Tačiau Šventosios žvejai nori plaukti į jūrą jau šiandien ir prašo įplauką pagilinti nors šiek tiek, kad jiems nereikėtų bristi į ledinį vandenį iki kelių ir stumti valtis.
Statybų leidimas yra
Apie šio uosto perspektyvas vakar aktyviai diskutuota Šventosios valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje, kuriam pirmininkavo susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kuriai laikinai pavesta eiti Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcijos funkcijas, jau atliko visus pasirengimo atstatyti šį uostą darbus. Jau parengtas techninis projektas ir netgi pernai rugpjūčio 26 d. gauti statybas leidžiantys dokumentai.
Visiems pasirengimo darbams išleista 2,4 mln. eurų, iš kurių 1,8 mln. yra ES lėšos. Uostui atstatyti reikia apie 70 mln. eurų. Visgi, pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, visai galimas dalykas, kad tiek pinigų nereikės, nes preliminarūs skaičiavimai padaryti orientuojantis į tai, kad ties molais prie vartų būtų 6 m gylis, reikėtų iškasti 700 tūkst. kub. metrų grunto. Be to, galima statyti molą ir be promenados.
Tačiau jei būtų uždelsta ieškant finansų, gali baigtis turimų dokumentų galiojimo terminas ir vėl visą procesą tektų pradėti iš naujo.
Uostelis išsilaikytų
Europos Komisija Šventosios uosto nelaiko svarbiu transporto mazgu, tai esąs labiau pramoginis, rekreacinis, žvejų uostas, todėl ES finansinės paramos šiam projektui įgyvendinti neskiriama. Pasak Uosto direkcijos Ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, pagal direkcijos užsakymu 2013 m. atliktą Šventosios uosto galimybių studiją, per 20 metų, jeigu būtų naudojamos tik savos lėšos, uosto nuostolis sudarytų apie 69 mln. eurų. Netgi naudojant ES lėšas uostas vis tiek būtų nuostolingas.
Tačiau jau pastatytas uostas galėtų išsilaikyti pats. Pirmais metais per metus iš laivelių ir žemės nuomos mokesčio jis uždirbtų apie 275 tūkst. eurų, vėliau - 430 tūkst. eurų. Sąnašų valymas per metus kainuotų 130 tūkst. eurų.
Deja, prie Šventosios uosto yra labai nedidelis žemės plotas - tik 2,9 ha. Jis per mažas papildomai veiklai plėtoti.
Siūloma keisti savininką
Kaip viena iš išeičių minima galimybė Šventosios uostą perduoti arba Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), arba Palangos savivaldybei, kurios galėtų bandyti gauti ES paramą. Ji galėtų būtų skiriama ar žvejų, ar turizmo, ar aplinkosaugos, ar kitoms reikmėms.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus iškart atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad tokio projekto Palangos savivaldybė, kurios metinis biudžetas 15 mln. eurų, nepatemptų. Jo manymu, be Vyriausybės įsikišimo toks objektas negali būti statomas. Palangos savivaldybė, kiek leidžia jos jėgos, prie projekto esą prisidėtų, nes jis jai reikalingas.
Palangos meras siūlo statyti Šventosios uostą tuo pačiu principu, kaip buvo tiesiamas Palangos aplinkkelis - statytų koncesininkas, o Vyriausybė per kurį laiką jam kompensuotų.
Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorė Indrė Šidlauskienė atkreipė dėmesį į tai, kad šios ministerijos lėšos irgi yra gana ribotos, gaunama parama iš ES yra tikslinė, reikalavimai griežti.
Lietuvos buriuotojų sąjungos atstovas Linas Tamkvaitis mano, kad ŽŪM nereikėtų leisti į jūrą. Jai jau buvo priskirti žvejybos laivai ir okeaninio laivyno nebeliko... L. Tamkvaitis akcentavo, kad uostą pastačius reikės jį tinkamai prižiūrėti, reikalingi tam tikros srities specialistai.
Parengtas memorandumas
Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Mindaugas Rimeikis vakar įteikė susisiekimo ministrui šios asociacijos, Lietuvos partijų, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų Šventosios uosto atstatymo geros valio ir bendradarbiavimo memorandumo teksto projektą. Memorandumo tikslas - sukurti ir puoselėti bendru supratimu ir pasitikėjimu grindžiamą bendradarbiavimą vykdant Šventosios uosto atstatymo darbus. Po šiuo memorandumu renkami parašai, jau nemažai jų surinkta. Kitą savaitę memorandumas bus platinamas visuomenei.
M. Rimeikio manymu, Palangos savivaldybė nepajėgtų susitvarkyti su uostu, o ŽŪM būtų solidesnis savininkas.
Jo nuomone, tuos ES kartą jau skirtus pinigus Šventosios uostui atstatyti, t. y. 150 mln. Lt, kuriuos tuometinis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pervedė į kelių fondą, kelininkai dabar galėtų grąžinti.
Pasak R. Sinkevičiaus, tiesiant kokius nors kelius Šventojoje kelininkai galbūt ir galėtų grąžinti tuos pinigus, bet molų statybai, kurie kainuotų per 30 mln. eurų, - ne.
"Karšta bulvė"
Beveik visi posėdžio dalyviai pritarė susisiekimo ministro R. Sinkevičiaus siūlymui kreiptis į Vyriausybės strateginį komitetą. Jis turėtų išnagrinėti klausimą iš esmės. Ministras paragino visas suinteresuotas puses, neišskiriant nei žvejų, nei buriuotojų, per 2-3 savaites pateikti pasiūlymus Uosto direkcijai, kad minėtame komitete Šventosios klausimas būtų profesionaliai pristatytas. Jis pakvietė dalyvauti komiteto posėdyje ir profesorius Brunoną Gailiušį bei Saulių Gulbinską.
Posėdžio dalyviai vis dėlto siūlė nenurodyti konkretaus savininko, kuris galėtų perimti Šventosios uostą. Šiame procese esą turėtų dalyvauti ir Finansų, Ūkio, Aplinkos ir kitos ministerijos.
R. Sinkevičiaus manymu, reikėtų konsoliduoti visas įmanomas visų ministerijų ir žinybų lėšas. Pasak jo, negerai būtų, jeigu kiekviena ministerija kratytųsi nuo savęs šio uosto kaip karštos bulvės.
"Uostas yra Lietuvos, o ne ministerijų", - sakė R. Sinkevičius.
SPRĘS. Nepaisaydamas prieštaringų nuomonių, susisiekimo ministras įpareigojo Uosto direkciją apskaičiuoti, kiek kainuotų Šventosios uostelio įplaukos kanalo gilinimas iki 0,5 metro, ir, kai gaus skaičius, tada priims sprendimą. Eimanto Chachlovo nuotr.
Profesorius S. Gulbinskas abejoja, ar teisingai elgiasi Susisiekimo ministerija, nenorėdama Šventosios uosto. Pasak jo, Lietuva yra vienintelė Baltijos jūros regione, teturinti vieną uostą. Jo manymu, bet koks antrasis uostas turėtų būti įtrauktas į valstybės strateginių objektų sąrašą.
Nesutaria dėl sąnašų
I. Šidlauskienė atkreipė dėmesį į tai, kad žvejai negali išplaukti į jūrą žvejoti. Jie negali laukti, kol bus surastas Šventosios uosto finansuotojas, jiems reikia dirbti dabar. Žvejų atstovai prašė nors minimaliai pagilinti įplauką, kad jie galėtų su valtimis išplaukti, kad nereikėtų bristi į šaltą vandenį ir stumti valtis.
"Žvejų bendruomenė turi išgyventi", - sakė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.
Kai kurie specialistai mano, kad nepastačius molų negalima nieko daryti, nes įplauka vėl kaipmat bus užnešta. Tačiau profesorius S. Gulbinskas sako, kad minimaliai pagilinti įplauką 40-60 cm galima ir be molų. Uosto direkcijos generalinis direktorius A. Vaitkus teigia, kad tai būsiąs nereikalingas valstybės lėšų švaistymas, ir priminė, kad po to, kai Šventosios uostas buvo iškilmingai atidarytas 2011 metų birželį, jis buvo užneštas po vienos dienos.
S. Gulbinsko teigimu, įplauka užnešama todėl, kad gilinant smėlis buvo supiltas pietinėje dalyje ir dabar yra tapęs šaltiniu, iš kurio užnešama įplauka. Tačiau A. Vaitkus sako, kad tas smėlis nesudaro pagrindinių sąnašų, esą nemažai jo prinešama iš jūros.
"Profesorius sako galima, uosto vadovas - ne, tai ką man daryti?" - juokavo ministras.
Jis įpareigojo Uosto direkciją apskaičiuoti, kiek kainuotų įplaukos kanalo gilinimas iki 0,5 metro, ir, kai gaus skaičius, tada priims sprendimą.
Rašyti komentarą