Anot Savivaldybės pranešimo, pasiūlyta visus klausimus toliau svarstyti Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Šis komitetas birželio 17 d. nutarimu buvo pavedęs Savivaldybei kartu su UAB "Agrovet" ir AB "Klaipėdos vanduo" ieškoti išeities, kaip ir iš kokių šaltinių gauti finansavimą Kretingalės nuotekų valymo įrenginių plėtrai, nes būtent dėl mėsos perdirbimo įmonės neužtenka jų pajėgumo.
Anksčiau buvo tikėtasi Europos Sąjungos (ES) paramos, tačiau lėšų projektui įgyvendinti nebuvo gauta, nes Aplinkos projektų valdymo agentūra nesutiko skirti finansavimo verslo įmonei - esą to neleidžia ES dokumentai. Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktoriaus Inesio Kiškio nuomone, pagal visus teisės aktus ir galiojančią praktiką mokėti turi teršėjas, taigi verslo įmonė turi rūpintis ir plėsti savo nuotekų tinklus bei užtikrinti jų išvalymą.
Pasak AB "Klaipėdos vanduo" direktoriaus Leono Makūno, apie 80 proc. Kretingalės nuotekų sudaro ištekančios iš UAB "Agrovet". Todėl ji esą turi pasirašyti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su "Klaipėdos vandeniu", leisti įrengti atsiskaitomąjį apskaitos prietaisą ir pastatyti automatinį nuotekų mėginių semtuvą. Tai būtų pagrindinės sąlygos, kurias įgyvendinus AB "Klaipėdos vanduo" sutiktų nagrinėti alternatyvius variantus, nei yra numatyti dar 2003 m. pasirašytoje sutartyje, pagal kurią UAB "Agrovet" prisiėmė įsipareigojimus ir raštu garantavo Savivaldybei dėl naujų nuotekų tinklų statybos. Tokią poziciją palaikė ir Aplinkos ministerijos atstovai, tačiau mėsos perdirbimo įmonės atstovai tvirtina, kad visus teisės aktų reikalavimus jų įrengti prietaisai atitinka, o papildoma nuotekų linija turi būti tiesiama ne jų lėšomis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą