Tarp seniūnės ir veiviržėniškių perbėgo juoda katė

Seniūnas – tas asmuo, į kurį bėdai nutikus dažniausiai kreipiasi gyventojai. Jis yra arčiausiai žmonių, tad turėtų geriausiai atstovauti jų interesams. Tačiau ką daryti tada, kai tarp seniūno ir vietos bendruomenės iškyla nesutarimų?

Kai kurie veiviržėniškiai kaltina Veiviržėnų seniūnę neūkiškumu ir supratingumo stoka. Aiškinomės, ar šie kaltinimai pagrįsti ir kokios Veiviržėnų gyventojų ir seniūnės nesusikalbėjimo priežastys.

Snieginga žiema – nė motais?

Į "Bangos“ redakciją paskambinusi veiviržėniškė (vardas, pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) piktinosi seniūnės Jadvygos Radžienės neūkiškumu. Anot jos, snieginga žiema seniūnei – nė motais. Sniegas nebuvo valomas nei prie pieninės, nei prie bažnyčios. Tad problemų neišvengė daug žmonių.

Veiviržėnų seniūnė J. Radžienė, išgirdusi šiuos kaltinimus, "Bangos“ korespondentei paaiškino: "Laisvės gatvėje esantis pieno supirkimo punktas yra nuomojamas iš savininko Pijaus Banio. Nuomoja AB "Žemaitijos pienas“. Tai yra privati valda, kurių mes neturėtume valyti, nors kartą savininkų prašymu nuvalėme. O bažnyčia yra prie regioninio kelio, kurio priežiūra rūpinasi VĮ "Klaipėdos regiono keliai“. Pastaroji valydama kelią, sniegu užverčia pakraščius, tad neretai užverčiami pagrindiniai bažnyčios vartai. Dėl to jau kalbėjausi ir įspėjau "Klaipėdos regiono kelius“. Kartą patys valėme sniegą, tačiau tam ne visada yra galimybių.“

Užsiminus, kad gyventojai skundžiasi ir dėl nevalytų gatvių, seniūnė akcentavo, kad daugiausia dėmesio skiriama vietiniams keliams, o kiemai dėl lėšų stokos valomi nebus.

Šviestuvai švietė dieną

Anot seniūnės darbu pasipiktinusių veiviržėniškių, dar vienas neūkiškumo pavyzdys – dieną įjungti Veiviržėnų Klaipėdos gatvės šviestuvai. Veiviržėniškiai sakė buvę šokiruoti, kai šviesiu paros metu pamatė įjungtus šviestuvus.

"Po to dar drįstama dejuoti, kad nėra lėšų“, - piktinosi gyventojai.

J. Radžienė paaiškino, kad tą savaitgalį degė šviestuvai ne tik Klaipėdos, bet ir Taikos, Laisvės gatvėse. Pasak jos, priežastis paprasta - įvyko gedimas.

"Elektrikas atvyko tik sekmadienį, mat savo elektriko seniūnija neturi. Tądien šviestuvai buvo pagaliau išjungti, o gedimas, kurį surasti taip pat nebuvo lengva, pašalintas pirmadienį“, - dėstė pašnekovė.

Pasigedo supratingumo

Gyventojai skundžiasi ir seniūnės supratingumo stoka. Neseniai buvo kilęs gaisras. Nukentėjusi moteris apsilankė pas seniūnę pagalbos prašyti, norėjo gauti medienos. Tačiau seniūnė neva tepasakė, kad jai ši nepriklauso.

"Nors draudimo kompanija tvirtina priešingai ir sako, kad seniūnija privalo skirti medienos. Kita mano pažįstama Šilutės rajone gyvena, taip pat nuo gaisro nukentėjo, tai viską gavo. O čia lyg kiti įstatymai galiotų“, – stebėjosi viena veiviržėniškė. Anot jos, seniūnė nepasirūpino net traktoriumi, kuriuo visus žabarus reikėjo išvežti. Apie laikino būsto suteikimą Veiviržėnuose taip pat beliko tik pasvajoti.

Pasak J. Radžienės, šie kaltinimai taip pat nepagrįsti. Mat miško medieną atstatymui po gaisro skiria rajono Savivaldybės administracija.

"Nukentėjęs savininkas turi atsinešti namų valdos bylą, parašyti prašymą, pateikti pažymą iš Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir pristatyti dokumentus iš žemėtvarkos, kuriuose būtų nurodyta, ar žmogus pats turi miško. Tokį prašymą seniūnija gali priimti ir perduoti Savivaldybei, tačiau sprendimą priima Savivaldybės administracija“, - kalbėjo pašnekovė.

Ji užsiminė, kad traktorius nebuvo skirtas dėl paprastos priežasties – seniūnija neturi tokio transporto ir neteikia tokių paslaugų. Anot jos, laikino būsto suteikimas taip pat ne seniūnijos valioje. Tuo rūpinasi Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius. Konkrečiu atveju, anot J. Radžienės, nukentėjusiajai buvo pasiūlytas laikinas būstas Pėžaičiuose.

"Nė vieno žmogaus nepaliekame bėdoje“, - tvirtino seniūnė. Tačiau į "Bangos“ redakciją paskambinusios veiviržėniškės nuomonė buvo kitokia: "Seniūnei trūksta žmogiškumo. Netekusi kantrybės paskambinau ir Klaipėdos rajono savivaldybės merui Vaclovui Dačkauskui, šis buvo žymiai supratingesnis ir jautresnis paprastų žmonių problemoms.“

Vieni peikia, kiti giria

"Bangos“ korespondentė išgirdo dar nemažai skundų seniūnės atžvilgiu. Pavyzdžiui, daugiavaikė motina (vardas, pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) teigė taip pat pasigedusi seniūnės supratingumo.

"Atėjau pagalbos prašyti, tačiau likau be nieko. Anksčiau gyvenau Šiauliuose, ten seniūnas buvo šiltas žmogus. Visada suprasdavo, pagalbos ranką ištiesdavo“, - kalbėjo moteris. Anot Veiviržėnų seniūnės, ji negali pakomentuoti šio konkretaus atvejo, nes nežino besiskundžiančiosios pavardės, tačiau visiems, norintiems paramos, reikėtų kreiptis į socialinę darbuotoją Aldoną Dėringienę. Ji geriausiai gali patarti, informuoti apie galimas paramas.

Seniūne skundėsi ir kita veiviržėniškė (vardas, pavardė redakcijai žinomi – aut. past.), kuri teigė, kad J. Radžienė, skirtingai nei kitam žmogui, jai neleidusi malkų iš Veiviržos slėnio parsivežti. Tačiau seniūnė paaiškino, kad moteris atitinkamo prašymo šiais metais nebuvo parašiusi, tad taip ir atsitiko.

Gyventojai tikino, kad J. Radžienė anksčiau seniūnijoje dirbusiems pensinio amžiaus žmonėms darė spaudimą ir ragino išeiti iš darbo, užleisti vietą jaunesniems. Tačiau pati būdama pensininkė iki šiol sėkmingai dirba.

"Taip, dvi pensinio amžiaus moterys išėjo iš darbo seniūnijoje. To priežastis - centralizuota Klaipėdos rajono savivaldybės buhalterija. Tiek buhalterė, tiek kasininkė-apskaitininkė suprato, kad anksčiau ar vėliau šių etatų neliks“, - pakomentavo Veiviržėnų seniūnijos seniūnė.

Nepaisant besiskundžiančiųjų yra ir tokių, kurie patenkinti J. Radžienės darbu.

"Apie seniūnę negaliu pasakyti nė vieno blogo žodžio. O norint galima "sudirbti“ kiekvieną žmogų“, - tvirtino veiviržėniškė Zita Vendelienė.

Komentarai

Veiviržėnų bendruomenės pirmininkas Viktoras DAUGĖLA:

- Kokie mūsų santykiai su Veiviržėnų seniūnija? Tiesiog pastebėjome, kad esame traktuojami kaip vandenį drumsčianti organizacija. Pamenu, anksčiau siūlėme įvairiausias idėjas, kaip sutvarkyti miestelio centrą ir kt., tačiau mūsų iniciatyva nebuvo vertinama. Vietoj siūlymų geriau įkišti galvą į smėlį ir tylėti. Tad, manau, kad visiems žmonėms yra laikas dirbti, yra laikas ilsėtis. Prieš porą metų vyko pasitarimas su Klaipėdos rajono savivaldybės meru, Administracijos direktoriumi, jie žadėjo, kad situacija keisis, tačiau... atsidūrėme kvailio vietoje. Nebekovojame su vėjo malūnais, tiesiog dirbame savo darbą. Pyktis nėra dėl ko, taip tik sveikatą galima sugadinti. Apie seniūnės supratingumo stoką negaliu kalbėti, neteko susidurti. Ko paprašome, lyg ir gauname. Tiesa, pastebėjome, jog ypač anksčiau žmonės, susidūrę su problemomis, dažniau eidavo ne į seniūniją, o pas mus.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita LIUTIKIENĖ:

- Jadvyga Radžienė Veiviržėnų seniūnijoje dirba 45 metus. Nuo 1995 m. eina seniūnijos seniūnės pareigas. Žmogaus atleisti iš darbo negalima vien dėl to, jog jis jau perkopė įstatymuose nurodytą amžiaus cenzą, tačiau pensinis amžius – ne lengvinanti aplinkybė. Vienodi reikalavimai keliami tiek vyresniam, tiek jaunesniam žmogui. Kiekvienas atsakingas už savo darbą žmogus turėtų pamąstyti ir padaryti išvadas, ar vis dar pajėgia tinkamai jį atlikti, ar jau nebeatitinka keliamų reikalavimų.

Šiemet Veiviržėnų seniūnei sukaks 65 metai, todėl pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 10 punktą Savivaldybės administracijos direktorius turės arba pratęsti valstybės tarnautojos darbą, arba ją atleisti iš užimamų pareigų: „Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo, kuriems suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta. Šio amžiaus sulaukusio valstybės tarnautojo tarnybą gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. <...> Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo darbo laikas pratęsiamas iki vienerių metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų“.

Nusiskundimų dėl Veiviržėnų seniūnės Jadvygos Radžienės darbo pastaruoju metu nesu sulaukusi. Tiesa, kalbų teko girdėti visokių, tačiau kiek žmonių – tiek nuomonių. Kiekvienas sulaukia įvairių vertinimų. Be abejo, seniūno ir bendruomenės santykiai turėtų būti pagrįsti bendradarbiavimo principu, juos turėtų vienyti bendri tikslai, darbas bendruomenės labui.

Jeigu Veiviržėnų seniūnijos gyventojai turi konkrečių nusiskundimų dėl seniūnės darbo, kviečiu kreiptis, aiškinsimės, ar kritika seniūnės atžvilgiu yra išties pelnyta.“

"Banga"