­liais bū­da­vo tem­pia­mi va­go­nai.

Spė­ja­ma, kad sle­piant gra­fų sar­ko­fa­gus rei­kė­jo iš­dau­žy­ti lan­ko for­mos sky­lę pa­čios kop­ly­čios sie­no­je. Ki­taip su­tuok­ti­nių kars­tai bū­tų ne­til­pę. Ma­tyt, ap­sis­kai­čiuo­ta sta­tant pos­ta­men­tą. To­dėl ma­no­ma, kad vi­sų ke­tu­rių žmo­nių pa­lai­kai bu­vo pa­slėp­ti vie­nu me­tu, prieš pat An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą.

Tar­pu­ka­riu, lais­vo­je Lie­tu­vo­je sar­ko­fa­gai ti­kriau­siai gu­lė­jo at­vi­rai, ta­čiau ša­lį oku­pa­vus so­vie­tams, į Kre­tin­gą at­ėjus rau­do­nar­mie­čiams nu­tar­ta ap­sau­go­ti di­di­kus nuo liūd­no li­ki­mo: plė­ši­mo ir pa­lai­kų iš­nie­ki­ni­mo.

Pri­rei­kė degtukų

Dar krau­pes­nė yra J. ir S. Tiš­ke­vi­čių sar­ko­fa­gų va­gys­tė. Be­veik ne­abe­jo­ja­ma, kad tai ga­lė­jo pa­da­ry­ti ku­ris nors iš 1976 me­tais kop­ly­čią res­tau­ra­vu­sių as­me­nų. Vis dar aiš­ki­na­ma­si, kas anuo­met dar­ba­vo­si jos vi­du­je. Pa­sak Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to (KPD) Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio vy­riau­sio­jo vals­ty­bi­nio ins­pek­to­riaus Lais­vū­no Ka­va­liaus­ko, bet kas į ra­ki­na­mą kop­ly­čią pa­tek­ti ne­ga­lė­jo.

„Tu­riu sa­vo ver­si­ją, kaip vis­kas tą nak­tį įvy­ko. Pir­miau­sia at­kreip­ki­me dė­me­sį į vie­ną la­bai svar­bią ap­lin­ky­bę: iš­dau­žęs pos­ta­men­to kam­pą ir pa­da­ręs ja­me sky­lę vė­liau niek­da­rys la­bai kruopš­čiai ją už­mū­ri­jo ply­to­mis ir net už­tin­ka­vo. Ar pa­pras­tas van­da­las, va­gis tai da­ry­tų, ar vi­si mo­kė­tų tai pa­da­ry­ti? Abe­jo­ju. Tad juo­dą dar­bą at­li­ko žmo­gus, ku­riam sta­ty­bų, ap­dai­los dar­bai bu­vo ne­sve­ti­mi“, - LŽ aiš­ki­no vie­nas la­biau­siai pa­ty­ru­sių Lie­tu­vos pa­vel­do­sau­gi­nin­kų.

Šio kardo vagys nepasiekė. /Deniso Nikitenkos nuotrauka

L. Ka­va­liaus­ko ma­ny­mu, va­gis tu­rė­jo bū­ti ga­na smul­kaus kū­no su­dė­ji­mo, nes ne tik su­ge­bė­jo įlįs­ti pro ga­na siau­rą pos­ta­men­to sky­lę, bet ir pra­sib­rau­ti į ankš­tą ert­mę tarp dvie­jų sar­ko­fa­gų. „Juo­za­po sar­ko­fa­gas - la­bai puo­šnus, su iš­si­ki­šu­sio­mis or­na­men­tuo­to­mis de­ta­lė­mis, ap­ka­lo­mis - bu­vo prie kop­ly­čios sie­nos, o So­fi­jos – prie iš­dau­žy­tos sky­lės. Va­gis, pa­siš­vies­da­mas ži­bin­tu­vė­liu, at­si­gu­lė tarp jų ant nu­ga­ros, prieš tai nu­ėmęs vi­sus vai­ni­kus nuo gra­fo kars­to. Ant So­fi­jos sar­ko­fa­go ra­do­me vi­sus vai­ni­kus. Plė­ši­kas taip pat nu­lau­žė jam truk­džiu­sias Juo­za­po sar­ko­fa­go de­ta­les. Ir tuo­met ėmė dar­buo­tis prie gra­fo pa­lai­kų gal­vū­ga­lio“, - pa­sa­ko­jo spe­cia­lis­tas. Pra­kiur­di­nęs sar­ko­fa­go dang­čio šo­ną van­da­las me­ta­lo žirk­lė­mis pra­pla­ti­no ir iš­kir­po dvie­jų del­nų dy­džio sky­lę. Ir, ma­tyt, smar­kiai nu­ste­bo pro ją iš­vy­dęs sto­rą stik­lą. Va­gis jį iš­dau­žė, o kar­tu su stik­lu į vi­dų grei­čiau­siai įkri­to ir ma­sy­vus si­dab­ro kry­žius, ku­rio šis ne­pa­ma­tė.

„Plė­ši­kas dar­ba­vo­si be­veik vi­siš­ko­je tam­so­je, ankš­to­je pa­tal­po­je, ne­pa­to­giai gu­lė­da­mas. Įki­šęs ran­ką jis iš­trau­kė tai, ką su­ge­bė­jo pa­siek­ti. To­dėl vi­sa gra­fo pa­lai­kų krū­ti­nės sri­tis ras­ta su­dar­ky­ta, kau­lai iš­ju­din­ti... Pa­si­su­kęs į kai­rę ne­nau­dė­lis ly­giai taip pat įsib­ro­vė ir į gra­fie­nės sar­ko­fa­gą. Ką jis ten pa­vo­gė, kol kas ga­li­me tik spė­lio­ti. Ta­čiau ste­bi­na vie­na ap­lin­ky­bė: pos­ta­men­to vi­du­je ra­do­me so­viet­me­čio lai­kų deg­tu­kų dė­žu­tę“, - kal­bė­jo L. Ka­va­liaus­kas.

Ar van­da­lui dar­buo­jan­tis iš­si­kro­vė ži­bin­tu­vė­lio ba­te­ri­jos, ar jis ban­dė slo­pin­ti jau­du­lį už­si­rū­ky­da­mas, ga­li­ma tik spė­lio­ti. Aiš­ku vie­na - deg­tu­kų dė­žu­tė su už­ra­šu „Lieps­na“ by­lo­ja apie švent­va­giš­ką nu­si­kal­ti­mą. Va­gis ga­lė­jo dar­buo­tis ir vie­nas, ki­taip jam ne­bū­tų pri­rei­kę pa­siš­vies­ti deg­tu­kais už­ge­sus ži­bin­tu­vė­liui. Ki­tą jam bū­tų da­vęs bend­ri­nin­kas.

„O kar­dą tik vie­ną pa­vo­gė dėl to, kad an­tra­sis, taip pat pa­dė­tas ant sar­ko­fa­go šo­no, iš iš­orės, tarp ke­lių or­na­men­tuo­tų de­ta­lių, bu­vo kop­ly­čios sie­nos pu­sė­je. Plė­ši­kas jo ne­ga­lė­jo pa­siek­ti, nors gal­būt ir ži­no­jo, kad J. Tiš­ke­vi­čius pa­lai­do­tas su dviem kar­dais. Bai­gęs sa­vo juo­dą dar­bą ne­nau­dė­lis už­mū­ri­jo pos­ta­men­te iš­muš­tą ert­mę, už­tin­ka­vo sie­ne­les ir pa­si­ša­li­no. Kur da­bar gra­fo ap­do­va­no­ji­mai, ki­ti pa­vog­ti daik­tai, ma­tyt, ne­be­su­ži­no­si­me“, - svars­tė pa­vel­do­sau­gi­nin­kas.

Ne­bu­vo bal­za­muo­tas

Šią, re­gis, fil­mo sce­na­ri­jaus ver­tą įvy­kių ver­si­ją rea­liau­sia pa­va­di­no ir Kre­tin­gos mu­zie­jaus is­to­ri­kas Ju­lius Ka­nars­kas. „Fak­tas, kad pos­ta­men­tai bu­vo pa­sta­ty­ti prieš An­trą­jį pa­sau­li­nį ka­rą, ir tai pa­da­rė Kre­tin­gą val­dęs pa­sku­ti­nis Tiš­ke­vi­čius: Juo­za­po sū­nus Alek­sand­ras. Jis pa­slė­pė sar­ko­fa­gus. Tė­vo Juo­za­po sar­ko­fa­gas – pra­ban­giau­sias, de­ko­ruo­tas gry­nos bron­zos ele­men­tais, ku­rie iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do kaip pa­auk­suo­ti, nes iki šiol gra­žiai bliz­ga“, - LŽ sa­kė jis.

Kre­tin­giš­kis pa­nei­gė iki tol is­to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se fik­suo­tą fak­tą, kad gra­fas, jo pa­ties pa­gei­da­vi­mu, po mir­ties bu­vo bal­za­muo­tas. „Ti­krai ne. Ir tas stik­las vi­di­nia­me cin­ko sar­ko­fa­ge ne­įro­do bal­za­ma­vi­mo fak­to. Jei bū­tų bal­za­ma­vę, ti­krai bū­tų li­kę mu­mi­fi­ka­vę­si au­di­niai, bet jų nė­ra. O štai pa­slap­tin­go­ji mo­te­ris ket­vir­ta­me sar­ko­fa­ge iš­ties at­ro­do taip, tar­si bū­tų bal­za­muo­ta. Be to, į sar­ko­fa­gą ne­pa­te­ko oro. Gra­fų at­ve­ju jau ma­žiau­siai ke­lis de­šimt­me­čius pro sky­les cir­ku­lia­vo oras, to­dėl pa­lai­kai ir su­ny­ko“, - pa­aiš­ki­no J. Ka­nars­kas. Pa­klaus­tas, kas jį la­biau­siai nu­ste­bi­no, is­to­ri­kas už­si­mi­nė apie sa­gas, nu­plėš­tas nuo gra­fo su­rdu­to...

Sarkofagus norima restauruoti ir grąžinti į koplyčią iki 2018 metų. /Deniso Nikitenkos nuotrauka

Sar­ko­fa­gus restauruos

Kre­tin­gos mu­zie­jaus di­rek­to­rė Vi­da Ka­nap­kie­nė LŽ tei­gė, jog at­vė­rus sar­ko­fa­gus in­ven­to­ri­zuo­ja­ma ir ti­ria­ma tai, kas ten ap­tik­ta. „Da­lis pa­lai­kų iš­vež­ti į sos­ti­nę - ten an­tro­po­lo­gi­nius ty­ri­mus at­lie­ka Vil­niaus uni­ver­si­te­to Ana­to­mi­jos, his­to­lo­gi­jos ir an­tro­po­lo­gi­jos ka­ted­ros pro­fe­so­rius Ri­man­tas Jan­kaus­kas. Taip pat da­ro­mi vi­sų pa­lai­kų DNR ty­ri­mai. Ti­ki­mės, jog gruo­dį jau tu­rė­si­me jų re­zul­ta­tus ir at­as­kai­tą. Tvar­ko­me vi­sus do­ku­men­tus, kad sar­ko­fa­gai su pa­lai­kais bū­tų pri­pa­žin­ti sau­go­ma kul­tū­ros ver­ty­be, - to rei­kia no­rint kreip­tis dėl pa­čių sar­ko­fa­gų res­tau­ra­vi­mo“, - LŽ dės­tė mu­zie­jaus va­do­vė.

V. Ka­nap­kie­nė už­si­mi­nė, kad teks kreip­tis į KPD, įvai­rius fon­dus, Vy­riau­sy­bę ir pra­šy­ti lė­šų Tiš­ke­vi­čių sar­ko­fa­gams res­tau­ruo­ti. LŽ duo­me­ni­mis, vie­no jų res­tau­ra­vi­mas ga­li kai­nuo­ti apie 100 tūkst. li­tų ir truk­ti apie 3-4 me­tus. „No­ri­me res­tau­ruo­ti, gal­būt rep­li­kuo­ti gra­fų dra­bu­žius. O pa­lai­kai bus grą­žin­ti į sar­ko­fa­gus, šie – pa­gar­biai pa­dė­ti to­je pa­čio­je kop­ly­čio­je, ta­čiau vi­sa tai įvyks ma­žiau­siai po 4-5 me­tų“, - ne­slė­pė V. Ka­nap­kie­nė.

Sku­bės iki 2018-ųjų

KPD di­rek­to­rė Dia­na Var­nai­tė vie­nu reikš­min­giau­sių XXI am­žiaus is­to­ri­nių at­ra­di­mų pa­va­di­no tai, kad su­ras­ta Tiš­ke­vi­čių pa­lai­kų bu­vi­mo vie­ta. „La­bai svar­bus mums bu­vo ir Chod­ke­vi­čių, Rad­vi­lų pa­lai­kų at­ra­di­mas. O Tiš­ke­vi­čiai, ypač Juo­za­pas, itin reikš­min­gi ne tik pa­jū­rio, Že­mai­ti­jos, bet ir vi­sos Lie­tu­vos XIX-XX am­žiaus pra­džios is­to­ri­jai. Juk jis ar tė­vo pė­do­mis se­kęs sū­nus tu­rė­jo dva­rų ir Lent­va­ry­je, Užu­tra­ky­je, ki­tur. J. Tiš­ke­vi­čius at­ne­šė į Lie­tu­vą Va­ka­rų Eu­ro­pos kul­tū­rą, jo veik­la tu­rė­jo di­de­lę reikš­mę to lai­ko­tar­pio ša­lies kul­tū­ri­niam, so­cia­li­niam ir eko­no­mi­niam gy­ve­ni­mui“, - LŽ tvir­ti­no ji. J. Tiš­ke­vi­čius pa­sta­tė ne tik vi­so­je Eu­ro­po­je gar­sų Žie­mos so­dą, bet ir pir­mą­ją hid­roe­lek­tri­nę (Kre­tin­go­je, 1878 m.), nu­tie­sė pir­mą­ją te­le­fo­no li­ni­ją (1882 m.). Gra­fas mė­go dieg­ti įvai­rias ino­va­ci­jas, ža­vė­jo­si Va­ka­rų Eu­ro­pos kul­tū­ra ir skie­pi­jo ją sa­vo že­mė­se, įren­gė įsta­bių par­kų.

„2018-ai­siais mi­nė­si­me Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės pa­skel­bi­mo ju­bi­lie­jų. Bū­tų la­bai gra­žu ir sim­bo­liš­ka, jei tuo­met tu­rė­tu­me ir res­tau­ruo­tą Tiš­ke­vi­čių kop­ly­čią su gra­žiais sar­ko­fa­gais“, - vy­lė­si D. Var­nai­tė.

KPD va­do­vės tei­gi­mu, iš­tir­ti su­ras­tus Tiš­ke­vi­čių pa­lai­kus la­bai svar­bu no­rint pa­žin­ti sa­vo ša­lies is­to­ri­ją, ją kū­ru­sias as­me­ny­bes. „So­vie­tai 50 me­tų try­nė mums iš gal­vų tai, kas di­din­ga, ke­lia pa­gar­bą, pa­si­di­džia­vi­mą sa­vo vals­ty­be. Try­nė, bet ne­iš­try­nė. Tad da­bar tu­ri­me at­sta­ty­ti tai, ką pra­ra­do­me, kas bu­vo su­nio­ko­ta. Ne tik ras­ti, bet ir res­tau­ruo­ti, eks­po­nuo­ti tuos is­to­ri­nius pa­mink­lus, liu­dy­to­jus. Ypač tų as­me­ny­bių, ku­rios ne­šė švie­są, Va­ka­rų Eu­ro­pos kul­tū­rą į Lie­tu­vą“, - kal­bė­jo D. Var­nai­tė.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

ist

2014-10-24   10:09

IP: 86.100.165.163

lenkų kolonistas kuršių krašte. Gražinti lenkams.

Klaipedos

2014-10-24   08:12

IP: 77.25.131.242

Kraste taip pat pokaryje kapus niekino, numirusius iskasinejo ir lobiu ieskojo. O paminklinius akmenis statyboms naudodavo.

ople

2014-10-23   23:53

IP: 78.157.75.203

Geras straipsnis. Tik per anksti paviešinot faktus apie pasktinę vagystę. Gal būtų pavykę užčiuopti kokius galus.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Vakarų Lietuva

„The Flying Bulls“ šou perkeliamas į šeštadienį nuotrauka, foto

Dėl netinkamų skrydžiams sąlygų „The Flying Bulls“ pasirodymas yra perkeliamas iš penktadienio...

Daug metų domėjausi Karaliaus Vilhelmo kanalu, rinkdamas apie jį faktus, ne todėl,...

Karaliaus Vilhelmo kanalas (Klaipėdos kanalas) nuotrauka, foto

Jau vienuoliktą kartą per visą Lietuvą nuvilnijo „Darom“ banga. Prie šios gražios...

Valdininkų pamiršto Bachmano dvaro parką sutvarkė vietos gyventojai nuotrauka, foto

Klaipėdos rajono savivaldybė vicemerės Rūtos Cirtautaitės iniciatyva organizuoja „Gražiausios šimtmečio sodybos“ konkursą!

Bus renkamos gražiausios šimtmečio sodybos nuotrauka, foto

Tarybos nariui ruošiama apkalta nuotrauka, foto

Klaipėda, Praėjusią savaitę Klaipėdos savivaldybės Finansų ir ekonomikos komitete tūkstančių žmonių nužudymu partizanų...

Tiltas ar uždara teritorija su brangiu įvažiavimu? nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Tiltas ar tunelis – ko labiau reikia Neringai, kad susisiekimas su šiuo...

„Radau informaciją LTSR teismo nutartyje“ nuotrauka, foto

Klaipėda, Pirmadienį prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdos miesto tarybos nario Viačeslavo Titovo...

Gytis Masiulis rungtyniaus „Neptūne“ nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Neptūnas“ iš Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempiono Kauno „Žalgirio“ vienam sezonui...

Klaipėda, Paskelbta prieš 18 min.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Sportas, Paskelbta prieš 2 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...