Tilto į Kuršių neriją idėja nemiršta

"Smiltynės perkėlos" generalinis direktorius Darius Butvydas vakar juokavo sakydamas, kad perkėla dar tikrai neuždaryta ir jos keltai tebeplaukioja. A. Vaitkaus argumentus, kodėl reikia tilto, jis pavadino iš pirmo žvilgsnio atrodančiais rimtais, tačiau nekomentavo teigdamas, jog nori įsigilinti.

Kol kas iš savo akcininko, t. y. Susisiekimo ministerijos, jokių nurodymų ir netgi pamąstymų šia tema bendrovė nesulaukė. Anot D. Butvydo, toks klausimas rimtai dar nebuvo nesvarstytas.

Paklaustas, ar bendrovė jau atidavė paskolą už įsigytus naujus keltus, generalinis direktorius atsakė, jog ne - dar keliolika milijonų litų teks mokėti bankui iki 2018-2019 metų.

"Kalbant apie tiltą reikėtų viską labai gerai apskaičiuoti - ne tik jo paties pastatymo kainą, bet reikėtų turėti omenyje ir mūsų laivus, bendrovės darbuotojus, mūsų įsipareigojimus bankams ir t. t.", - kalbėjo "Smiltynės perkėlos" vadovas.

Prasidės intensyvi laivyba

A. Vaitkaus manymu, jau tada, kai Klaipėdoje atsiras suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, kai pradės plaukti laivai dujovežiai, "Smiltynės perkėlos" antrosios perkėlos keltų veikla bus blokuojama kokioms trims valandoms. 10 metų buvo kovojama su automobilių eilėmis į keltus, keliančius į ir iš Smiltynės, ir susidarius naujoms aplinkybėms vėl teks tai daryti.

Negana to, šiemet prie antrosios perkėlos baigiamas statyti naujas keleivių ir krovinių terminalas. Visi į jį atplaukiantys laivai ten suksis ir, be abejo, darys įtaką keltų navigacijai.

Be to, LKAB "Klaipėdos Smeltė", kurianti Klaipėdoje konteinerių paskirstymo punktą, taip pat priiminės didelius laivus konteinervežius, kursuojančius pagal grafiką kaip autobusai, plaukios ir mažesni fideriniai laivai, išplukdysiantys konteinerius iš Klaipėdos į kitus Europos uostus.

Visi šitie dalykai, pasak A. Vaitkaus, darys didelę įtaką "Smiltynės perkėlos" antrosios perkėlos keltų veiklai, tad metas jau dabar pradėti spręsti problemą.

Anot Uosto direkcijos vadovo, 2002-2003 metais, jam dar dirbant Susisiekimo ministerijoje, jis buvo įpareigotas atlikti studiją dėl tilto į Kuršių neriją pastatymo galimybės. Tąkart požeminio tunelio po Kuršių mariomis įrengimo idėja buvo atmesta ir neanalizuota dėl per didelės altitudės - neužtektų aukščio ir gerokai nukentėtų Kuršių nerija. Be to, žiemą būtų problemų dėl ledo.

A. Vaitkaus manymu, lengvų konstrukcijų tiltas šiandien išspręstų daug problemų, su kuriomis susiduria specialiosios tarnybos, kai įvyksta nelaimė ir reikia vykti pas ligonį. Uosto direkcijos vadovas prisiminė ir gaisrus Smiltynėje.

Jau anksčiau tilto į Kuršių nerija idėja buvo blokuota baiminantis, kad į UNESCO paveldo saugomą kampelį netrukdomos važiuos sunkiasvorės mašinos, nesunkiai pateks ir benamiai, ir pan. Nuogąstauta, kad dėl lengvo patekimo nebūtų nusiaubtas šis unikalus Lietuvos gamtos kampelis. A. Vaitkaus manymu, XXI amžiaus technologijos jau gali užtikrinti jo saugumą.

"Aš - prieš tiltą"

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser, šias pareigas einanti tik nepilnas tris savaites, direkcijos pozicijos išsakyti nesiryžo, nes šiuo klausimu dar nekalbėjo su darbuotojais.

Tačiau ji prisipažino, kad kaip žmogus, dirbęs turizmo srityje, ji visą laiką buvo prieš tiltą. Anot jos, turistams, kurie keliauja į Kuršių neriją, keltai yra didžiulė atrakcija - jie jais tarsi persikelia į visai kitą pasaulį, kupiną ramybės.

"Žinoma, mes, kitoje pusėje marių gyvenantieji, nukenčiame dėl tų keltų, bet, manau, kad norėdami turėti daugiau turistų, galime ir toliau pakentėti", - sakė A. Feser.