Takai per geležinkelį – pačios Savivaldybės rūpestis?

Takai per geležinkelį – pačios Savivaldybės rūpestis?

Trečiadienį įvykusį susitikimą su AB „Lietuvos geležinkelių“ atstovais rajono valdžia inicijavo tikėdamasi reakcijos į tris problemas – geležinkeliečių išardytą nelegalią perėją per bėgius ties „Paupio“ sodininkų bendrija, įsisenėjusį skaudulį dėl pėsčiųjų perėjos per geležinkelį Šventosios g. bei norėdama supažindinti su Vilties g. rekonstravimo planais, tačiau į priekį nepasistūmėjo: naujosios „Lietuvos geležinkelių“ valdžios poziciją perdavusių Klaipėdos padalinio atstovų teigimu, rajono gyventojų susisiekimo per geležinkelį klausimus turėtų spręsti pati Savivaldybė.

Tokia pozicija nustebino tiek administracijos direktorių Virginijų Domarką, tiek rajono merą Juozą Mažeiką, kuriam dabar jau buvęs „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius buvo pažadėjęs perėją Šventosios g. pervažoje įrengti dar šį pavasarį.

Anot Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Povilo Černeckio, dar prieš trejus metus visų trijų suinteresuotų pusių atstovai sutarė, jog tam, kad pavojingoje Šventosios g. pervažoje būtų įrengta tinkama perėja per bėgius, prisidės visi: Savivaldybė įsipareigojo ir 2015 m. įrengė pėsčiųjų taką, vedantį nuo J. Basanavičiaus gatvės iki „Klaipėdos regiono kelių“ jurisdikcijoje esančios kelio atkarpos, šie darbus pratęsė 2016 m., išklodami pėsčiųjų taką iki geležinkelio ribos, o geležinkeliečiai pagal susitarimą turėjo įrengti perėją per geležinkelio pervažą, tačiau kai Savivaldybė dėl šio klausimo kreipėsi į „Lietuvos geležinkelius“, sulaukė netikėto atsakymo.

„Gavome raštą, kuriame nurodyta, kad ties „Klaipėdos regiono kelių“ įrengto tako pabaiga turime pastatyti užtvarus, o dėl tako per bėgius kreiptis į „Lietuvos geležinkelius“, gauti prisijungimo sąlygas ir pagal jas projektuoti perėją per geležinkelio pervažą. Tačiau tai visiškai neatitinka ankstesnio mūsų susitarimo“, – kalbėjo P. Černeckis.

Susitikime dalyvavę „Lietuvos geležinkelių“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūros“ direktorius Julius Mikšys ir vyriausiasis inžinierius Aldas Milišiūnas tik patvirtino rašte išsakytą poziciją. Anot jų, prieš trejus metus derintas susitarimas tebuvęs žodinis, tačiau nei jį patvirtinantis protokolas, nei bendradarbiavimo sutartis taip ir nebuvo pasirašyta.

„Šiandien vadovybės nuomonė yra tokia, kad pėsčiųjų perėjos per bėgius yra savivaldos klausimas. Tai numatyta ir Savivaldos įstatyme – jūs rūpinatės savo gyventojų saugumu, o mes vadovaujamės Transporto kodeksu, kuriame nėra nurodyta spręsti gyventojų susisiekimo problemų“, – kalbėjo J. Mikšys.

Jam antrino A. Milišiūnas: „Savivaldybė turi užsakyti projektą ir kreiptis į Lietuvos geležinkelius. Mes savo ruožtu pasirengę bendradarbiauti ir derinti projektą.“

Sutaria, kad pervaža pavojinga

„Lietuvos geležinkelių“ pozicija nusistebėjęs J. Mažeika išsakė abejonę, kodėl Savivaldybė turėtų projektuoti geležinkeliečių dispozicijoje esantį objektą ir kodėl „popieriniai reikalai“ iškilo tik dabar. Tą patį klausimą kėlė ir P. Černeckis, kurio teigimu, per trejus kontaktavimo metus ir 2016 m., kai ir turėjo būti užbaigti perėjos įrengimo darbai, bendradarbiavimo sutarties klausimas nebuvo iškilęs, tačiau vyriausiasis inžinierius A. Milišiūnas tikino, kad apie bendradarbiavimo sutartį buvo kalbėta pačiame pirmame susitikime su Savivaldybės atstovais.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovams priekaištavo ir V. Domarkas: „Vadinasi, jūs norite tik modernizuotis ir plėstis, bet nenorite spręsti nei triukšmo, nei žmonių saugumo klausimo. Jūs esate valstybinė įmonė, dirbate šios valstybės žmonėms. Jūs, lygiai taip pat, kaip mes, turite rūpintis ruožu, vedančiu per Kretingą, lygiagrečiai visi kartu turime spręsti ir jo problemas. Mes, kaip Savivaldybė, norėtume sklandesnio bendradarbiavimo iš jūsų pusės, kokį turime su ESO ar „Klaipėdos regiono keliais“, kur esame girdimi, kur su mumis tariamasi.“

„Jeigu ateityje numatysime modernizuoti Šventosios g. pervažą ar įrengti papildomą geležinkelio kelią, tuomet elgsimės taip, kaip dabar kviečiame elgtis jus, – kalbėjo J. Mikšys. – Mes ateisime pas jus ir jūs surašysite savo sąlygas, visada taip darome. O šis statinys – pervaža per Šventosios g. – buvo suprojektuotas, jam gautas statybos leidimas pagal tuo metu galiojančius dokumentus. Šiuo metu planų pervažą modernizuoti nėra. Turime savo prioritetus, rūpinamės labiausiai „degančiomis“ vietomis saugumo atžvilgiu.“

Susitikime dalyvavęs „Klaipėdos regiono kelių“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Vytautas Gružas pabrėžė, kad Šventosios g. pervaža yra nesaugi: „Yra laimėti konkursai ir mes, kelininkai, prieš šią pervažą įrengsime kalnelius, galbūt ir apšvietimą. Tai darome ir dėl geležinkeliečių, saugome jų pervažą. Todėl stebina toks jūsų požiūris.“

„Jeigu jūs matote, kad negalite padaryti suplanuoto darbo, nes mes nesusitvarkome popierių, galėjote duoti ženklą. Taip turėtų būti sprendžiami reikalai. Net jeigu keičiasi jūsų vadai, ankstesni įsipareigojimai krenta ir ant jūsų galvų“, – geležinkeliečiams kalbėjo meras.

J. Mikšys pritarė, kad pervaža išties pavojinga ir patvirtino, kad ji yra įtraukta į pavojingų bei rekonstruotinų pervažų sąrašą, tačiau šiuo metu finansavimas jai neskirtas ir tai pakeisti ne Klaipėdos padalinio galioje. J. Mikšys taip pat neslėpė, kad Kretingos rajono savivaldybės susitarimas su buvusiu „Lietuvos geležinkelių“ vadovu jam yra naujiena.

„Jeigu mūsų valdžia mums nurodys įrengti Šventosios gatvės praėjimą per pervažą, skirs tam pinigų, mes tai įgyvendinsime. Ties tuo šiandien turėtume ir sustoti“, – teigė J. Mikšys.

V. Domarkas ragino Klaipėdos padalinio vadovą aktyviau bendrauti, kalbėtis apie geležinkeliečių planus Kretingos krašte ir taip išvengti panašių nesusipratimų.

Uždrausti vaikščioti negali

Susitikime taip pat nagrinėta ir sausio pradžioje „Paupio“ sodininkų bendrijos ir šalia gyvenančių žmonių iškelta susisiekimo per geležinkelį problema, kuri iškilo panaikinus nelegalų, apie pusšimtį metų naudotą taką.

Suinteresuotiems gyventojams atstovavusi Raimonda Mockienė tikino suprantanti, kad perėja nėra įregistruota, tačiau šiuo taku žmonės naudojosi dar iki geležinkeliui atsirandant, o panaikinus jį senyvo amžiaus žmonėms ir į mokyklas keliaujantiems vaikams dvigubai – iki kone 5 km – pailgėjęs kelias yra reali problema.

„Tai yra nelegalus, nesaugus takas. Uždrausti juo vaikščioti negalime, tačiau nelegalius praėjimus stengiamės naikinti. Tokia yra pozicija. Procedūros, norint įrengti perėją šioje vietoje, turėtų būti panašios, kokias reglamentuoja saugaus geležinkelio perėjimo taisyklės“, – komentavo J. Mikšys.

„Kaip žmogus – aš puikiai suprantu jūsų problemą, tačiau kaip inžinierius – pas mus viskas yra griežtai reglamentuota. Naujuose geležinkelio projektuose vietomis jau atsiranda net tvora. Saugumas yra svarbiausia. Viskas turi būti atlikta pagal reikalavimus, tik turime apsispręsti, kas tai turi padaryti – mes kaip statytoją matome Savivaldybę, o Savivaldybė mato mus, – sakė A. Milišiūnas. – O jeigu kažkas kažkada nebuvo įrengta, vadinasi, to nereikėjo pagal tada galiojusius reikalavimus arba Savivaldybė neišsireikalavo.“ R. Mockienė taip pat domėjosi „Lietuvos geležinkelių“ tinklalapyje skelbiamu plėtros planu, į kurį įeina ir aptariamas ruožas.

„Galbūt numatytos tik plėtros gairės, bet techninis projektas šiai daliai nėra numatytas. Yra padarytas ir įgyvendintas techninis projektas nuo Kūlupėnų iki Voveraičių. Artimiausiu metu jokių projektavimo darbų šiame ruože nenusimato, tačiau jeigu bus nuspręsta pratęsti šį dvikelį, tada mes ateisime į Savivaldybę ir prašysime išduoti sąlygas, kuriose jūs ir surašysite viską, kas jose turėtų būti, – kalbėjo J. Mikšys. – Kita vertus, gali būti, kad mes neprivalėsime įrengti perėjos toje vietoje, kur jūs norite, jei nurodysime, kad gretimoje perėjoje yra saugu. Ir vienoje, ir kitoje pusėje yra pervažos, per kurias galima kirsti bėgius.“

V. Domarkas papriekaištavo, kad saugių perėjų per geležinkelį Kretinga apskritai neturi, o R. Mockienės nuomone, „Lietuvos geležinkeliai“, kaip valstybinė įstaiga, turėtų labiau rūpintis savo piliečiais.

„Mūsų valstybė nėra tokia turtinga, kad viadukai per geležinkelį atsirastų prie kiekvienos gatvės, juos turi skirti tam tikri atstumai. Turime žvelgti globaliau“, – kalbėjo A. Milišiūnas.

Geležinkeliečiai neslėpė, kad su tokia pat pozicija Kretingos rajono savivaldybei teks susidurti ir tvarkant Vilties g., vedančią į Padvarių socialinės globos namus, kurią taip pat kerta geležinkelis.

Anot P. Černeckio, šiemet regiono keliai palei Kūlupėnų kelią iki Vilties g. planuoja įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką, o Savivaldybė šiemet arba kitąmet – išpilti asfaltą, taip spręsdami neįgaliųjų, senyvo amžiaus žmonių judėjimo problemas.

V. Domarkas „Lietuvos geležinkelių“ atstovams taipogi priminė prieš kelerius metus Savivaldybės užsakymu įgyvendintą galimybių studijų, kurioje numatytas gyventojų susisiekimas per geležinkelį itin pavojingoje Palangos g., kurioje įrengta tik tarnybinė perėja.

Administracijos direktorius ragino Klaipėdos padalinio atstovus kartu kalbėtis su „Lietuvos geležinkelių“ vadovais dėl šios perėjos įtraukimo į artimiausius planus.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder