Tiltas į Kuršių neriją: 46 metai nuo idėjos gimimo

Tiltas į Kuršių neriją: 46 metai nuo idėjos gimimo

Prieš 46 metus architektas Petras Lapė tiltą į Kuršių neriją siūlė pradėti statyti 1980-aisiais. Nuo šio termino praėjo jau beveik keturi dešimtmečiai, tačiau apie tiltą iki šiol tik diskutuojama. Šiuo metu tiek uostas, tiek miestas kiekvienas rengia savo bendrąjį planą, piešia ateities perspektyvas, tad žmonėms kyla klausimas, ar kas nors ketina į savo ateities vizijas įtraukti ir tiltą į Kuršių neriją, ar šios idėjos apskritai atsisakyta ir kodėl.

"Per tą laiką, kai einu ministro pareigas, toks klausimas nebuvo keliamas. Nebuvo ir Neringos savivaldybės atstovų kreipimosi. Jei vėl būtų iškelta tokia idėja ir būtų argumentuotas jos poreikis, jos realizavimas būtų finansiškai pakeliamas, ji tikrai būtų svarstoma", - "Vakarų ekspresui" sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Parko plane nėra

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos direktorė Aušra Feser sako nežinanti, kad kas nors būtų pasikeitę tilto į neriją atžvilgiu. Kol kas jo nėra jokiuose dokumentuose ir jokiuose planuose. Žinoma, parko direkcija yra vykdytoja, planavimo dokumentai tvirtinami Vyriausybėje, tačiau bet kuriuo atveju apie kokius nors ketinimus parko direkcija būtų buvusi informuota.

2012 metais buvo patvirtintas KNNP tvarkymo planas. Jame, A. Feser teigimu, netgi parašyta, kad jokio tilto statyba negalima.

"Kol šis dokumentas galioja, mes juo vadovaujamės ir mums kol kas neverta diskutuoti, ar reikia to tilto, ar ne", - sakė parko direkcijos vadovė.

Judumo plane jo nėra

Klaipėda ir Nida kartu rengė specialųjį judumo planą, kuris bus įgyvendinamas per daug metų. Buvo planuojamas Neringos pasiekiamumas numatant alternatyvius atvykimus laivais, lėktuvais, elektromobiliais ir parengti trys variantai. Vienas numatė tik elektromobilius, kitas - didinant pasiekiamumą automobiliais, statant tiltą ir kt. Trečias, kuriam pritarė kurorto Taryba - palengva pereiti nuo dabartinių transporto priemonių prie elektromobilių ir visuomeninio transporto, pavyzdžiui, autobusų, laivų, ir mažinant atvykimą benzininiais, dyzeliniais automobiliais.

Neringiškiai plane žymėjo ir jungtį tarp Klaipėdos ir Neringos. Tačiau, pasak Neringos mero Dariaus Jasaičio, jai nepritarė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Dokumentą reikėjo derinti su visomis institucijomis, tad palikti frazės, kad galima Neringos jungtis su Klaipėda, nepavyko. Taigi 2014 metais Vyriausybės nutarimu patvirtintame ilgamečiame specialiajame plane, galiojančiame tiek Klaipėdai, tiek Neringai, galimybė statyti tiltą nenumatyta.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder